27.7.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 215/10
2013 m. gegužės 24 d.Henkel AG & Co. KGaA, Henkel France pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-64/12 Henkel AG & Co. KGaA, Henkel France prieš Europos Komisiją
(Byla C-284/13 P)
2013/C 215/13
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantės: Henkel AG & Co. KGaA, Henkel France, atstovaujamos avocats F. Brunet, E. Paroche, advocate E. Bitton
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliančių reikalavimai
Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti nutartį, kiek ja pripažinta, kad Henkel Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo nurodyti kaltinimai yra nepriimtini;
—
pripažinti, kad Henkel Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys turi dalyką ir yra priimtinas, ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui persvarstyti atitinkamas faktines aplinkybes;
—
panaikinti nutartį, kiek ja nurodyta Henkel padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas (nutarties rezoliucinės dalies 3 punktas), ir nurodyti Komisijai padengti šiame procese ir procese Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šiame apeliaciniame skunde nurodyti trys pagrindai, kuriais apeliantės ginčija Bendrojo Teismo išvadą, kad jos nesuinteresuotos pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme dėl ginčijamo sprendimo. Iš tiesų Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ginčijamas sprendimas neteko dalyko po ADLC sprendimo, kuriame ADLC nusprendė, kad nereikia perduoti dokumentų siekiant užtikrinti apeliančių teisės į gynybą paisymą ir kad dokumentai nėra reikšmingi nagrinėjant bylą ADLC.
Priešingai, apeliantės teigia, kad jos turi teisinį interesą pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme, nes joms reikia remtis dokumentais Prancūzijos procedūroje, siekiant įrodyti, kad i) Byloje COMP/39.579 patvirtinti faktai yra tokie patys arba bent labai glaudžiai susiję su faktais, dėl kurių pradėta Prancūzijos procedūra, o tai turi įtakos apeliančių statusui atleidimo nuo baudų atžvilgiu Prancūzijoje, ir kad ii) Henkel reikalavimas leisti naudoti dokumentus Prancūzijos procedūroje turėtų būti vertinamas ne kaip pareiškėjos dėl atleidimo nuo baudų bendradarbiavimo trūkumas, pateisinantis baudos sumažinimą 25 %, o ne 30 %, kaip nusprendė ADLC, o kaip teisėtos teisės ir intereso, t. y. teisės į gynybą įgyvendinimas.
Apeliacinis skundas padalytas į tris pagrindus:
—
pirma, Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, nes klaidingai nusprendė, kad nėra kitų procedūros etapų po ADLC sprendimo, kuriame dokumentai galėtų būti peržiūrėti, jeigu ginčijamas sprendimas būtų panaikintas ir dokumentai perduoti ADLC,
—
antra, nutartyje nurodyti nepakankami motyvai, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad Henkel nesuinteresuota pareikšti ieškinį, neperžiūrėjęs Henkel nurodytų argumentų, ir
—
trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, neišnagrinėjęs, ar Henkel neišsaugojo intereso pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme, kad būtų išvengta neteisėto akto pasikartojimo.
Dėl visų šių priežasčių apeliantės pagarbiai prašo Teisingumo Teismo panaikinti nutartį.
Full & Egal Universal Law Academy