23.11.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 344/42
2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. gegužės 30 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-454/10 Associazione Nazionale degli Industriali delle Conserve Alimentari Vegetali (Anicav), Agrupación Española de Fabricantes de Conservas Vegetales (Agrucon) prieš Europos Komisiją
(Byla C-457/13 P)
2013/C 344/73
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama A. Marcoulli, K. Skelly
Kitos proceso šalys: Associazione Nazionale degli Industriali delle Conserve Alimentari Vegetali (Anicav), Agrupación Española de Fabricantes de Conservas Vegetales (Agrucon), Associazione Italiana Industrie Prodotti Alimentari (AIIPA), Confederazione Cooperative Italiane
Reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti visą Bendrojo teismo sprendimą,
—
priimti galutinį sprendimą dėl ginčo ir pripažinti ieškinius bylose T-454/10 ir T-482/11 nepriimtinais ir (arba) nepagrįstais,
—
priteisti iš ieškovių pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmojoje ir apeliacinėje instancijose.
Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų palikti galioti Bendrojo Teismo sprendimą, Komisija prašo Teisingumo Teismo:
—
palikti galioti Reglamento Nr. 1580/2007 (1) 52 straipsnio 2a dalies ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 (2) 50 straipsnio 3 dalies bei pastarojo reglamento 60 straipsnio 7 dalies padarinius iki tų metų, kuriais bus priimtas Teisingumo Teismo sprendimas, spalio 15 d. ar kitos būsimos datos, kurią Teisingumo Teismas laiko tinkama, tiek, kiek pagal šias nuostatas gamintojų organizacijoms būtų atlikti mokėjimai, susiję su veiklos programomis, patvirtintomis iki 2013 m. gegužės 30 d.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šioje byloje Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti ginčijamą Bendrojo Teismo sprendimą, priimti galutinį sprendimą dėl ginčo ir pripažinti ieškinius bylose T-454/10 ir T-482/11 nepriimtinais ir (arba) nepagrįstais bei priteisti iš ieškovių pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmojoje ir apeliacinėje instancijose.
Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl bylos, kurioje ieškovės prašė panaikinti i) Komisijos reglamento (EB) Nr. 1580/2007 52 straipsnio 2a dalį ir VIII priedą ir ii) Komisijos reglamento Nr. 543/2011 50 straipsnio 3 dalį ir 60 straipsnio 7 dalį.
Ieškovės pirmojoje instancijoje buvo vaisių ir daržovių perdirbėjos, teigusios, kad minėtomis nuostatomis netiesiogiai suteikiama galimybė teikti Sąjungos finansavimą tam tikrai gamintojų organizacijų vykdomai perdirbimo veiklai.
Bendrasis Teismas pripažino ieškinius priimtinais. Bendrasis Teismas nusprendė, kad pagalbos teikimas gamintojų organizacijoms, kurios pačios perdirba savo produkciją arba ją perdirba tretieji asmenys jų sąskaita, prilygsta pagalbos teikimui perdirbimo veiklai, nepatenkančiai į Bendrojo bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento (3) taikymo sritį. Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neturi teisės teikti pagalbos, kuri lemia diskriminaciją perdirbėjų, nepriklausančių gamintojų organizacijai, nenaudai ir gamintojų organizacijų, jei jos vykdo perdirbimo veiklą, naudai.
Komisija teigia, kad padaręs tokias išvadas Bendrasis Teismas suklydo trimis aspektais.
Pirmiausia Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas suklydo pripažinęs ieškovių ieškinius priimtinais. Komisija tvirtina, kad ginčijami aktai yra visuotinio taikymo reguliavimo priemonės ir tam, kad jos sukeltų teisinius padarinius, reikia, kad valstybės narės priimtų įgyvendinimo aktus. Be to, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas suklydo nusprendęs, jog ginčijami aktai yra tiesiogiai susiję su ieškovėmis. Darydamas tokią išvadą Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad ieškovių padėtis yra tokia pat, kaip valstybės pagalbą gavusių subjektų konkurentų. Komisijos teigimu, ši Bendrojo Teismo išvada neteisinga.
Nagrinėjamu klausimu Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino Bendrojo bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento nuostatas ir visų pirma tinkamai neatsižvelgė į Tarybos Komisijai suteiktą diskreciją priimti Bendrojo bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento įgyvendinimo taisykles.
Galiausiai Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino nediskriminavimo principo taikymą finansinės pagalbos teikimo pagal Bendrąjį bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą sistemoms.
Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų atmesti apeliacinį skundą, Komisija prašo Teisingumo Teismo pasinaudoti savo diskrecija pagal SESV 264 straipsnį ir palikti galioti minėtų teisės aktų nuostatų padarinius iki tų metų, kuriais jis priims sprendimą, spalio 15 d. Komisija siekia, kad būtų priimtas toks sprendimas, kuriuo būtų užtikrinta, kad teisės akto padariniai bus vienodi visoms gamintojų organizacijoms ir nesukels joms nepagrįstų sunkumų.
(1) 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1580/2007, nustatantis Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (OL L 350, p. 1).
(2) 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 157, p. 1).
(3) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrasis bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy