16.11.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 336/8
2013 m. rugpjūčio 27 d.Industries Chimiques du Fluor (ICF) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. birželio 18 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-406/08 ICF prieš Komisiją
(Byla C-467/13 P)
2013/C 336/18
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Industries Chimiques du Fluor (ICF), atstovaujama advokatų P. Wytinck, D. Gillet
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
panaikinti 2013 m. liepos 18 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimą, priimtą byloje T-406/08 Industries Chimiques du Fluor (ICF) prieš Europos Komisiją, ir, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad turi visus reikalingus duomenis, kad pats priimtų galutinį sprendimą dėl bylos esmės, panaikinti ginčijamu sprendimu ICF skirtą 1 700 000 eurų baudą arba bent sumažinti tos baudos dydį,
—
nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui,
—
priteisti iš Komisijos padengti visas šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantė nurodo tris pagrindus.
Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą arba mažų mažiausiai neteisingai nustatė faktines aplinkybes ar jas iškraipė vertindamas, kai nusprendė, kad aplinkybė, jog Komisija ginčijamą sprendimą grindžia pranešime apie kaltinimus nenurodytais dokumentais, nėra teisės į gynybą ir Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 27 straipsnio pažeidimas.
Apeliantė taip pat mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Komisija, priimtame ginčijamame sprendime sumažinusi darant pažeidimą dalyvavusių subjektų skaičių palyginti su pranešime apie kaltinimus įvardytais subjektais, nepažeidė apeliantės interesų ir jos teisės į gynybą, nes apeliantė negalėjo pasiaiškinti dėl tokio sumažinimo prieš priimant ginčijamą sprendimą.
Apeliacinio skundo antrajame pagrinde apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis pažeidė Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnį. Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino baudų apskaičiavimo gairių 18 punktą nuspręsdamas, kad žodžių junginys „visa su pažeidimu susijusių prekių ar paslaugų pardavimo vertė“ apima tik darant pažeidimą dalyvavusių įmonių pardavimų bendrą vertę, o ne visų pardavimų rinkoje vertę.
Apeliantė taip pat kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis pažeidė pareigą motyvuoti, nes tinkamai ir pakankamai neatsakė į jos argumentus, kad Komisija nesilaikė savo sprendimų praktikos baudos dydžio nustatymo srityje.
Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde apeliantė teigia, kad proceso Bendrajame Teisme trukmė buvo pernelyg ilga, todėl buvo pažeistas Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, nors, jos teigimu, ši byla byra paprasta ir joje yra mažai dokumentų. Todėl apeliantė, remdamasi Sprendime Baustahlgewebe prieš Komisiją (2) nustatyta teismo praktika, reikalauja sumažinti jai skirtos baudos dydį.
Apeliantė galiausiai kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis pažeidė Reglamento (EB) Nr. 1/2003 31 straipsnį. Bendrasis Teismas neteisingai pasinaudojo jam suteikta neribota kompetencija, nes pats neišnagrinėjo ir nepagrindė, kodėl, šiuo atveju, skirta bauda yra pagrįsta. Dėl šio aspekto apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas neatsakė į įvairius jos pateiktus argumentus per procesą Bendrajame Teisme.
(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205)
(2) 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Baustahlgewebe prieš Komisiją, C-185/95 P, Rink. p. I-8417.
Full & Egal Universal Law Academy