25.1.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 24/6
2013 m. lapkričio 8 d. Cour d'appel de Bruxelles (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hewlett-Packard Belgium SPRL prieš Reprobel SCRL
(Byla C-572/13)
2014/C 24/11
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Cour d'appel de Bruxelles
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantė (atsakovė pagal priešpriešinį ieškinį): Hewlett-Packard Belgium SPRL
Atsakovė (apeliantė pagal priešpriešinį ieškinį): Reprobel SCRL
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar sąvoka „teisinga kompensacija“, pavartota Direktyvos 2001/29 (1) 5 straipsnio 2 dalies a punkte ir 5 straipsnio 2 dalies b punkte, turi būti aiškinama nevienodai, atsižvelgiant į tai, ar atgamina popieriuje arba kokioje nors kitoje panašioje laikmenoje, bet kokiu fotografavimo būdu ar naudodamas kitus panašaus pobūdžio procesus bet kuris naudotojas ar asmeniniam naudojimui fizinis asmuo, kuris nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų? Jei būtų atsakyta teigiamai, kokiais kriterijais turi būti pagrįstas toks skirtingas aiškinimas?
2.
Ar Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies a punktas ir 5 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinami taip, kad jais valstybėms narėms leidžiama nustatyti šių rūšių teisingą kompensaciją teisių turėtojams:
1.
fiksuotas atlyginimas, kurį sumoka kopijuoti saugomus kūrinius leidžiančių aparatų gamintojas, importuotojas ar įgijėjas, įsteigtas Sąjungoje, kai šie aparatai išleidžiami į apyvartą nacionalinėje teritorijoje, kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į greitį, kuriuo aparatas gali atspausdinti tam tikrą kopijų skaičių per minutę, ir kuris kitaip nėra susijęs su teisių turėtojų tariamai patirta žala, ir
2.
proporcingas atlyginimas, nustatomas tik kaip kaina už kopiją, padauginta iš padarytų kopijų skaičiaus, kurio dydis keičiasi atsižvelgiant į tai, ar mokesčio mokėtojas bendradarbiavo ar nebendradarbiavo renkant šį atlyginimą, kurį turi mokėti kūrinius kopijuojantys fiziniai ir juridiniai asmenys arba, tam tikrais atvejais vietoje pirmųjų, asmenys, kurie atlygintinai arba neatlygintinai disponuoja kopijavimo aparatu, kuriuo gali naudotis kiti.
Jei į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, kokių svarbių ir nuoseklių kriterijų turi laikytis valstybės narės, kad, kaip numatyta pagal Sąjungos teisę, kompensacija galėtų būti laikoma teisinga, o tarp atitinkamų asmenų būtų išlaikyta derama pusiausvyra?
3.
Ar Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies a punktas ir 5 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinami taip, kad jais valstybėms narėms leidžiama skirti pusę teisių turėtojams priklausančios teisingos kompensacijos šių autorių sukurtų kūrinių leidėjams, neįpareigojant leidėjų kaip nors atlyginti, net netiesiogiai, autoriams už kompensacijos dalį, kurios šie neteko?
4.
Ar Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies a punktas ir 5 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinami taip, kad jais valstybėms narėms leidžiama sukurti nediferencijuotą teisių turėtojams priklausančios teisingos kompensacijos, kaip fiksuoto mokesčio arba tam tikros sumos už padarytą kopiją, kuri netiesiogiai, bet neabejotinai iš dalies apima muzikos natų rankraščių kopijavimą ir neteisėtą atgaminimą, surinkimo sistemą?
(1) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230).
Full & Egal Universal Law Academy