18.1.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 15/7
2013 m. spalio 21 d.Stockholms tingsrätt (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Abcur AB prieš Apoteket AB ir Apoteket Farmaci AB
(Byla C-545/13)
2014/C 15/09
Proceso kalba: švedų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Stockholms tingsrätt
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Abcur AB
Atsakovės: Apoteket AB ir Apoteket Farmaci AB
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar tik pagal receptus parduodamą žmonėms skirtą vaistą, kuris pagamintas ir tiekiamas tokiomis aplinkybėmis, kokias byloje nagrinėja Stockholms tingsrätt (Stokholmo apygardos teismas), ir kuriam valstybės narės kompetentinga institucija neišdavė leidimo pateikti į rinką arba jis nebuvo išduotas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2309/93 (1), galima pripažinti vaistu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2001/83 (2) dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, 3 straipsnio 1 arba 2 dalį, ypač tuo atveju, kai egzistuoja kitas vaistas, kuriam išduotas leidimas ir kurio veiklioji medžiaga, dozės ir forma yra tokios pačios?
2.
Ar tariamoms reklamos priemonėms, tuo atveju, jei pagal receptus parduodamas žmonėms skirtas vaistas, pagamintas ir tiekiamas tokiomis aplinkybėmis, kokias byloje nagrinėja Stockholms tingsrätt, patenka į Direktyvos 2001/83 taikymo sritį, galima kartu su Direktyva 2001/83 taikyti Direktyvą 2005/29 (3) dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje?
3.
Ar tuo atveju, jei pagal receptus parduodamas žmonėms skirtas vaistas, pagamintas ir tiekiamas tokiomis aplinkybėmis, kokias byloje nagrinėja Stockholms tingsrätt, patenka į Direktyvos 2001/83 3 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies ar 5 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, teisės aktus dėl vaistų reklamos priemonių galima laikyti nesuderintais, ar tai yra priemonės, kurios, kaip teigiama šioje byloje, yra reklama, reglamentuojama 1) Direktyvoje 2006/114 (4) dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos ir (arba) 2) Direktyvoje 2005/29 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje?
4.
Jei į 3 klausimą būtų atsakyta taip, kad reikia taikyti Direktyvą 2006/114 dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kokios pagrindinės sąlygos turi būti tenkinamos, kad Stockholms tingsrätt nagrinėjamos priemonės (produkto pavadinimo, numerio ir ATC kodo naudojimas ar priskyrimas vaistui, fiksuotos kainos taikymas vaistui, informacijos apie vaistą teikimas Nacionaliniam medžiagų registrui, skirtam vaistams (NPL), NPL identifikacinio numerio suteikimas vaistui, informacinio biuletenio apie vaistą ir su juo susijusių duomenų platinimas naudojant elektroninę sveikatos priežiūros paslaugų užsisakymo paslaugą ir pačios įmonės tinklalapį, informacijos apie vaistą teikimas nacionalinės prekybos organizacijos leidinyje, informacijos apie vaistą teikimas Centriniame vaistinių produktų registre ir susijusiame registre (JACA), informacijos apie vaistą teikimas kitoje nacionalinėje duomenų bazėje, skirtoje vaistams (SIL), informacijos teikimas naudojantis vaistinių terminalo sistema (ATS) ar panašia paskirstymo sistema, informacijos apie pačios įmonės ar konkuruojančio tiekėjo vaistą teikimas susirašinėjant gydytojų chirurgų ir pacientų organizacijoms, vaisto marketingas, priemonės, susijusios su tam tikro vaisto ir su juo konkuruojančių vaistų farmaciniais patikrinimais, nepranešimas apie dokumentuose nustatytus svarbius skirtumus tarp produktų, nepranešimas apie pačios įmonės vaisto turinį ir apie Läkemedelsverket (Švedijos vaistų agentūra) pateiktą vaisto įvertinimą, sveikatos priežiūros tarnybos neinformavimas apie Läkemedelsverket patariamosios mokslinės tarybos atliktą konkuruojančių produktų vertinimą, fiksuotos vaisto kainos išlaikymas, 3 (trijų) mėnesių receptų galiojimo termino nustatymas, vaisto išdavimas vaistinėje vietoje konkuruojančio vaisto, nepaisant to, kad pacientas turi to konkuruojančio vaisto receptą, ir kliudymas rinkoje perduoti standartizuotus preparatus, skirtus konkuruojantiems vaistams, įskaitant tai, kad vietos vaistinės atsisako tiekti konkuruojantį vaistą ir tai, kad taikoma fiksuota kaina kaip dalis sistemos, pagal kurią už vaistus galima gauti kompensacijas be išankstinio nacionalinės institucijos sprendimo) būtų reklama, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2006/114?
(1) 1993 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas 2309/93/EEB, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo bei priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų vertinimo agentūrą (OL L 214, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 12 t., p. 151)
(2) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, p. 67; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 69)
(3) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005, p. 22)
(4) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, p. 21)
Full & Egal Universal Law Academy