25.1.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 24/9
2013 m. lapkričio 15 d. Deutsche Bahn AG ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-289/11, T-290/11 ir T-521/11 Deutsche Bahn AG ir kt. prieš Europos Komisiją
(Byla C-583/13 P)
2014/C 24/17
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantės: Deutsche Bahn AG, DB Mobility Logistics AG, DB Energie GmbH, DB Netz AG, DB Schenker Rail GmbH, DB Schenker Rail Deutschland AG, Deutsche Umschlaggesellschaft Schiene-Straße mbH (DUSS), atstovaujamos advokatų W. Deselaers, E. Venot, J. Brückner
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Ispanijos Karalystė, Europos Sąjungos Taryba, EFTA-Überwachungsbehörde
Apeliančių reikalavimai
—
Panaikinti 2013 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T-289/11, T-290/11 ir T-521/11;
—
panaikinti 2011 m. kovo 14 d. Komisijos sprendimą C(2011) 1774, 2011 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimą C(2011) 2365 ir 2011 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą C(2011) 5230, kuriais Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį nurodė atlikti Deutsche Bahn AG ir visų jos dukterinių bendrovių patikrinimus (bylos COMP/39.678 ir COMP/39.731);
—
nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi pirmojoje instancijose ir dėl šio apeliacinio skundo patirtas išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantės nurodo keturis pagrindus:
Pirma, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė pagrindinę teisę į būsto neliečiamumą ir (arba) reikšmingą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Atsižvelgiant į pagrindinės teisės pažeidimo intensyvumą ir nepataisomos žalos riziką, yra neproporcinga, kai Komisija, kuri taip pat veikia kaip tyrimą atliekanti institucija ir turi plataus pobūdžio įgaliojimus, atlieka patikrinimus, neturėdama išankstinio teismo leidimo.
Antra, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė pagrindinę teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Vien ex ante teisminė kontrolė Komisijos patikrinimų atveju nesuteikia susijusiai įmonei veiksmingos teisinės gynybos.
Trečia, Bendrasis Teismas neteisingai manė, kad su tariamais konkurencijos teisės pažeidimais susiję dokumentai, kurie gauti per tyrimo dalyko neapimantį patikrinimą, vertintini kaip atsitiktiniai įrodymai, nepaisant to, kad šiuos dokumentus buvo uždrausta naudoti. Iki šio patikrinimo pradžios Komisijos tarnautojai buvo informuoti apie įtarimą keliančias aplinkybes, kurių neapėmė tyrimo dalykas. Šitaip Komisija dirbtinai sukėlė atsitiktines aplinkybes ir neteisėtai galimai išplėtė Teisingumo Teismo (1) siaurai aiškintiną atsitiktinių įrodymų išimtį.
Galiausiai Bendrasis Teismas neatsižvelgė į taisykles, susijusias su įrodinėjimo pareiga. Aišku ir (arba) bent jau negalima atmesti prielaidos, kad tam tikri dokumentai kaip tariami „atsitiktiniai įrodymai“ buvo gauti tik dėl to, kad tarnautojai buvo iš anksto neteisėtai informuoti būtent klausimais, kurių neapėmė tyrimo dalykas. Kadangi apeliantės negali įrodyti tokio priežastinio ryšio ir būti kaltinamos dėl šios aplinkybės, būtų buvę reikalinga perkelti įrodinėjimo pareigą, pagal kurią Komisija privalo įrodyti, kad šie dokumentai iš tikrųjų buvo atsitiktiniai įrodymai.
(1) 1989 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Dow Benelux prieš Komisiją, 85/87, p. 3137.
Full & Egal Universal Law Academy