8.3.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 71/4
2013 m. rugsėjo 16 d.Duravit AG ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-364/10 Duravit AG ir kt. prieš Europos Komisiją
(Byla C-609/13 P)
2014/C 71/07
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantės: Duravit AG, Duravit SA, Duravit BeLux SPRL/BVBA, atstovaujamos advokatų U. Soltész, LL.M. ir C. von Köckritz
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba
Apeliančių reikalavimai
Apeliantės prašo:
1.
panaikinti 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimą byloje T-364/10, kiek juo atmestas apeliančių ieškinys,
2.
remiantis SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, panaikinti 2010 m. birželio 23 d. Europos Komisijos sprendimo C(2010) 4185 galutinis (byla COMP/39.092 — Vonios kambarių įranga) 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį ir 3 straipsnį, kiek jie susiję su apeliantėmis,
3.
papildomai (prie antrojo reikalavimo) panaikinti minėtu sprendimu apeliantėms skirtas baudas arba jas gerokai sumažinti,
4.
taip pat papildomai (prie antrojo ir trečiojo reikalavimų) grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą, suderinamą su Teisingumo Teismo sprendime pateiktu teisiniu vertinimu,
5.
bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliantės patyrė per procesą Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantės iš viso nurodo šešis apeliacinio skundo pagrindus.
Pirma, Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, nekaltumo prezumpciją ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniai kartu su 52 straipsnio 3 dalimi bei EŽTK 6 straipsnio 1 ir 2 dalys), nes nepasinaudojo neribota jurisdikcija įvertinti ginčijamo sprendimo teisėtumą, darė prielaidą, kad Komisijos faktiniai ir teisiniai motyvai yra teisingi ir nepakankamai pasinaudojo savo diskrecija nustatyti baudas.
Antra, Bendrasis Teismas SESV 263 straipsnį, ieškovių teisę į veiksmingą teisminę gynybą (Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalis) ir rungtyniškumo principą, nes nepakankamai įgyvendino teisėtumo kontrolę ir peržengė jos ribas apeliančių nenaudai.
Trečia, Bendrasis Teismas daugeliu aspektų akivaizdžiai iškraipė akto turinį, o tai buvo svarbu priimant sprendimą, todėl jis padarė teisės klaidų ir pažeidė pripažintus įrodinėjimo procedūros principus.
Ketvirta, Bendrasis Teismas pažeidė procedūros reikalavimus ir Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį, ieškovių teisę į gynybą, ieškovių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir rungtyniškumo principą, kai rėmėsi nenaudotinais ir per vėlai pateiktais įrodymais bei pavėluotais Komisijos argumentais apeliančių nenaudai, bei padarė teisės klaidą atmetęs visus apeliančių įrodymus ir to pakankamai nemotyvavęs.
Penkta, Bendrasis Teismas neteisingai pritaikė SESV 101 straipsnį ir pažeidė pareigą motyvuoti, kai konstatavo, kad Komisija teisingai kvalifikavo įvykius maišytuvų, dušo sienelių ir keramikos rinkoje kaip vieną pažeidimą.
Šešta, Bendrasis Teismas neteisingai pritaikė SESV 101 straipsnį, kai vertindamas keitimąsi informacija pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį pasirinko klaidingą kriterijų, darė prielaidą, kad apeliantės turėjo atsiriboti nuo nekonkurentų diskusijų, ir galimus daugiaprekių asociacijų „bandymus susitarti“ dėl specifinių priežasčių kvalifikavo kaip jau padarytą SESV 101 straipsnio pažeidimą.
Full & Egal Universal Law Academy