21.9.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 274/12
2013 m. liepos 12 d.Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. balandžio 25 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-526/10, Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. prieš Europos Komisiją, Europos Sąjungos Tarybą, Europos Parlamentą
(Byla C-398/13 P)
2013/C 274/20
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantai: Inuit Tapiriit Kanatami, Nattivak Hunters and Trappers Association, Pangnirtung Hunters' and Trappers' Association, Jaypootie Moesesie, Allen Kooneeliusie, Toomasie Newkingnak, David Kuptana, Karliin Aariak, Canadian Seal Marketing Group, Ta Ma Su Seal Products, Inc., Fur Institute of Canada, NuTan Furs, Inc., GC Rieber Skinn AS, Inuit Circumpolar Council, Johannes Egede, Kalaallit Nunaanni Aalisartut Piniartullu Kattuffiat (KNAPK), William E. Scott & Son, Association des chasseurs de phoques des Îles-de-la-Madeleine, Hatem Yavuz Deri Sanayi iç Ve Diș Ticaret Ltd Șirketi, Northeast Coast Sealers' Co-Operative Society, Ltd, atstovaujami advokato H. Viaene, advocaat J. Bouckaert
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas
Apeliantų reikalavimai
Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo sprendimą, pripažinti Reglamentą Nr. 1007/2009 (1) neteisėtu ir netaikytinu pagal SESV 277 straipsnį bei panaikinti Reglamentą Nr. 737/2010 (2) pagal SESV 263 straipsnį ir konstatuoti, kad turima visa informacija, reikalinga norint iš esmės išnagrinėti ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo,
—
nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui,
—
nurodyti Europos Komisijai padengti apeliantų bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliacinis skundas grindžiamas dviem esminiais pagrindais, t. y. tuo, kad: 1) Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai taikė EB sutarties 95 straipsnį, ir 2) Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai aiškino ir taikė su pagrindinėmis teisėmis susijusius principus.
Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantai nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neįvertino, ar atitinkamu momentu buvo tenkinamos sąlygos remtis EB 95 straipsniu kaip teisiniu pagrindu. Apeliantai nurodo, kad sąlygos remtis EB 95 straipsniu kaip teisiniu pagrindu turi būti tenkinamos tada, kai Komisija teikia pasiūlymą. Jie taip pat mano, kad sąlygų remtis EB 95 straipsniu kaip teisiniu pagrindu netenkinimo situacijos negalima ištaisyti atliekant teisminę kontrolę. Apeliantai laikosi ir pozicijos, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pritaikė klaidingą kriterijų, kai vertino, ar prekybą produktais iš ruonių reglamentuojančios nacionalinės teisės nuostatos buvo tokios skirtingos, kad pateisintų Sąjungos teisės aktų leidėjo veiksmus remiantis EB 95 straipsniu. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas taikė ribinį parametrą, kuris buvo grindžiamas reikšmingos apimties atitinkamų produktų prekybos tarp valstybių narių kriterijumi. Tačiau reikšmingos apimties prekybos aptariamais produktais pobūdis skiriasi nuo santykinai didelės tokios prekybos apimties pobūdžio, t. y. kriterijaus, kurį atitinkamoje teismo praktikoje taikė Teisingumo Teismas.
Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantai tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai rėmėsi tik Chartijos nuostatomis. Jie mano, kad paprasta aplinkybė, jog EŽTK straipsniais teikiama apsauga, kuria jie rėmėsi, Sąjungos teisėje numatyta atitinkamai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17, 7, 10 ir 11 straipsniuose, Bendrojo Teismo neatleidžia nuo pareigos atsižvelgti į EŽTK nuostatas kaip bendruosius teisės principus. Apeliantai taip pat nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai komercinių interesų neįtraukė į nuosavybės teisės taikymo sritį ir padarė išvadą, kad „teisė į nuosavybę negali būti išplėsta taip, kad būtų taikoma vien komercinių interesų apsaugai“, taip pat, kai apeliantams nesuteikė EŽTK Protokolu Nr. 1 teikiamų garantijų. Apeliantai taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pagrindinio reglamento nenagrinėjo pagal Jungtinių Tautų deklaracijos dėl vietos gyventojų teisių 19 straipsnį. Vykdydama savo įgaliojimus Sąjunga privalo laikytis tarptautinės teisės, todėl pagrindinį reglamentą reikia aiškinti atsižvelgiant į JT deklaracijos dėl vietos gyventojų teisių 19 straipsnį, Bendrasis Teismas privalėjo išnagrinėti, ar prieš priimdamos pagrindinį reglamentą Sąjungos institucijos gavo laisva valia grindžiamą išankstinį informatyvų apeliantų sutikimą.
(1) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių (OL L 286, p. 36).
(2) 2010 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 737/2010, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių įgyvendinimo taisyklės (OL L 216, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy