GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2014 m. vasario 6 d. ( 1 )
Byla C‑105/13
P. J. Vonk Noordegraaf
prieš
Staatssecretaris van Economische Zaken
(College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Bendra žemės ūkio politika — Tiesioginės išmokos — Teisių į išmokas perskaičiavimas“
I – Įvadas
1.
Ar taisyti klaidas, padarytas nustatant teises į išmokas žemės ūkiui skatinti, priimtina tik tuo atveju, kai korekcija yra ūkininko nenaudai, tačiau atsisakyti atitinkamos korekcijos, jei tai yra jo naudai? Tai nagrinėjama šioje byloje.
2.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taisant klaidą reikėtų elgtis nuosekliai ir taisyti tiek ūkininkui naudingą, tiek nenaudingą klaidą. Tačiau, panagrinėjus nuodugniau, tai galėtų prieštarauti teisinio saugumo principui, konkrečiai jį taikant paramos žemės ūkiui teisei.
3.
Todėl reikia išsamiau ištirti ir klaidos ištaisymo teisinį pagrindą, ir teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojamas teisinio saugumo užtikrinimas.
II – Teisinis pagrindas
A – Reglamentas Nr. 1782/2003
4.
Anksčiau pagal Sąjungos teisę buvo numatyta įvairių žemės ūkio valdų rėmimo sistemų. Iš dalies buvo skatinama tam tikrų produktų gamyba, o kai kurioms žemės ūkio kultūroms buvo taikomos išmokos ir pagal dirbamą plotą. Reglamentu Nr. 1782/2003 ( 2 ) šios skirtingos rėmimo priemonės buvo pakeistos bendrosios išmokos schema, pagal kurią parama teikiama valdai.
5.
Pagal Reglamento Nr. 1782/2003 37 straipsnio 1 dalį siekiant šio tikslo pirmiausia reikėjo nustatyti vadinamąją referencinę sumą. Ji atitiko išmokų, kurias ūkininkas gavo pagal tam tikras paramos schemas tam tikru laikotarpiu iki įvykdyto pakeitimo, vidurkį.
6.
Šiuo pagrindu pagal Reglamento Nr. 1782/2003 43 straipsnį buvo galima apskaičiuoti vadinamąsias teises į išmokas:
„1. Nepažeisdamas 48 straipsnio, ūkininkas gauna teisę į išmoką už hektarą, kuri apskaičiuojama padalijant referencinę sumą iš visų hektarų, už kuriuos referenciniu laikotarpiu buvo suteikta teisė gauti VI priede išvardytas tiesiogines išmokas, skaičiaus trejų metų vidurkio.
Visas teisių į išmokas skaičius yra lygus pirmiau minėtam hektarų skaičiaus vidurkiui.
2.
3. „pašarų plotas“ – tai valdos plotas, kuris kalendoriniais metais buvo naudojamas gyvuliams auginti, įskaitant bendro naudojimo ir mišrios žemdirbystės plotus. Į pašarų plotą neįeina:
—
pastatai, miškai, tvenkiniai, keliai;
—
4. Teisės į išmokas už hektarą nekeičiamos, jei nenumatyta kitaip.“
7.
Be to, nagrinėjamu atveju svarbi yra reikalavimus atitinkančio hektaro sąvoka, apibrėžta Reglamento Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalyje:
„Reikalavimus atitinkantis hektaras – tai valdos žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra ariamoji žemė ir daugiametė ganykla, išskyrus miškus ar ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus.“
B – Reglamentas Nr. 73/2009
8.
Reglamentas Nr. 1782/2003 buvo pakeistas Reglamentu Nr. 73/2009 ( 3 ), dėl kurio prašoma priimti prejudicinį sprendimą.
9.
Pagal Reglamento Nr. 73/2009 33 straipsnio 1 dalies a punktą ūkininkai gali pasinaudoti bendrosios išmokos schema, jei jie turi teisių į išmokas, kurias gavo pagal Reglamentą Nr. 1782/2003.
10.
Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnyje nustatyta, kad teisėmis į išmokas galima pasinaudoti tik už atitinkamai naudojamą reikalavimus atitinkantį hektarą.
„1. Parama pagal bendrosios išmokos schemą ūkininkams teikiama, kai jie pasinaudoja teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą. Pasinaudojus teisėmis į išmokas, suteikiama teisė gauti jose nustatytas sumas.
2.
Išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atvejus, hektarai turi atitikti paramos skyrimo sąlygas visus kalendorinius metus.“
11.
Reglamento Nr. 73/2009 36 straipsnis susijęs su teisių į išmokas pakeitimu:
„Teisės į išmokas už hektarą nekeičiamos, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip.
Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato išsamias teisių į išmokas pakeitimo nuo 2010 m. taisykles, visų pirma, jei keičiama dalis tokių teisių.“
12.
Tam tikrų teisių į išmokas patvirtinimo galutinis pobūdis visų pirma nustatomas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnį.
„1. Teisės į išmokas, paskirtos ūkininkams iki 2009 m. sausio 1 d., laikomos teisėtomis ir tinkamomis nuo 2010 m. sausio 1 d.
2. 1 dalis netaikoma teisėms į išmokas, paskirtoms pagal neteisingais faktais pagrįstas paraiškas, išskyrus atvejus, kai ūkininkas iš tikrųjų negalėjo aptikti klaidos.
3. “
13.
Reglamento Nr. 73/2009 49 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„Valstybės narės, suteikdamos pirmąsias teises į išmokas, padarė kai kurių klaidų, kurių padarinys – išmokėtos per didelės išmokos ūkininkams. Paprastai dėl tokio pažeidimo turi būti taikomas finansinis koregavimas tol, kol bus įgyvendintos korekcinės priemonės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kiek praėjo laiko nuo tada, kai buvo suteiktos pirmosios teisės į išmokas, dėl būtinos korekcijos valstybėms narėms atsirastų pernelyg didelių teisinių ir administracinių suvaržymų. Todėl, siekiant teisinio tikrumo, turėtų būti sureguliuotas tokių išmokų skyrimas.“
C – Įgyvendinimo taisyklės
14.
Atitinkamos išsamios Reglamento Nr. 1782/2003 ir Reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės pirmiausia buvo išdėstytos Reglamente Nr. 796/2004 ( 4 ), o vėliau – Reglamente Nr. 1122/2009 ( 5 ).
15.
Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnyje (dabar – šiek tiek pakeistas Reglamento Nr. 1122/2009 81 straipsnis) nurodyta teisių į išmokas patikslinimo tvarka:
„Nepagrįstai paskirtų teisių į išmokas susigrąžinimas
1. Jei ūkininkams skyrus teises į išmokas nustatoma, kad tam tikros teisės į išmokas buvo skirtos nepagrįstai, atitinkamas ūkininkas turi nepagrįstai skirtą teisę perduoti nacionaliniam rezervui.
2. Jei ūkininkams suteikus teises į išmokas yra nustatoma, kad teisių į išmokas vertė yra pernelyg didelė, ta vertė atitinkamai patikslinama. Sumažinimo vertė turi būti grąžinta į nacionalinį rezervą.
2a. Jei, taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatoma, kad ūkininkui suteiktų teisių į išmokas skaičius yra neteisingas, ir jei neteisingai paskirta išmoka neturi poveikio bendrai ūkininko gautų teisių į išmokas vertei, valstybė narė perskaičiuoja teises į išmokas ir prireikus patikslina ūkininkui paskirtų teisių rūšį. Tačiau tai netaikoma, jei ūkininkai pagrįstai galėjo pastebėti klaidas.“
III – Faktinės aplinkybės ir prašymas priimti prejudicinį sprendimą
16.
Pagrindinės bylos šalys ginčijasi dėl P. J. Vonk Noordegraaf žemės ūkio valdos rėmimo 2009 m. Tačiau šio ginčo sprendimas yra svarbus taip pat atsižvelgiant ir į paskesnius metus.
17.
Ginčo ištakos sietinos su paramos žemės ūkiui pakeitimais, kai tam tikrų žemės ūkio gamybos formų subsidijavimas buvo pakeistas bendrųjų išmokų schema. Apskaičiuojant bendrąsias išmokas, iki šiol taikyta parama gamybai paskirstoma valdos žemės ūkio paskirties žemės plotui. Vėlesniais paramos laikotarpiais galima pareikšti taip apskaičiuotą teisę į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą, jei valdoje atitinkamų plotų yra.
18.
P. J. Vonk Noordegraaf anksčiau už karves žindenes ir bulius gavo priemokas, kurios buvo siejamos ne su naudojamais plotais, o su gyvulių skaičiumi. 2006 m. liepos 18 d. sprendimu jo ankstesnės priemokos vidurkis, t. y. referencinė suma pagal Reglamento Nr. 1782/2003 37 straipsnio 1 dalį, buvo dalijama iš tuo metu turimo žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarų skaičiaus. Tuo metu buvo nustatytas 10,76 ha plotas. Pagal jį buvo skirta 10,76 teisių į išmokas ( 6 ). Taikant matavimo metodą plotui nustatyti buvo įregistruotas bendras sklypų plotas, įskaitant griovius, krantus ir kelius.
19.
Tačiau, atsižvelgiant į Komisijos kritiką, Nyderlanduose 2009 m. buvo įvesta nauja plotų registravimo sistema. Pagal šią sistemą įregistruojamas tik grynasis sklypų plotas. Grioviai, krantai ir keliai neįtraukiami. Dar 2006 m. įregistruoti P. J. Vonk Noordegraaf valdos plotai, atitinkantys reikalavimus, pagal šį metodą 2009 m. buvo apskaičiuoti iš naujo ir nustatyta tik 8,34 ha. Toks ploto sumažinimas pagrįstas nauja registravimo sistema, ir tai nereiškia, kad P. J. Vonk Noordegraaf tam tikrų plotų daugiau nebenaudoja žemės ūkiui. Dėl tokio sumažinimo jis gali pareikšti tik mažiau teisių į išmokas.
20.
Šalys dabar ginčijasi dėl to, ar P. J. Vonk Noordegraaf bendroji išmoka taip pat turi būti atitinkamai sumažinta. Jis reikalauja iš naujo apskaičiuoti teises į išmokas ir padidinti jų vertę remiantis sumažintu valdos plotu. Jo nuomone, buvo klaidinga referencinę sumą paskirstyti 10,76 ha plotui. Ji turėjo būti paskirstyta 8,34 ha plotui. Taip būtų buvę sukliudyta sumažinti bendrą jam priklausančios paramos žemės ūkiui sumą.
21.
Pasak prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, pagal Nyderlandų teisę iš esmės būtų galima atitinkamai patikslinti teises į išmokas. Tačiau kadangi abejojama, ar toks patikslinimas neprieštarauja Sąjungos teisei, College van Beroep voor het bedrijfsleven pateikia Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
Ar Reglamentas (EB) Nr. 73/2009, ypač jo 34, 36 ir 137 straipsniai, taikomi teisingai, kai naudodamasis teisėmis į išmokas, įgytomis dėl gamybos, nesusijusios su žemės sklypais, kurios apskaičiuotos pagal turimus plotus, ūkininkas negauna didelės savo teisių dalies tik dėl to, kad nustatyti reikalavimus atitinkantys plotai sumažėjo dėl pakeisto matavimo metodo, nors jis sąžiningai deklaravo turimus plotus, atitinkančius reikalavimus atitinkančius hektarus, pagal valstybės narės taikomą matavimo metodą pasinaudojant teisėmis į išmokas pagal šio reglamento 34 straipsnį, kurį tik vėliau atmetė Komisija?
22.
Per procesą pastabas raštu pateikė tik Nyderlandų Karalystė ir Europos Komisija. Teismo posėdis nevyko.
IV – Teisinis vertinimas
A – Dėl bendrųjų išmokų schemos veikimo pobūdžio
23.
Siekiant suprasti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti bendrųjų išmokų schemą pasitelkus supaprastintą pavyzdį. Ūkininko bendroji išmoka iš esmės ir laikantis kitų schemų, kurios šiuo atveju nėra svarbios, gaunama paramą pagal ankstesnę schemą paskirsčius ūkininko naudojamam plotui.
24.
Šiuo tikslu pirmiausia apskaičiuojama referencinė suma, atitinkanti paramos, kurią ūkininkas gavo pagal senąją rėmimo sistemą per paskutinius trejus metus iki jos pakeitimo kita, vidurkį (Reglamento Nr. 1782/2003 37 straipsnis). Referencinė suma paskui paskirstoma vidutiniškai per šį laikotarpį naudojamam plotui. Šiuo pagrindu ūkininkas gauna tam tikrą teisių į išmokas skaičių, kuris atitinka minėto ploto hektarų skaičių, turintį tam tikrą atitinkamą vertę (Reglamento Nr. 1782/2003 43 straipsnis).
25.
Taigi jei ūkininko referencinė suma yra 8000 eurų, nes tai buvo šios paramos vidurkis per referencinį laikotarpį, ir jis naudojo vidutiniškai dešimt hektarų, jis turi dešimt teisių į išmokas, kurių kiekvienos dydis yra 800 eurų. Kol toliau naudoja tą patį plotą, jis šias teises, taigi iš viso 8000 eurų, gali pareikšti kiekvienais metais iš naujo (Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnis).
26.
Tačiau jei vėliau pasirodo, jog šiame pavyzdyje nurodyti plotai iš tikrųjų apima tik aštuonis hektarus žemės ūkiui naudojamų plotų, o dalis tenka keliams ir grioviams, ūkininkas iš tikrųjų galėtų pareikšti tik aštuonias teises į išmokas.
27.
Tačiau klausimas, ar dėl to sumažėtų taip pat ir jam priklausančių teisių į išmokas bendra vertė iki aštuonių kartų po 800 eurų, t. y. iš viso 6400 eurų, yra šios bylos dalykas. Tokio sumažėjimo būtų išvengta, jei į nustatytą iš naujo ploto dydį būtų atsižvelgta ne tik išmokant išmokas pagal teises, bet kartu būtų pakoreguotas taip pat ir teisių į išmokas apskaičiavimas. Tada ūkininkas gautų aštuonias teises į išmokas, kurių kiekvienos vertė būtų po 1000 eurų, ir, remdamasis iš naujo nustatytu plotu, jis ir toliau galėtų pretenduoti į visus tuos 8000 eurų.
28.
Todėl, norint atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą, reikia išsiaiškinti, ar toks patikslinimas priimtinas, būtent, ar yra tam teisinis pagrindas (šiuo klausimu žr. B skirsnį) ir, galiausiai, ar toks patikslinimas neprieštarauja Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnio nuostatai dėl paskirtų teisių į išmokas res judicata (galutinumo) (šiuo klausimu žr. C skirsnį).
B – Dėl patikslinimo sąlygų
29.
Patikslinimo teisinis pagrindas galėtų būti Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnis.
30.
Pagal Reglamento Nr. 73/2009 36 straipsnio 1 dalį teisės į išmokas už hektarą nekeičiamos, jei šiame reglamente nėra numatyta kitaip. Tačiau Komisija pagal 36 straipsnio 2 dalį gali nustatyti teisių į išmokas pakeitimo taisykles.
31.
Kadangi šis atvejis susijęs su 2009 m. išmokomis, pagal Reglamento Nr. 1122/2009 86 straipsnį svarbiausios yra dar iki tol galiojusiame Reglamente Nr. 796/2004 įtvirtintos įgyvendinimo taisyklės. Pastarosios dar rėmėsi Reglamentu Nr. 1782/2003, kurio 43 straipsnio 4 dalyje, panašiai kaip Reglamento Nr. 73/2009 36 straipsnyje, buvo numatyta, kad teisės į išmokas nekeičiamos, jei nenumatyta kitaip.
32.
Todėl, kaip teigia Komisija, Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnio 1 ir 2a dalys galėtų būti teisinis perskaičiavimo pagrindas. Pagal 1 dalį ūkininkas teises į išmokas turi grąžinti į nacionalinį rezervą, jei nustatoma, kad tam tikros teisės į išmokas buvo paskirtos nepagrįstai. Tokiu atveju 2a dalyje numatyta, kad valstybė narė perskaičiuoja teises į išmokas, jei neteisingai paskirta išmoka neturi poveikio bendrai ūkininko gautų teisių į išmokas vertei. Tačiau 2a dalis netaikoma, jei ūkininkai pagrįstai galėjo pastebėti klaidas.
33.
Iš to galėtų atsirasti ne tik galimybė, bet netgi ir pareiga perskaičiuoti teises į išmokas, skirtas P. J. Vonk Noordegraaf valdai. Nes šiuo atveju perskaičiavimas neturėtų poveikio bendrai ūkininko gautų teisių į išmokas vertei. Ši vertė atitinka nepakeistą referencinę sumą, tai yra jo paramos vidurkį iki pradedant taikyti bendrųjų išmokų schemą. Galima daryti prielaidą, kad P. J. Vonk Noordegraaf nustatant plotą pagrįstai galėjo nepastebėti klaidų, nes jų atsirado dėl Nyderlandų įstaigų taikomų metodų.
34.
Vis dėlto Nyderlandai ginčija, kad pirminis teisių į išmokas paskyrimas 2006 m. buvo neteisingas.
35.
Todėl reikia patikrinti, ar teisių į išmokas skaičius buvo neteisingas dėl to, kad nustatant svarbius plotus buvo įtrauktos tokios sritys, kaip antai keliai ir grioviai, kurie nustatant plotą nuo 2009 m. nebuvo įskaičiuojami. Tokiu atveju valdai būtų skirtas per didelis skaičius teisių į išmokas, o tų teisių vertė būtų atitinkamai mažesnė.
36.
Pagal pirminę Reglamento Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalies redakciją iš pradžių tik ariamoji žemė ir daugiametė ganykla buvo laikomos reikalavimus atitinkančiais plotais ( 7 ), vėliau dar prisidėjo plotai, naudojami kitiems pasėliams ( 8 ). Kitos sritys, ypač grioviai ir keliai, pagal šią nuostatą jau tada buvo laikomi neatitinkančiais reikalavimų.
37.
Reglamento Nr. 1782/2003 43 straipsnyje nėra aiškiai numatyta, kad apskaičiuojant teises į išmokas atsižvelgiama tik į reikalavimus atitinkančius plotus. Tačiau pagal šio reglamento 30 konstatuojamąją dalį teisės į išmokas turi būti susietos su reikalavimus atitinkančiais valdos plotais. Atsižvelgiant į tai, 59 straipsnyje numatytam alternatyviam teisių į išmokas skyrimo būdui yra aiškiai įvardyti reikalavimus atitinkantys plotai. Todėl darytina išvada, kad apskaičiuojant teises į išmokas iš esmės reikėtų atsižvelgti į tuos pačius plotus, kaip ir nustatant vėlesnę paramos išmoką.
38.
Be to, Reglamento Nr. 1782/2003 43 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kaip nustatomi pašarų plotai, aiškiai nurodyta, kad visų pirma į juos neįeina tvenkiniai ir keliai. Todėl nereikėtų manyti, jog tokios sritys gali būti įtraukiamos į kitus žemės ūkio paskirties plotus.
39.
Sritys, kurios nebuvo naudojamos kaip ariamoji žemė arba daugiametė ganykla arba nebuvo naudojamos kitoms pripažintoms kultūroms auginti, jau 2006 m. apskaičiuojant teises į išmokas neturėjo būti įtrauktos. Tačiau jei vis dėlto taip atsitiko, kaip rašoma prašyme priimti prejudicinį sprendimą, nustatytas teisių į išmokas skaičius, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnio 2a dalyje, nuo pat pradžių buvo neteisingas.
40.
Taigi reikia konstatuoti, kad kompetentinga valstybė narė pagal Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnio 2a dalį perskaičiuoja ūkininko teises į išmokas, jei, atlikus pirminį teisių į išmokas apskaičiavimą, ankstesnioji parama, teikiama per priemokas už karves žindenes ir bulius, remiantis šioje valstybėje narėje naudojamu metodu, taikomu reikalavimus atitinkamiems plotams nustatyti, buvo paskirstyta per dideliam hektarų skaičiui.
C – Dėl teisių į išmokas galutinumo (res judicata)
41.
Tačiau, Nyderlandų nuomone, perskaičiuoti teises į išmokas kliudo Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnio 1 dalies nuostata. Pagal šią nuostatą teisės į išmokas, paskirtos ūkininkams iki 2009 m. sausio 1 d., laikomos teisėtomis ir tinkamomis nuo 2010 m. sausio 1 d.
42.
Nyderlandai šią nuostatą supranta taip, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. bet kokios klaidos, padarytos nustatant reikalavimus atitinkančius plotus pagal pradinį teisių į išmokas skyrimą iki 2009 m. sausio 1 d., daugiau negali būti taisomos.
43.
Iš pirmo žvilgsnio tam galėtų prieštarauti Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnio 2 dalies sakinio pirma dalis, pagal kurią 1 dalis netaikoma teisėms į išmokas, paskirtoms ūkininkams pagal neteisingais faktais pagrįstas paraiškas. Nes pagal Reglamento Nr. 1782/2003 34 straipsnį paraiškoje dėl teisių į išmokas apskaičiavimo turėjo būti pateikti Nyderlandų įstaigoms žinomi klaidingi plotų duomenys, būtent bendrieji sklypų plotai, įskaitant kelius ir griovius.
44.
Vis dėlto tai neturėtų nuo to priklausyti. Nes pagal 137 straipsnio 2 dalies antrą sakinio dalį 1 dalis, nepaisant to, taikoma atvejams, kai ūkininkas iš tikrųjų negalėjo aptikti klaidos. Taip būtų buvę, jei teikiant paraišką būtų remtasi oficialiu Nyderlandų plotų dydžio identifikavimo metodu.
45.
Vis dėlto Komisija Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnio nelaiko taikytinu dėl su laiku susijusių priežasčių. Nors Nyderlandų įstaigos ginčijamą sprendimą priėmė tik po 2010 m. sausio 1 d., jis susijęs būtent su 2009 m. parama žemės ūkio valdai. Komisijos argumentus dėl šio punkto suprantu taip, kad kompetentingos įstaigos, tikrindamos šią paraišką, turėjo atlikti korekciją pagal Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnio 2a dalį, nes klaida skiriant teises į išmokas šiuo pagrindu buvo akivaizdi. Šiuo atveju tai negalėtų priklausyti nuo to, ar dėl paramos priemonės buvo nuspręsta iki ar po 2010 m. sausio 1 d., jei ji susijusi su laikotarpiu iki šios datos.
46.
Šios nuomonės nereikia atsisakyti. Vargu, ar būtų buvę tinkama liepti pakoreguoti nepagrįstą pareiškėjo interesų suvaržymą vien todėl, kad kompetentingos įstaigos paraišką tvarko itin greitai, o tvarkymo uždelsimas sudarytų kliūčių šalinant klaidas.
47.
Vis dėlto Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnio 1 dalies taikymo laiko požiūriu apribojimas prieštaraujant jo tekstui negali būti išeitis. Nes pagrindinė šios nuostatos problema egzistuotų ir toliau: ja aiškiai siekiama kur kas didesnio tikslo, negu pagal savo tekstą kliudyti ištaisyti praeities klaidas, kurios ateityje pažeistų sąžiningų ūkininkų interesus teikiant jiems žemės ūkio paramą.
48.
Todėl reikia patikrinti, ar pagal Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnio 1 dalį iš esmės ir neatsižvelgiant į procedūros pradėjimo momentą nedraudžiami patikslinimai pagal Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnio 2a dalį.
49.
Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnio 1 dalyje išsamiai sukonkretintas teisinio saugumo principas, taikytinas skiriant teises į išmokas. Tai reikštų, kad 2010 m. sausio 1 d. yra suprantama kaip paskutinis galimas momentas prašyti atlikti korekciją.
50.
Tačiau pagal Reglamento Nr. 73/2009 49 konstatuojamąją dalį 137 straipsnio 1 dalimi siekiama tik įtvirtinti kiekvieno konkretaus paskyrimo galutinumą. Ši nuostata buvo įrašyta siekiant valstybėms narėms suteikti galimybę atsisakyti reikalauti grąžinti tam tikras pernelyg dideles išmokas, išmokėtas per klaidą.
51.
Šis tikslas taip pat matomas jau aptartoje Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnio 2 dalyje. Šia nuostata ribojama 1 dalyje įtvirtinto teisinio saugumo taikymo apimtis, kai pastaroji dalis netaikoma ūkininkams, kurie atsakingi už klaidas apskaičiuojant teises į išmokas. Taigi taip siekiama apsaugoti ūkininkus, kurie ne dėl savo kaltės pasinaudojo pernelyg didelėmis išmokomis, bet ne priešingai – pasmerkti nekaltus ūkininkus ateityje patirti jų interesams daromą neigiamą poveikį.
52.
Tik laikantis tokio aiškinimo šioje byloje galima visapusiškai atsižvelgti į turimas patikslintas žinias apie reikalavimus atitinkančius plotus. Nes priešingu atveju būtų atsižvelgta į iš naujo ir tiksliai nustatytą valdos žemės ūkio paskirties plotų dydį būtent ūkininko nenaudai ateityje, bet neatsižvelgta, jei tai būtų naudinga jo interesams. Tai būtų nenuoseklu.
53.
Pagal savo kompetenciją Komisija, kaip įgyvendinimo teisės aktų leidėja, patvirtina tokį Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnio aiškinimą savo Reglamento Nr. 1122/2009 81 straipsnio, kuris beveik atitinka šiuo atveju taikytiną Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnį, redakcija. Patikslinimo kompetencijos pagal Reglamento Nr. 1122/2009 81 straipsnio 1 ir 2 dalis, palyginti su Reglamentu Nr. 796/2004, buvo papildytos nuoroda, kad jos galioja nepažeidžiant Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnio. Todėl reikia pasigailėti ūkininkų, kurie sąžiningai pasinaudojo pernelyg didelėmis išmokomis. Tačiau Komisija Reglamento Nr. 1122/2009 81 straipsnio 3 dalyje atitinkamos nuorodos atsisakė. Pagal pastarąją nuostatą leidžiama klaidų, kurios lėmė ne per dideles išmokas, korekcija, o kadangi atitinkamos nuorodos į Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnį nėra, jos taikymo sritis panaikinta. Tas pats taikytina Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnio 2a daliai, kuri atitinka Reglamento Nr. 1122/2009 81 straipsnio 3 dalį.
54.
Dėl to Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnis netaikomas darant korekciją pagal Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnio 2a dalį.
V – Išvada
55.
Todėl siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip:
Kompetentinga valstybė narė pagal Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnio 2a dalį perskaičiuoja ūkininko teises į išmokas iš naujo, jei, atliekant pradinį ūkininko teisių į išmokas apskaičiavimą ankstesnioji parama, teikiama per priemokas karvėms žindenėms ir buliams, remiantis šioje valstybėje narėje taikomu reikalavimus atitinkančių plotų nustatymo metodu, buvo paskirstyta per dideliam hektarų skaičiui. Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnis netaikomas darant korekciją pagal Reglamento Nr. 796/2004 73a straipsnio 2a dalį.
( 1 ) Originalo kalba: vokiečių.
( 2 ) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269). Nepaisant daugelio vėlesnių pakeitimų, šiuo atveju iš esmės yra svarbi pirminė versija.
( 3 ) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, p. 16), iš dalies pakeistas 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamentu Nr. (ES) Nr. 360/2010, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles, IV ir VIII priedai (OL L 106, p. 1).
( 4 ) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004, nustatantis išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, įgyvendinimo taisykles (OL L 141, p. 18), iš dalies pakeistas 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009 (OL L 116, p. 9).
( 5 ) 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL L 316, p. 65), iš dalies pakeistas 2010 m. vasario 23 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 146/2010 (OL L 47, p. 1).
( 6 ) Plotų apimties ir teisių į išmokas santykis toliau dar kartą nagrinėjamas 25 punkte.
( 7 ) Žr. 2010 m. spalio 14 d. Sprendimą Landkreis Bad Dürkheim (C-61/09, Rink. p. I-9763, ypač 37 ir 43 punktai).
( 8 ) Žr. 2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1182/2007 redakciją (OL L 273, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy