15.2.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 45/24
2013 m. gruodžio 5 d.Villeroy ir Boch pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-373/10, T-374/10, T-382/10 ir T-402/10 Villeroy ir Boch Austrija ir kt. prieš Komisiją
(Byla C-644/13 P)
2014/C 45/41
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Villeroy ir Boch, atstovaujama J. Philippe
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
panaikinti visą 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimą sujungtose bylose T-373/10, T-374/10, T-382/10 ir T-402/10 tiek, kiek juo atmetamas ieškovės ieškinys;
—
nepatenkinus šio prašymo, iš dalies panaikinti 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo teismo sprendimą;
—
nepatenkinus šio prašymo sumažinti 2010 m. birželio 23 d. ginčijamu sprendimu ieškovei skirtą baudą;
—
taip nepatenkinus šio prešymo, gražinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų naują sprendimą;
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė pateikia keturis pagrindus šiam apeliaciniam skundui pagrįsti.
Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde apeliantė pažymi, kad Bendrojo Teismo atliktas visų faktinių aplinkybių Prancūzijoje įrodymų vertinimas yra prieštaringas. Jos teigimu Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime tris įrodymus įvertino priešingai ir, galima sakyti, visiškai atvirkščiai, palyginti su tų pačių įrodymų vertinimu susijungtose lygiagrečiai nagrinėjamose bylose T-379/10 ir T-381/10 Sanitec ir T-380/10 Wabco ir Ideal Standard, kuriose ieškovėms buvo panaikinti kaltinimai, kiek tai susiję su Prancūzija. Pasak šį apeliacinį skundą pateikusios apeliantės, tokiu esminiu prieštaravimu, kuris pasireiškia skirtingomis išvadomis, padarytomis remiantis tais pačiais įrodymais, pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, dubio pro reo principas ir taip pat pažeidžiamas Bendrojo teismo sprendimo loginis bei teisinis nuoseklumas.
Apeliacinio skundo antrajame pagrinde apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad jis padarė teisės klaidą. Jos teigimu, Bendrasis Teismas dirbtinai pergrupavo veiksmus, kurie teisiškai buvo skirtingi ir remiantis faktinėmis aplinkybėmis vierni nuo kitų nepriklausantys, kad galėtų juos kvalifikuoti kaip sudėtinį ir tęstinį pažeidimą. Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nėra jokio papildomumo ryšio tarp veiksmų, kuriuos jis vis dėlto įvertino kaip vieną grupę.
Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde apeliantė kritikuoja Bendrojo Teismo taikytos kontrolės lygį; Bendrasis Teismas atlikto tik siaurą kontrolę, todėl nepasinaudojo visa jam suteikta jurisdikcija vykdyti kontrolę ir įgaliojimais atlikti peržiūrą. Tuo remdamasi apeliantė teigia, kad buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė teigia, kad skirta sankcija yra neproporcinga.
Full & Egal Universal Law Academy