30.11.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 352/9
2013 m. rugsėjo 23 d.Philips Lighting Poland S.A., Philips Lighting BV pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-469/07 Philips Lighting Poland S.A., Philips Lighting BV prieš Europos Sąjungos Tarybą
(Byla C-511/13 P)
2013/C 352/16
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantės: Philips Lighting Poland S.A., Philips Lighting BV, atstovaujamos abogada M.L. Catrain González, baristerių E.A. Wright, H. Zhu
Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Hangzhou Duralamp Electronics Co., Ltd, GE Hungary Ipari és Kereskedelmi Zrt. (GE Hungary Zrt), Europos Komisija, Osram GmbH
Apeliančių reikalavimai
Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:
—
Panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą ir panaikinti ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis taikomas apeliantėms;
—
Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas, apeliantų patirtas Bendrajame Teisme ir šioje instancijoje.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantės prašo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą ir ginčijamą reglamentą tuo pagrindu, kad:
1.
Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (1) (toliau — pagrindinis reglamentas) 9 straipsnio 1 dalį nuspręsdamas, kad Taryba turi teisę taikyti 9 straipsnio 1 dalį a fortiori situacijose, kurios nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį (t. y. kai skundas ne atsiimamas, tačiau sumažėja jam pritariančiųjų subjektų gamybos apimtys). Bendrojo Teismo siūlomo plečiamojo 9 straipsnio 1 dalies aiškinimo nepatvirtina nei pagrindinio reglamento nuostatų formuluotės, nei jų bendroji sistema. Jis neatitinka per paskutinius 25 metus nusistovėjusios institucijos praktikos, pagal kurią 9 straipsnio 1 dalies taikymo, kai atsiimamas skundas, padarinys visuomet būdavo tyrimo nutraukimas.
2.
Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neteisingai išaiškino ir dėl to netinkamai taikė Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį apibrėždamas „Bendrijos pramonę“. Todėl jis padarė netinkamą išvadą, kad visos Bendrijos produkcijos „didžioji dalis“ turi būti nustatoma remiantis tik viena iš dviejų 5 straipsnio 4 dalimi reikalaujamų ribų, t. y. 25 % riba. Netinkamai apibrėžusios „Bendrijos pramonę“ institucijos netinkamai įvertino žalą, kurią nustatė remdamosi ne importo dempingo kaina poveikiu „Bendrijos pramonei“, kaip to reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalį ir paaiškinama 5 straipsnio 4 dalyje, bet remiantis skundui „pritariančio gamintojo“ arba „didžiausio gamintojo“ situacija. Nė vienas iš šių terminų pagrindiniame reglamente neminimas kaip svarbus nustatant „žalą“.
(1) 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 11 sk., 10 t., p 45).
Full & Egal Universal Law Academy