8.6.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 164/8
2013 m. kovo 1 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gruodžio 18 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-205/11 Vokietija prieš Komisiją
(Byla C-102/13 P)
2013/C 164/13
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Vokietijos Respublika, atstovaujama T. Henze ir J. Möller,
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė prašo:
—
panaikinti 2012 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį byloje T-205/11,
—
pripažinti ieškinį nepriimtinu ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis ją išnagrinėtų iš esmės, ir
—
priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliacine tvarka apskųsta 2012 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartis byloje T-205/11, kuria Bendrasis Teismas atmetė Vokietijos Federacinės Respublikos ieškinį dėl 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimo 2011/527/ES dėl valstybės pagalbos C 7/10 (ex CP 250/09 ir NN 5/10), kurią Vokietija suteikė pagal mokestinių nuostolių perkėlimo schemą (KStG, Sanierungsklausel), panaikinimo.
Apeliacinį skundą Federalinė vyriausybė grindžia dviem apeliacinio skundo pagrindais, susijusiais su nepakankamu motyvavimu:
—
pažeistas tinkamo teisingumo vykdymo principas, kuris yra speciali bendrojo teisinio tikrumo principo išraiška, nes Bendrasis Teismas klaidingai kvalifikavo Komisijos pasirinktą skundžiamo sprendimo įteikimo būdą ir nenustatė jokių reikalavimų formalumams, kurių reikia laikytis, kad būtų veiksmingai, patvirtinant gavimą, įteiktas sprendimas pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, (1) 7 straipsnį,
—
pažeistas tinkamo teisingumo vykdymo principas, kuris yra speciali bendrojo teisinio tikrumo principo išraiška, nes Bendrasis Teismas konstatavo, kad, kiek tai susiję su kaltinimu dėl pavėluoto ieškinio įteikimo, Komisija neprivalėjo įrodyti, jog siuntinį priėmė identifikuojamas asmuo ir kad šis asmuo buvo įgaliotas priimti įteikiamus dokumentus.
(1) OL L 83, p 1.
Full & Egal Universal Law Academy