8.2.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 39/12
2013 m. lapkričio 29 d.Villeroy & Boch Austria GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimo sujungtose bylose T-373/10, T-374/10, T-382/10 ir T-402/10 Villeroy & Boch Austria GmbH ir kt. prieš Europos Komisiją
(Byla C-626/13 P P)
2014/C 39/18
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Villeroy & Boch Austria GmbH, atstovaujama advokatų A. Reidlinger ir J. Weichbrodt,
Atsakovė: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimą sujungtose bylose T-373/10, T-374/10, T-382/10 ir T-402/10 tiek, kiek juo atmestas ieškinys ir jis yra susijęs su apeliante;
—
nepatenkinus šio reikalavimo, iš dalies panaikinti skundžiamu sprendimu patvirtintą 2010 m. liepos 23 d. atsakovės sprendimo C(2010) 4185 galutinis 1 straipsnio redakciją tiek, kiek jis susijęs su apeliante;
—
nepatenkinus iš šio reikalavimo, tinkamai sumažinti apeliantei 2010 m. liepos 23 d. sprendimo 2 straipsniu skirtos baudos dydį;
—
nepatenkinus ankstesnių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo;
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Kaip pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė nurodo, kad Bendrojo Teismo vertinimai dėl tariamo pažeidimo Austrijoje buvimo klaidingi. Anot apeliantės, Bendrasis Teismas grindžia savo sprendimą išvadomis ir motyvais, kurie nėra ginčijamo Komisijos sprendimo arba kaltinimų dalykas. Be to, apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis nenurodė arba klaidingai nurodė kelis jos pateiktus svarbius siūlymus.
2.
Kaip antrąjį ieškinio pagrindą apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas kelis veiksmus teisiškai kvalifikavo kaip vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą (single complex and continuous infragment, toliau — SCCI), nors šie veiksmai teisiškai ir faktiškai yra atskiri ir toks kvalifikavimas nepateisinamas dėl tokių bendrai nagrinėtų veiksmų papildymo ryšio nebuvimo. Apeliantė mano, kad pagal požiūrį, kuriam pritaria Bendrasis Teismas, SCCI sąvoka prieštarauja teisingo bylos nagrinėjimo principui.
3.
Kaip trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą, apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai vykdė vadinamąją „light review“, ir kaltina šį teismą tuo, kad jis netinkamai vykdė savo kontrolės funkciją ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Sąjungos teisėje įtvirtinto teisminės gynybos principo.
4.
Galiausiai kaip ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė nurodo, kad Bendrojo Teismo skirta bauda, kad ir kaip būtų, neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuos kaltę patvirtinančius įrodymus Bendrasis Teismas atmetė, o kiti įrodymai taip pat turėjo būti atmesti dėl teisės požiūriu neteisingo motyvavimo, Bendrojo Teismo skirta didžiausia teisės aktuose numatyta nuobauda (t. y. 10 % grupės apyvartos) negali būti laikoma nei proporcinga, nei teisėta. Kadangi daugelis faktinių aplinkybių, nurodytų pateisinant pažeidimą, nepasitvirtino, turint omenyje įrodymų stoką, priežastinio ryšio nebuvimą ir negalėjimą priskirti veiksmus, negalima daryti išvados, kad SCCI buvo daromas dešimt metų, šešiose skirtingose valstybėse ir buvo susijęs su trimis produktų grupėmis. Nors, blogiausiu atveju, galima manyti, kad atskiri pažeidimai buvo padaryti vietiniame lygmenyje, tokiais pažeidimais jokiu būdu negalima pateisinti skirtos nuobaudos dydžio. Nagrinėjama byla toli gražu nėra sunkus ar net labai sunkus atvejis, o Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę ir taip grubiai nepaisė vertinimo kriterijų, kuriuos turėjo išaiškinti.
Full & Egal Universal Law Academy