7.9.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 260/37
2013 m. liepos 12 d.Satakunnan käräjäoikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sähköalojen ammattiliitto ry prieš Elektrobudowa Spolka Akcyjna
(Byla C-396/13)
2013/C 260/67
Proceso kalba: suomių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Satakunnan käräjäoikeus
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Sähköalojen ammattiliitto ry
Atsakovė: Elektrobudowa Spolka Akcyjna
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar darbuotojų interesams atstovaujanti profesinė sąjunga gali tiesiogiai remtis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu prieš kitoje valstybėje narėje įsisteigusį paslaugų teikėją, jei nuostata, kuri, kaip teigiama, prieštarauja šiam 47 straipsniui, yra tik nacionalinė (Lenkijos darbo kodekso 84 straipsnis)?
2.
Ar per darbo vietos valstybėje vykstantį teismo procesą dėl nesumokėtų sumų, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 96/71/EB (1), remiantis Sąjungos teise, visų pirma iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio ir minėtos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies kylančiu veiksmingos teisminės gynybos principu, aiškinamu kartu su Pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje įtvirtinta laisve kurti asociacijas profesinėje srityje (laisve kurti susivienijimus), nacionalinis teismas privalo netaikyti darbuotojo kilmės valstybės Darbo kodekso nuostatos, pagal kurią draudžiama perleisti reikalavimą išieškoti su darbo užmokesčiu susijusias mokėtinas sumas darbo vietos valstybėje narėje veikiančiai profesinei sąjungai, jei pagal atitinkamą darbo vietos valstybės narės nuostatą leidžiama reikalavimą išieškoti su darbo užmokesčiu susijusias mokėtinas sumas ir kartu teisę pareikšti ieškinį perleisti profesinei sąjungai, kuriai priklauso visi darbuotojai, perleidę reikalavimus dėl išieškojimo?
3.
Ar Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 30 nuostatas reikia aiškinti taip, kad jų turi laikytis ir kitur, ne tik Lenkijoje ar Jungtinėje Karalystėje, esantys nacionaliniai teismai, jei nagrinėjamas ginčas glaudžiai susijęs su Lenkija ir ypač jei darbo sutartims taikoma Lenkijos teisė? Kitaip tariant, ar pagal šį su Lenkija ir Didžiąja Britanija susijusį protokolą Suomijos teismas negali konstatuoti, kad Lenkijos įstatymai ar kiti teisės aktai, praktika ar veiksmai nesuderinami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis, laisvėmis ir principais?
4.
Ar Reglamento „Roma I“ 14 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama taikyti valstybės narės nacionalinės teisės nuostatą, kurioje įtvirtintas draudimas perleisti su darbo santykiais susijusius reikalavimus ir pretenzijas?
5.
Ar Reglamento „Roma I“ 14 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad iš darbo sutarties kylančių reikalavimų perleidimui taikoma teisė yra ta, kuri pagal Reglamentą „Roma I“ taikoma atitinkamai darbo sutarčiai, neatsižvelgiant į tai, ar konkretaus reikalavimo turiniui turi įtakos ir kitos valstybės teisės nuostatos?
6.
Ar Direktyvos 96/71 3 straipsnį, atsižvelgiant į SESV 56 ir 57 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad sąvoka „minimalios užmokesčio normos“ apima bazinį valandinį darbo užmokestį pagal darbo užmokesčio kategoriją, privalomą akordinį darbo užmokestį, atostogų išmoką, fiksuotus dienpinigius ir kompensaciją už kasdienę kelionę į darbą (kelionės laiko kompensacija), kaip šios darbo sutarties sąlygos, kurioms taikomas direktyvos priedas, nustatytos kolektyvinėje sutartyje, pripažintoje visuotinai taikoma?
6.1.
Ar SESV 56 straipsnis (ir 57 straipsnis) ir (arba) Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnis aiškintini taip, kad pagal juos valstybės narės, būdamos priimančiosiomis valstybėmis, negali savo nacionalinės teisės aktuose (visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse) nustatyti kitų valstybių narių paslaugų teikėjų pareigos į jų teritoriją komandiruotiems darbuotojams mokėti kelionės laiko kompensaciją ir dienpinigius, atsižvelgiant į tai, kad pagal taikytinas nacionalinės teisės nuostatas komandiruotas darbuotojas visą komandiruotės laiką traktuojamas kaip esantis tarnybinėje kelionėje, taigi turi teisę gauti kelionės laiko kompensaciją ir dienpinigius?
6.2.
Ar SESV 56 ir 57 straipsniai ir (arba) Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnis aiškintini taip, kad pagal juos nacionaliniam teismui draudžiama nepripažinti galimo darbo užmokesčio skirstymo į kategorijas, kurį jo valstybėje sukūrė ir taiko kitos valstybės narės įmonė?
6.3.
Ar SESV 56 ir 57 straipsniai ir (arba) Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnis aiškintini taip, kad pagal juos kitoje valstybėje narėje įsisteigusiam darbdaviui leidžiama priskirti darbuotojus prie tam tikrų darbo užmokesčio kategorijų, nors darbo vietos valstybės kolektyvinėje sutartyje numatytas kitoks skirstymas, ir darbo vietos valstybės teismas turi tą skirstymą pripažinti arba ar priimančioji valstybė narė, į kurią darbuotoją komandiravo kitoje valstybėje narėje įsisteigęs paslaugų teikėjas, gali paslaugų teikėjui nurodyti, kurių nuostatų jis turi paisyti priskirdamas darbuotojus prie darbo užmokesčio kategorijų?
6.4.
Ar Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnį, atsižvelgiant į SESV 56 ir 57 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad pagal jį būsto išlaidos, kurias turi padengti darbdavys pagal 6 klausime nurodytos kolektyvinės sutarties 6 straipsnį, ir maisto talonai, kuriuos pagal darbo sutartį įsipareigoja suteikti kitoje valstybėje narėje įsisteigęs paslaugų teikėjas, laikytini su komandiruote susijusių išlaidų kompensacija ar jie priskirtini prie minimalių užmokesčio normų sąvokos, kaip ji suprantama pagal 3 straipsnio 1 dalį?
6.5.
Ar Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnį kartu su SESV 56 ir 57 straipsniais reikia aiškinti taip, kad sprendžiant klausimą dėl akordinio darbo užmokesčio, kelionės laiko kompensacijos ir dienpinigių darbo vietos valstybėje galiojanti visuotinai taikoma kolektyvinė sutartis laikytina pateisinama viešosios tvarkos pagrindais?
(1) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431).
Full & Egal Universal Law Academy