GENERALINIO ADVOKATO
NIILO JÄÄSKINEN IŠVADA,
pateikta 2014 m. liepos 17 d. ( 1 )
Byla C‑422/13
Landesamt für Landwirtschaft, Umwelt und ländliche Räume des Landes Schleswig‑Holstein
prieš
Uta Wree
(Schleswig‑Holsteinisches Oberverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prejudicinis sprendimas — Bendra žemės ūkio politika — Bendrosios išmokos schema — Reglamentas (EB) Nr. 73/2009–34 straipsnis — Sąvoka „daugiametė ganykla“ — Sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, apželdintas dengiamasis sluoksnis — Sąvoka „daugiausia naudojami žemės ūkio veiklai“, jeigu žemės ūkio paskirties žemė naudojama įvairiais tikslais“
I – Įvadas
1.
Bendrosios išmokos schemos taikymas visų pirma siejamas su „reikalavimus atitinkančiais hektarais“, apibrėžtais Reglamento (EB) Nr. 73/2009 ( 2 ) 34 straipsnio 2 dalies a punkte.
2.
Šioje byloje kyla du klausimai, ar pagrindinėje byloje nagrinėjami plotai laikytini paramos „reikalavimus atitinkančiais hektarais“, t. y.:
—
ar sąvoka „ilgametės ganyklos“ ( 3 ), kaip sąvokos „žemės ūkio paskirties žemė“ ( 4 ) apibrėžties sudedamoji dalis, gali apimti sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, dengiamąjį sluoksnį (toliau – ginčijami plotai)?
—
jeigu „žemės ūkio paskirties žemė“ naudojama ir ne žemės ūkio veiklai, kaip reikia suprasti reikalavimą „daugiausia naudojami žemės ūkio veiklai“ ( 5 ), nuo kurio priklauso nagrinėjamų plotų atitiktis reikalavimams?
3.
Iš esmės tokie klausimai iškelti prašyme priimti prejudicinį sprendimą, kurį Schleswig‑Holsteinisches Oberverwaltungsgericht (Vokietija) pateikė byloje tarp Uta Wree ir Landesamt für Landwirtschaft, Umwelt und ländliche Räume des Landes Schleswig‑Holstein (Šlėzvigo‑Holšteino žemės regioninė žemės ūkio, aplinkos ir kaimo vietovių tarnyba, toliau – Landesamt) dėl atsižvelgimo į plotą, kurį sudaro sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, apželdintas dengiamasis sluoksnis, kaip į paramos reikalavimus atitinkantį plotą.
4.
Taigi šioje byloje Teisingumo Teismo prašoma priimti sprendimą dėl žemės ūkio teisei labai svarbių sąvokų, kaip antai „žemės ūkio veiklos“, pripažinimo „žemės ūkio paskirties žeme“ ir paramos reikalavimus atitinkančių hektarų nustatymo, taip pat žemės ūkio valdos ploto naudojimo „daugiausia“ žemės ūkio tikslais. Pirmiausia pažymiu, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs tik su bendrosios išmokos schemos sąlygomis ir neapima visų kitų motyvų, pavyzdžiui, susijusių su visuomenės sveikata, maisto sauga ar kt.
II – Teisinis pagrindas
A – Reglamentas Nr. 73/2009
5.
Reglamento Nr. 73/2009 7 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„Daugiamečių ganyklų teigiamas poveikis aplinkai buvo pripažintas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančiame Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1). Reikėtų toliau laikytis šiame reglamente numatytų priemonių, kuriomis skatinama išlaikyti esamas daugiametes ganyklas, ir taip užtikrinti, kad jos nebūtų masiškai paverčiamos ariamąja žeme.“
6.
Pagal Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio c ir h punktus:
„c)
„žemės ūkio veikla“ – žemės ūkio produktų gamyba, auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, [ūkinių gyvulių] melžimas, veisimas ir laikymas arba geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės išlaikymas, kaip nustatyta 6 straipsnyje;
h)
„žemės ūkio paskirties žemė“ – ariamoji žemė, daugiametės ganyklos arba daugiametės kultūros.“
7.
Reglamento Nr. 73/2009 III antraštinės dalies „Bendrosios išmokos schema“ 34 straipsnyje numatyta:
„1. Parama pagal bendrosios išmokos schemą ūkininkams teikiama, kai jie pasinaudoja teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą. Pasinaudojus teisėmis į išmokas, suteikiama teisė gauti jose nustatytas sumas.
2. Šioje antraštėje „reikalavimus atitinkantis hektaras“ yra:
a)
valdos žemės ūkio paskirties žemė ir miško kirtimo atžalynais (KN kodas ex06029041) apsodinti plotai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, arba, kai plotai naudojami ne tik žemės ūkio veiklai, daugiausia naudojami žemės ūkio veiklai
“
B – Reglamentas Nr. 1120/2009
8.
Reglamente Nr. 1120/2009 ( 6 ) nustatomos bendrosios išmokos schemos, numatytos Tarybos reglamento Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje, taikymo taisyklės.
9.
Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punktas suformuluotas taip:
„Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje ir šiame reglamente vartojamos šios apibrėžtys:
c)
daugiametė ganykla – žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) auga žolė ar kitokie žoliniai pašarai ir kuri penkerius ar daugiau metų nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą , išskyrus atidėtus plotus; šioje apibrėžtyje žolė ar kitokie žoliniai pašarai – tai visi žoliniai augalai, kurie auga natūraliose ganyklose arba paprastai valstybėse narėse įtraukiami į sėklų mišinius ganykloms ar lankoms (nepaisant to, ar jos skirtos ganomiems gyvūnams) .“
10.
Pagal Reglamento Nr. 1120/2009 9 straipsnį:
„Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktą, jei valdos žemės ūkio paskirties žemė yra naudojama ir ne žemės ūkio veiklai, laikoma, kad tas plotas daugiausia naudojamas žemės ūkio veiklai, jei [ne] žemės ūkio veiklos intensyvumas, pobūdis, trukmė ir pasirinktas laikas netrukdo vykdyti žemės ūkio veiklos.“
Valstybės narės nustato pirmos pastraipos taikymo jų teritorijoje kriterijus.“
III – Pagrindinės bylos ginčas, prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme
11.
U. Wree yra veterinarė ir turi avių ūkį. Šiame ūkyje ji augina avis ir skerdžiamus ėriukus. Jos gyvulių kaimenės ganosi įvairiose Nordfryzlando apskrities ir Šlėzvigo‑Flensburgo apskrities žaliuosiuose plotuose.
12.
Šioms ganykloms visų pirma priklauso ant Nordfryzlando apskrities Ahrenshöft sąvartyno bei Šlėzvigo‑Flensburgo apskrities Schleswig‑Haferteich sąvartyno dengiamųjų sluoksnių įrengti žalieji plotai (toliau kartu vadinami sąvartynais). Abiejuose antžeminiuose sąvartynuose atliekų išvertimo etapas yra baigtas. Ahrenshöft sąvartynas šiuo metu yra uždaromas ir jį uždarius bus pradėta jo priežiūra, o Schleswig‑Haferteich sąvartynui jau taikoma priežiūra po uždarymo. Pažymiu, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs tik su antruoju atveju, nepaisant to, kad jame apibūdinta ir Ahrenshöft sąvartyno padėtis.
13.
Pagal sutartis, kurias U. Wree sudarė su abiejų sąvartynų valdytojais, jai leidžiama neatlygintinai ganyti kaimenes ganyklose, kurioms priklauso abiejų sąvartynų apželdintas dengiamasis sluoksnis.
14.
2010 m. gegužės 11 d. bendrojoje paraiškoje U. Wree paprašė Landesamt skirti jai bendrąją išmoką už 2010 metus. Landesamt atmetė šią paraišką. U. Wree nurodė, kad iš viso disponuoja 25,5098 ha dydžio plotais, atitinkančiais paramos skyrimo reikalavimus; į šiuos plotus ji įtraukė ir žaliuosius plotus, esančius abiejuose sąvartynuose. Landesamt teigimu, reikalavimus atitinka tik 5,7243 ha plotas, o likę plotai neįtraukti į žemės ūkio paskirties žemės registrą. Landesamt nuomone, šie plotai nėra naudojami žemės ūkio veiklai.
15.
U. Wree apskundė šį sprendimą administracine tvarka. Ji teigė, kad naudojo sąvartynuose esančius plotus kaip ganyklas avims ganyti, taip pat lygino ir šienavo kai kurias šių plotų dalis. Be to, savo skundui pagrįsti ji nurodė, kad visą sąvartynų plotą galima be apribojimų naudoti avims ganyti.
16.
2011 m. kovo 31 d. sprendimu Landesamt atmetė U. Wree pateiktą skundą kaip nepagrįstą. Grįsdama savo sprendimą ji nurodė, kad plotai, dėl kurių pateikta ieškovės paraiška, yra ne žemės ūkio paskirties žemė, kaip ji suprantama Reglamente Nr. 73/2009, o uždaryti sąvartynai, kaip jie suprantami pagal Nutarimą dėl sąvartynų (Deponieverordnung) ( 7 ).
17.
2011 m. balandžio 15 d. U. Wree apskundė šį sprendimą Schleswig Holsteinisches Verwaltungsgericht (Šlėzvigo‑Holšteino administracinis teismas). Savo ieškiniui pagrįsti ji visų pirma nurodė, kad ginčijami plotai neturėtų būti laikomi daugiausia naudojamais kaip uždaryti sąvartynai, nes tai yra būklė, o ne naudojimas. Tačiau Landesamt teigia, kad šie plotai daugiausia naudojami kaip sąvartynai, kuriems po uždarymo yra taikoma priežiūra, todėl sąvartynų stabilumo sumetimais šiuose plotuose kontroliuojamai galima ganyti avis. Landesamt teigimu, sąvartynų valdytojai leido U. Wree neatlygintinai naudotis ginčijamais plotais iš esmės siekdami išvengti nemalonių biologinių procesų, turinčių įtaką sąvartynų stabilumui.
18.
2012 m. sausio 19 d. sprendimu Schleswig Holsteinisches Verwaltungsgericht patenkino U. Wree ieškinį. Jis nusprendė, kad ieškovė turi teisę į bendrąją išmoką už 2010 m. ir kad apskaičiuojant paramą reikia atsižvelgti į sąvartynų plotus. Landesamt apskundė šį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
19.
Kadangi pagrindinės bylos baigtis priklauso nuo Sąjungos teisės išaiškinimo, 2013 m. liepos 15 d. sprendimu Schleswig‑Holsteinisches Oberverwaltungsgericht nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar žemės ūkio paskirties žeme, kaip ji suprantama pagal [Reglamento Nr. 73/2009] 34 straipsnio 2 dalies a punktą, laikytina ir tokia žemė, kuri, nors naudojama žemės ūkio reikmėms (paverčiama ganyklomis siekiant auginti avis), sudaro atliekų sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, dengiamąjį sluoksnį?“
20.
Pastabas raštu pateikė U. Wree, Landesamt, Danijos vyriausybė ir Europos Komisija. Posėdis nebuvo surengtas.
IV – Analizė
A – Pirminės pastabos
21.
Siekiant atsakyti į prejudicinį klausimą, reikia paeiliui išnagrinėti sąvokas „žemės ūkio veikla“, pripažinimas „žemės ūkio paskirties žeme“ ir reikalavimus atitinkančių hektarų nustatymas, taip pat žemės ūkio valdos naudojimas „daugiausia“ žemės ūkio tikslais.
B – Dėl sąvokos „žemės ūkio veikla “ šioje byloje
22.
Landesamt teigia, kad ploto naudojimas kaip sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, dengiamojo sluoksnio nereiškia naudojimo žemės ūkiui ir reiškia atliekų tvarkymą. Šio ploto naudojimas ganyklai yra tokio naudojimo tikslus atitinkanti priemonė.
23.
Tačiau atrodo, jog Landesamt ir Komisija pripažįsta, kad šie plotai naudojami ir žemės ūkiui, nes U. Wree gano savo kaimenes ginčijamuose plotuose siekdama gauti atlygį.
24.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai neklausia Teisingumo Teismo, ar tai, kad U. Wree gano savo kaimenes ganyklose, apimančiose apželdintą dviejų sąvartynų dengiamąjį sluoksnį, reiškia, kad U. Wree veiklą pagal Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio c punktą reikia laikyti „žemės ūkio veikla“.
25.
Vis dėlto manau, kad pats kaimenių ganymas plotuose, kuriuos sudaro dviejų sąvartynų apželdintas dengiamasis sluoksnis, gali būti žemės ūkio veikla, jeigu šią veiklą sudaro „[ūkinių] gyvulių veisimas ir laikymas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio c punktą, skirtingai nei, pavyzdžiui, veikla, už kurią nesiekiama gauti atlygio.
26.
Tačiau nemanau, kad veikla, kurią sudaro kaimenių ganymas ganyklose, sudarytose iš dviejų sąvartynų apželdinto dengiamojo sluoksnio, gali būti laikoma „geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės išlaikymu“, kaip numatyta Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio c punkte. Taigi šiuo aspektu sutinku su Landesamt, kurios teigimu, jeigu valdymo etapas po uždarymo taip pat susijęs su aplinkos apsauga, vis dėlto nekalbama apie „geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės išlaikymą“, kuris pagal Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio c punktą taip pat yra žemės ūkio veikla.
27.
Mano nuomone, reikia taip manyti, nes sunku pripažinti, kad buvusio sąvartyno teritorija, nors yra prižiūrima po uždarymo, atitinka „geros agrarinės būklės“ sąlygą, įtvirtintą Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio c punkte ( 8 ). Vietovėms, kuriose galima visiškai paprastai išlaikyti gerą agrarinę būklę, nereikia tokios priežiūros siekiant apsaugoti sveikatą, kaip jos reikia šioje byloje nagrinėjamiems dviem sąvartynams.
28.
Be to, kaip teisingai nurodo Komisija, aiškinant žemės ūkio paskirties žemės sąvoką, reikia nustatyti, ar nagrinėjamus plotus galima laikyti „žeme“, nes šis žodis nurodytas Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punkte pateiktoje daugiamečių ganyklų sąvokos apibrėžtyje, ar, atvirkščiai, abiejų sąvartynų apželdintą dengiamąjį sluoksnį reikia laikyti patenkančiu į sąvoką „statinys“. Iš tiesų, panašiai kaip Komisija, manau, kad ganyklą savaime reikia laikyti žeme ir kad statinys ar pastatas negali atitikti ganyklos sąvokos ( 9 ).
29.
Savo pastabose raštu U. Wree teigia, kad vadinamoji hermetiška danga yra po dujų drenažo ir išlyginamuoju sluoksniu. U. Wree teigimu, jį sudaro dvi dalys – mineralinis sluoksnis ir žemės membrana. Žemesniajame sąvartyno sluoksnyje mineralinį sluoksnį sudaro Trisoplast – smėlio, bentonito ir polimero mišinys. Aukštesniajame sąvartyno sluoksnyje mineralinį sluoksnį sudaro 50 cm molio.
30.
Be to, sąvartynai yra padengti skirtingomis dangomis. Nors jų danga apželdinta, vis dėlto joje yra natūraliame dirvožemyje esančių elementų, t. y. molio ir smėlio. Mano nuomone, remiantis tuo darytina išvada, kad nereikia manyti, jog bet kokią apdirbtą žemę reikia laikyti statinio dalimi. Atvirkščiai, niekas nedraudžia sąvartynų apželdinto dengiamojo sluoksnio laikyti žeme, nes jo paskirtis yra būti kuo panašesniam į natūralų paviršių, padengtą žole ir kitais žoliniais pašarais. Be to, kalbant apie plotus, kuriuos sudaro magistralinių kelių pakraščiai, pažymėtina, kad jie yra žemės darbų rezultatas, tačiau nesiskiria nuo natūralių paviršių, uždengtų apželdintu sluoksniu. Tačiau neginčijama, kad tokie paviršiai patenka į žemės sąvoką. Taigi manau, kad apželdintas sąvartynų dengiamasis sluoksnis teisiškai gali būti laikomas žeme.
C – Dėl pripažinimo „žemės ūkio paskirties žeme “ ir reikalavimus atitinkančių hektarų nustatymo
31.
Iš Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punkto matyti, kad „reikalavimus atitinkantis hektaras“ neabejotinai yra žemės ūkio paskirties žemės dalis. Kaip jau yra nurodęs generalinis advokatas J. Mazák, sąvoka „[paramos] reikalavimus atitinkantis hektaras“ reiškia visą ariamąją žemę ir daugiametes ganyklas (išskyrus daugiametėmis kultūromis apsėtus plotus ir miškus ), kurie naudojami žemės ūkio veiklai ( 10 ).
32.
Be to, pagal Teisingumo Teismo pateiktą išaiškinimą į kraštovaizdžio elementus, kaip antai šlaitus, kelius ir griovius, iš principo negalima atsižvelgti nustatant reikalavimus atitinkamus plotus paramai gauti ( 11 ).
33.
Tačiau daugiametė ganykla yra žemės ūkio paskirties žemė. Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnį; pagal jį daugiametės ganyklos yra „žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) auga žolė ar kitokie žoliniai pašarai ir kuri penkerius ar daugiau metų nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, išskyrus atidėtus plotus; šioje apibrėžtyje žolė ar kitokie žoliniai pašarai – tai visi žoliniai augalai, kurie auga natūraliose ganyklose arba paprastai valstybėse narėse įtraukiami į sėklų mišinius ganykloms ar lankoms (nepaisant to, ar jos skirtos ganomiems gyvūnams)“.
34.
Sprendime Landkreis Bad Dürkheim ( 12 ) Teisingumo Teismas aiškino 2003 m. rugsėjo 29 d. Reglamento Nr. 1782/2003 (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalį, kurios taikymo sritis buvo tapati Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio taikymo sričiai. Teisingumo Teismas pripažino, kad pripažinimas„ariama žeme“ arba „daugiamete ganykla“, taigi ir pripažinimas „žemės ūkio paskirties žeme“, priklauso nuo tikrojo nagrinėjamos žemės naudojimo ( 13 ) (išskirta mano).
35.
Tačiau, mano manymu, šioje byloje nei ginčijamų plotų pripažinimo atsižvelgiant į ganyklos sąvoką, nei jų tikrojo naudojimo šiuo tikslu šioje byloje negalima pagrįstai ginčyti.
D – Dėl žemės ūkio paskirties žemės naudojimo daugiausia žemės ūkio tikslais
36.
Reglamento Nr. 1120/2009 9 straipsnyje patikslinta, kokiomis sąlygomis žemės ūkio paskirties žemė, naudojama ir kitai nei žemės ūkio veiklai, taikant Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktą vis dėlto gali būti laikoma „daugiausia“ naudojama žemės ūkio tikslais. Pagal Reglamento Nr. 1120/2009 9 straipsnio pirmą pastraipą ši sąlyga tenkinama, „jei [ne] žemės ūkio veiklos intensyvumas, pobūdis, trukmė ir pasirinktas laikas [reikšmingai] netrukdo vykdyti žemės ūkio veiklos“. Pagal 9 straipsnio antrą pastraipą valstybės narės nustato šios nuostatos taikymo jų teritorijoje kriterijus.
37.
Taigi šioje byloje reikia nustatyti, ar veikla, būdinga valdymo etapui po sąvartyno uždarymo, dėl savo intensyvumo, pobūdžio, trukmės ir pasirinkto laiko reikšmingai trukdo žemės ūkio veiklai.
38.
Mano nuomone, objektyvūs žemės ploto ir veiklos požymiai yra lemiami analizuojant, ar žemės plotą galima laikyti naudojamu žemės ūkio tikslais ir ar ne žemės ūkio veikla „reikšmingai“ trukdo žemės ūkio veiklai. Subjektyvi ūkininko nuomonė negali turėti lemiamos reikšmės, kaip ne be pagrindo nurodo Danijos vyriausybė. Be to, tam tikrais atvejais objektyvūs žemės ploto ar veiklos požymiai tikrai gali būti reikšminga žemės ūkio veiklos kliūtis ( 14 ).
39.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui reikia patikrinti, ar U. Wree vykdomai žemės ūkio veiklai reikšmingai trukdo ne žemės ūkio veikla, apimanti konkrečias priemones, susijusias su sąvartynų uždarymo ir valdymo juos uždarius etapais. Ginčijamų plotų, kaip buvusių sąvartynų dangos, naudojimas savaime nėra lemiamas. Tačiau reikia išanalizuoti veiklą, kurią sąvartynų valdytojai atlieka, kad įvykdytų įpareigojimus, atsirandančius iš Sąjungos teisės ir nacionalinių nuostatų, susijusių su sąvartynais ( 15 ).
40.
Galiausiai pažymiu, kad Sprendime Landkreis Bad Dürkheim ( 16 ) Teisingumo Teismas taip pat nagrinėjo valdymo sąvoką ir konstatavo, jog ji nereiškia, kad „ūkininkas [gali] neribotai disponuoti atitinkama žeme, jeigu ji naudojama žemės ūkio tikslu“. Jis padarė išvadą, kad vis dėlto „šios žemės atžvilgiu ūkininkas turi būti pakankamai nepriklausomas, kad galėtų vykdyti savo žemės ūkio veiklą, o tai, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas“ ( 17 ). Manau, kad šis pakankamo savarankiškumo kriterijus gali būti pritaikytas mutatis mutandis vertinant, ar kita veikla reikšmingai trukdo vykdyti žemės ūkio veiklą.
41.
Todėl siūlau Teisingumo Teismui į prejudicinį klausimą atsakyti, kad Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktas aiškintinas taip, kad toks žemės plotas, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, turi būti laikomas žemės ūkio paskirties žeme, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, jeigu ji gali būti paverčiama ganyklomis siekiant auginti avis ir tam reikšmingai netrukdo buvusiam sąvartynui valdyti būtinos priemonės. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo įvertinti, ar taip iš tikrųjų yra.
V – Išvada
42.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Schleswig‑Holsteinisches Oberverwaltungsgericht pateiktą klausimą:
Žole ar kitais žoliniais pašarais padengtas žemės plotas, kurį sudaro po uždarymo valdomo sąvartyno dengiamasis sluoksnis ir kuris taip pat yra skirtas ganyklai siekiant auginti avis, laikytinas žemės ūkio paskirties žeme, kaip tai suprantama pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006 ir (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, 34 straipsnio 2 dalies a punktą, jeigu ši veikla gali būti ten vykdoma ir jai reikšmingai nekliudo buvusiam sąvartynui valdyti būtinos priemonės. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo įvertinti, ar taip iš tikrųjų yra.
( 1 ) Originalo kalba: prancūzų.
( 2 ) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006 ir (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, p. 16, klaidų ištaisymas OL L 43, 2010, p. 7).
( 3 ) Žr. 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamento Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės, 2 straipsnio c punktą (OL L 316, p. 1).
( 4 ) Žr. Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktą.
( 5 ) Žr. Reglamento Nr. 1120/2009 9 straipsnį.
( 6 ) Žr. 3 išnašą.
( 7 ) 2009 m. balandžio 27 d. nutarimas (BGBl. I, p. 900).
( 8 ) Primenu, kad ginčijamus plotus U. Wree naudoja neatlygintinai.
( 9 ) Komisija kaip pavyzdį, kai nekalbama apie žemę, nurodo ganyklas, esančias po namo stogu.
( 10 ) Išvada byloje Landkreis Bad Dürkheim (C‑61/09, EU:C:2010:265, 23 punktas).
( 11 ) Sprendimas Vonk Noordegraaf (C‑105/13, EU:C:2014:1126, 47 punktas).
( 12 ) C‑61/09, EU:C:2010:606, 36 ir 37 punktai.
( 13 ) Šiame sprendime Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad tai, jog žemės plotai, kurie iš tikrųjų naudojami kaip ariama žemė arba daugiametės ganyklos, tačiau iš esmės skirti kraštovaizdžio priežiūrai ir aplinkos apsaugai, nėra kliūtis tam, kad tokie plotai būtų pripažinti žemės ūkio paskirties žeme (38 punktas).
( 14 ) Pavyzdžiui, gali būti, kad automagistralių ar oro uostų šalikelėse esančioms žaliosioms ganykloms taikomi tokie saugumo apribojimai, kad ūkininkas praranda bet kokį savarankiškumą pasirinkti laiką ar galimybę naudotis šiomis ganyklomis, todėl ne žemės ūkio veikla reikšmingai kliudo vykdyti žemės ūkio veiklą.
( 15 ) Pagal Vokietijos įstatymo, kuriuo siekiama skatinti uždarųjų gamybos ciklų ekonomiją ir užtikrinti ekologišką atliekų šalinimą (1994 m. rugsėjo 27 d.Gesetz zur Förderung der Kreislaufwirtschaft und Sicherung der umweltverträglichen Beseitigung von Abfällen (Kreislaufwirtschafts‑ und Abfallgesetz, [BGBl. 1994 I, p. 2705]), 3 straipsnio 10 dalį sąvartynai – tai atliekų šalinimo statiniai ar įrenginiai. Bet kuriuo atveju jie išlaiko šį apibrėžimą, nes po uždarymo jiems taikomas valdymo įpareigojimas ar saugumo taisyklės.
( 16 ) EU:C:2010:606, 61 punktas.
( 17 ) Ten pat, 62 punktas.
Full & Egal Universal Law Academy