31.8.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 252/18
2013 m. gegužės 27 d.Fresh Del Monte Produce, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-587/08 Fresh Del Monte Produce, Inc. prieš Europos Komisiją
(Byla C-293/13 P)
2013/C 252/27
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Fresh Del Monte Produce, Inc., atstovaujama Rechtsanwalt B. Meyring, advokatės L. Suhr, advokato O. Van Ermengem
Kitos proceso šalys: Internationale Fruchtimport Gesellschaft Weichert GmbH & Co. KG, Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2013 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-587/08.
—
Panaikinti 2008 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimą C(2008) 5955 galutinis (byla COMP/39.188 — Bananai), kiek jis susijęs su apeliante.
—
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje ir Bendrajame Teisme išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirma, apeliantė tvirtina, kad Komisija ir Bendrasis Teismas klaidingai teikė EB 81 straipsnio 1 dalį (dabar — SESV 101 straipsnis) ir Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio 2 dalį pripažindami Del Monte atsakinga už pažeidimą. Patronuojančios bendrovės atsakomybės kriterijus suponuoja, kad dukterinė bendrovė negali priimti nepriklausomų sprendimų dėl savo elgesio rinkoje. Todėl patronuojančios bendrovės atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai dukterinė bendrovė iš esmės laikosi patronuojančios bendrovės nurodymų. Komisija ir Bendrasis Teismas pripažino Del Monte atsakinga už Weichert ekgesį, taip pat pripažindami, kad „Weichert ne visada laikėsi Del Montes nurodymų“ ir kad „Weichert sprendimai dėl kainųgalėjo neatitikti Del Monte lūkesčių“. Be to, nei komisijos sprendime nei Bendrojo Teismo sprendime neįrodoma, kad Weichert iš tikrųjų laikėsi Del Monte nurodymų. Apeliantė priduria, kad Bendrasis Teismas tik įvertino tam tikrus veiksnius, leidusius manyti apie tam tikrą tariamą Del Monte įtaką, tačiau netaikė teismų praktikoje nustatyto kriterijaus, kad įvertintų ar šį įtaka buvo „lemiama“.
Subsidiariai apeliantė nurodo antrąjį apeliacinio skundo pagrindą, pagal kurį Bendrasis Teismas iškraipė tam tikrus įrodymus, konkrečiai kalbant apie Weichert bendradarbiavimo sutarties ir kitų importuotojų pareiškimų vertinimą.
Be to, apeliantė tvirtina, kad neatsižvelgdamas į tam tikrus įrodymus, nes jie nepatvirtina lemiamos įtakos nebuvimo, Bendrasis Teismas iš esmės sukeitė įrodinėjimo pareigą. Tai yra Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio (nekaltumo prezumpcija), Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalies ir dubio pro reo principo pažeidimas.
Galiausiai apeliantė tvirtina, kad nuspręsdamas, jog Dole, Chiquita ir Weichert darė vieną ir tęstinį pažeidimą, nors Weichert nežinojo apie susitarimus tarp Chiquita ir Dole, Bendrasis Teismas klaidingai taikė EB 81 straipsnio 1 dalį.
(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).
Full & Egal Universal Law Academy