3.8.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 226/3
2013 m. gegužės 22 d.Juzgado de Primera Instancia de Palma de Mallorca (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Barclays Bank S.A. prieš Sara Sánchez García ir Alejandro Chacón Barrera
(Byla C-280/13)
(2013/C 226/05)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Juzgado de Primera Instancia de Palma de Mallorca
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Barclays Bank S.A.
Atsakovai: Sara Sánchez García ir Alejandro Chacón Barrera
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB (1) dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ir Sąjungos teisės principus, būtent vartotojų apsaugos ir sutarties pusiausvyros principus reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami hipoteką reglamentuojantys Ispanijos teisės aktai, kuriuose numatyta, kad hipotekos kreditorius gali reikalauti padidinti garantijos vertę, kai hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertė sumažėja 20 %, tačiau juose nenurodyta, kad vykstant išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrai vartotojas (skolininkas, bylos šalis), prieš kurį nukreiptas išieškojimas, tuo atveju, kai minėta vertė padidėja, galėtų reikalauti persvarstyti tokią nustatytą vertę bent CPK (2) 671 straipsnyje numatytu tikslu, kai per laikotarpį nuo hipotekos sudarymo iki priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto šio turto vertė padidėja tokia pačia ar didesne procentine dalimi?
2.
Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ir Sąjungos teisės principus, būtent vartotojų apsaugos ir sutarties pusiausvyros principus reikia aiškinti taip, kad jais draudžiamos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto reglamentuojančios Ispanijos teisės normos, kuriose numatyta, kad ieškoti prašantis kreditorius hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą gali įsigyti už 50 % (dabar 60 %) jo nustatytos vertės, o tai reiškia, kad vartotojas (skolininkas, bylos šalis) nepagrįstai praranda 50 % (dabar 40 %) tokios nustatytos vertės?
3.
Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ir Sąjungos teisės principus, būtent vartotojų apsaugos ir sutarties pusiausvyros principus reikia aiškinti taip, kad teisėmis piktnaudžiaujama ir nepagrįstai praturtėjama tuo atveju, kai hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą įsigijęs už 50 % (dabar — 60 %) nustatytos turto vertės išieškoti prašantis kreditorius reikalauja išieškoti likusią dalį, kad būtų grąžinta visa skola, nepaisant to, kad nustatyta turto vertė ir (arba) reali įgyto turto vertė didesnė už turimą grąžinti skolą, nors pagal nacionalines procesines normas tai daryti leidžiama?
4.
Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ir Sąjungos teisės principus, būtent vartotojų apsaugos ir sutarties pusiausvyros principus reikia aiškinti taip, kad įgijus hipoteka įkeistą turtą pagal nustatytą vertę ir (arba) realią vertę, kuri didesnė už visą hipoteka užtikrintą skolą, turi būti taikomas CPK 570 straipsnis vietoj CPK 579 ir 671 straipsnių, ir dėl to reikia laikyti, kad su išieškoti prašančiu kreditoriumi buvo visiškai atsiskaityta?
(1) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).
(2) Civilinio proceso kodeksas.
Full & Egal Universal Law Academy