8.2.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 39/9
2013 m. gruodžio 2 d.Iliad SA, Free infrastructure, Free SAS pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-325/10 Iliad ir kt. prieš Komisiją
(Byla C-624/13 P)
2014/C 39/16
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantės: Iliad, Free infrastructure, Free SAS, atstovaujamos advokato T. Cabot
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Prancūzijos Respublika, Lenkijos Respublika, Aukštutinės Senos regionas
Apeliančių reikalavimai
—
Panaikinti visą 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo sprendimą Iliad, Free infrastructure ir Free prieš Europos Komisiją (T-325/10).
—
Patenkinti bendrovių Iliad, Free infrastructure ir Free reikalavimus pirmojoje instancijoje ir panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą C(2009) 7426 galutinis, susijusį su subsidija už dėl viešųjų paslaugų perdavimo (toliau — VPP) patirtas išlaidas, skirta didelio pajėgumo elektroninių ryšių tinklui Aukštutinės Senos regione įrengti ir eksploatuoti (Valstybės pagalba Nr. 331/2008 — Prancūzija), jeigu Teisingumo Teismas nuspręs, kad bylą galima išspręsti.
—
Grąžinti bylą Bendrajam Teismui, jeigu Teisingumo Teismas nuspręs, kad bylos dar negalima išspręsti.
—
Tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas priims sprendimą byloje, priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
—
Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą, jeigu Teisingumo Teismas grąžins bylą Bendrajam Teismui.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantės nurodo šešis apeliacinio skundo pagrindus.
Pirma, apeliantės mano, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes jis neatsakė į pagrindo dalį, kildinamą iš SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos Komisijos pareigos pradėti formalią tyrimo procedūrą, susijusią su informacija apie prisiimtus Prancūzijos valdžios institucijų įsipareigojimus, patvirtinančia apie Komisijai iškilusius sunkumus, kuriais remdamasi ji privalėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, neįvykdymo.
Antra, jos kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis padarė teisės klaidą, kai apskaičiavo išankstinio Komisijos tyrimo procedūros trukmę. Pirma, jų nuomone, negalėjo būti pripažinta, kad Prancūzija išsamų pranešimą pateikė per nustatytus terminus, tad į jį neturėjo būti atsižvelgta. Antra, jų nuomone, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pripažino, kad Komisijos prašymas Prancūzijos valdžios institucijoms pateikti „galimas“ pastabas yra prašymas pateikti papildomą informaciją, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 659/1999 (1).
Trečia, jos nurodo viešąja tvarka grindžiamą apeliacinio skundo pagrindą, kildintiną iš Bendrojo Teismo teisės klaidos, kurią jis padarė, kai savo nuožiūra nenurodė, kad Komisija negalėjo ginčijamos pagalbos pripažinti suderinama su Sutartimi, nes pranešimas apie šitą pagalbą turėjo būti laikomas atšauktu pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 5 straipsnį. Kadangi iš tiesų Prancūzijos valdžios institucijos per nustatytus terminus neatsakė į prašymus pateikti papildomą informaciją, pagal minėto reglamento 5 straipsnio 3 dalį ginčijamas pranešimas turėjo būti atšauktas. Tad Komisija neturėjo kompetencijos priimti sprendimo dėl priemonės, apie kurią pranešta, o tai Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime turėjo nurodyti savo iniciatyva.
Ketvirta, teigiama, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai vertino rinkos nepakankamumą. Ši teisės klaida atsirado todėl, kad Bendrasis Teismas taikė universalumo testą, o ne Sprendime Olsen nurodytą rinkos nepakankamumo testą, pagal kurį tikrinama, ar konkurentai teikia analogiškas paslaugas, o ne tai, ar jie teikia universalias paslaugas.
Penkta, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, susijusią su Europos Sąjungos teisės taisyklių taikymu laiko atžvilgiu, kai vertino rinkos nepakankamumą. Pirma, teisės klaida padaryta todėl, kad rinkos nepakankamumas buvo vertinamas tik atsižvelgiant į duomenis už 2004 ir 2005 metus ir, antra, siekiant patikrinti, ar rinkos nepakankamumas buvo per visą bendros ekonominės svarbos paslaugos taikymo laikotarpį, nebuvo atlikta perspektyvinė rinkos analizė.
Galiausiai apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis rėmėsi prieštaringais motyvais.
(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).
Full & Egal Universal Law Academy