23.11.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 344/51
2013 m. rugsėjo 23 d. pareikštas ieškinys byloje Estijos Respublika prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą
(Byla C-508/13)
2013/C 344/89
Proceso kalba: estų
Šalys
Ieškovė: Estijos Respublika, atstovaujama K. Kraavi-Käerdi
Atsakovai: Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba
Ieškovės reikalavimai
—
Pažeidus Sutartis ar kokią nors su jų taikymu susijusią teisės normą, panaikinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (1) dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, 4 straipsnio 6 ir 8 dalis, 16 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį, nes šios nuostatos nesuderinamos su proporcingumo ir subsidiarumo principais. Priėmus šias nuostatas, taip pat buvo pažeista SESV 296 straipsnyje nustatyta pareiga motyvuoti, kuri yra esminis procedūrinis reikalavimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį. Dėl to Estijos Respublika prašo Teisingumo Teismo panaikinti 4 straipsnio 6 dalyje esančio sakinio dalį „ir reikalavimas ją atskleisti yra nustatytas nacionalinės mokesčių teisės aktuose griežtai mokesčių rinkimo tikslais“, 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą formuluotę „reikalaujama nacionalinės mokesčių teisės aktuose, kaip nurodyta 6 dalyje“ ir visą 16 straipsnio 3 dalį bei 6 straipsnio 3 dalį. Tuo atveju, jei Teisingumo Teismas manytų, kad šios nuostatos neturi būti laikomos savarankiškomis ir, nepakeitus šios direktyvos, negali būti atskirtos nuo likusio direktyvos teksto ir kad šių nuostatų panaikinimas galėtų pakenkti bendrajai direktyvos sistemai, Estijos Respublika prašo Teisingumo Teismo panaikinti visą direktyvą dėl tų pačių priežasčių ir tų pačių motyvų.
—
Priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1)
Savo ieškiniu Estijos Respublika prašo panaikinti tam tikras 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, (toliau — direktyva) nuostatas, o nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti visą direktyvą.
2)
Ieškinys buvo pateiktas remiantis SESV 263 straipsnio 1 dalimi ir yra susijęs su tuo, jog juo prašoma panaikinti direktyvos 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą formuluotę „ir reikalavimas ją atskleisti yra nustatytas nacionalinės mokesčių teisės aktuose griežtai mokesčių rinkimo tikslais“, direktyvos 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą formuluotę „reikalaujama nacionalinės mokesčių teisės aktuose, kaip nurodyta 6 dalyje“ ir visą 6 straipsnio 3 dalį bei 16 straipsnio 3 dalį, o nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti visą direktyvą, nes buvo pažeisti esminis procedūrinis reikalavimas ir Sutartys ar kokia nors su jų taikymu susijusi teisės norma.
3)
Esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimą sudaro tai, kad priimant direktyvą nebuvo atsižvelgta į SESV 296 straipsnyje nustatytą pareigą motyvuoti. Sutarties ar kokios nors su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimą sudaro tai, kad nebuvo laikomasi proporcingumo ir subsidiarumo principų.
4)
Maksimalaus suderinimo priemonėmis, numatytomis direktyvos 4 straipsnio 6 dalyje, skaitomos kartu su 8 dalimi, ir 16 straipsnio 3 dalyje, negalima pasiekti tinkamos pusiausvyros tarp dviejų direktyvos tikslų — padidinti finansinių ataskaitų aiškumą ir palyginamumą bei sumažinti administracinę naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Taigi priimtos priemonės nėra skirtos siekiamam teisėtam tikslui pasiekti.
5)
Esminis direktyvos tikslas — padidinti finansinių ataskaitų aiškumą ir palyginamumą — negali būti pasiekiamas priimtomis priemonėmis, nes rengiant direktyvos projektą nebuvo tinkamai atsižvelgta į įvairių valstybių narių įmonių struktūrą. Direktyvos perkėlimas į valstybės narės teisinę sistemą lemtų tai, kad 97,9 % įmonių, kurioms tenka daugiau nei pusė apyvartos ekonomikoje, būtų atleistos nuo didelės dalies finansinės atskaitomybės reikalavimų, bet tai nepadėtų pasiekti Europos Sąjungos mastu siekiamo tikslo padidinti finansinių ataskaitų aiškumą ir palyginamumą.
6)
Esminis direktyvos tikslas — sumažinti administracinę naštą — negali būti pasiekiamas priimtomis priemonėmis dėl to, kad rengiant direktyvos projektą nebuvo tinkamai atsižvelgta į administracinės naštos sumažinimą, kuris valstybėje narėje jau buvo pasiektas kitokiu būdu nei finansinės atskaitomybės apimties sumažinimu, ir kad iki šiol iš įmonių gauta su finansine atskaitomybe susijusi informacija, kurios tokia forma ateityje jau nebebūtų galima reikalauti pagal 4 straipsnio 6 dalies nuostatą, kaip ir anksčiau yra reikalinga informacija tiek privačioms įmonėms, tiek viešajam sektoriui. Todėl papildoma informacija ateityje turi būti renkama ir skelbiama kitais kanalais, dėl ko administracinė našta atsirastų kitai institucijai ir taip pat ši našta galėtų didėti.
7)
Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies h punkte nustatytas komercinio turinio prioriteto principas yra esminis direktyvos principas. Jei pagal direktyvos 6 straipsnio 3 dalį valstybės narės galėtų atsisakyti taikyti komercinio turinio prioriteto principą ir jei šia galimybe taip pat pasinaudojama perkeliant direktyvos nuostatas į valstybės narės nacionalinę teisę, tai iš esmės nebūtų įmanoma pasiekti Europos Sąjungos mastu siekiamo tikslo pagerinti finansinių ataskaitų palyginamumą, aiškumą ir visuomenės pasitikėjimą jomis. Todėl priimta priemonė nėra suderinama su proporcingumo principu.
8)
Atsižvelgiant į tai, kad direktyvos 4 straipsnio 6 ir 8 dalyse bei 16 straipsnio 3 dalyje numatytos priemonės nebūtinai lemia finansinių ataskaitų aiškumo ir palyginamumo padidėjimą Sąjungos mastu ir kad dėl priimtų priemonių, užuot sumažinančių administracinę naštą, valstybėje narėje taip pat gali būti perkelta tokia našta kitai institucijai, šios priemonės neleidžia lengviau pasiekti šios direktyvos tikslų Europos Sąjungos mastu. Todėl minėtos nuostatos neatitinka subsidiarumo principo.
(1) OL L 182, p. 19
Full & Egal Universal Law Academy