22.2.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 52/31
2013 m. gruodžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą
(Byla C-679/13)
2014/C 52/56
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas F. Drexler, A. Caiola ir M. Pencheva
Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba
Ieškovo reikalavimai
—
Panaikinti 2013 m. spalio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2013/496/ES dėl kontrolės priemonių taikymo 5-(2-aminopropil)indolui (1);
—
palikti galioti Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2013/496/ES padarinius tol, kol jis bus pakeistas nauju tinkamai priimtu teisės aktu;
—
priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmiausia Parlamentas primena, kad skundžiamo sprendimo preambulėje daromos nuorodos į šiuos teisinius pagrindus: 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimo 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės (2) 8 straipsnio 3 dalį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Parlamentas daro išvadą, kad Taryba netiesiogiai remiasi ankstesnės Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalies c punktu.
Grįsdamas savo ieškinį dėl panaikinimo Parlamentas nurodo du pagrindus.
Pirma, Parlamentas tvirtina, kad Taryba savo sprendimą pagrindė teisiniu pagrindu (ESS 34 straipsnio 2 dalies c punktu), kuris įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo panaikintas. Todėl skundžiamas sprendimas yra grindžiamas tik Sprendimu 2005/387/TVR. Šis yra antrinis teisinis pagrindas, todėl neteisėtas.
Antra, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Parlamentas mano, kad padaryta esminių sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų. Pirma, jeigu ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies c puntas būtų buvęs taikytinas, prieš priimant skundžiamą sprendimą būtų reikėję pasikonsultuoti su Parlamentu, kaip numatyta ESS 39 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, Parlamento teigimu, tai nebuvo padaryta. Antra, jeigu laikytume, kad taikytinos nuostatos yra numatytosios Lisabonos sutartyje, Parlamento teigimu, jis bet kuriuo atveju turėjo būti įtrauktas į teisėkūros procedūrą. Parlamentas nurodo, kad jeigu kontrolės priemonių taikymas 5-(2-aminopropil)indolui būtų esminis Sprendimo 2005/387/TVR aspektas, turėtų būti taikoma SESV 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėkūros procedūra, t. y. įprasta teisėkūros procedūra. Priešingu atveju, jeigu laikytume Sprendimą 2013/496/ES vienodu Sprendimo 2005/387/TVR įgyvendinimo reikalavimu arba aktu, kuriuo papildoma arba pakeičiama neesminė minėto sprendimo nuostata, turėtų būti taikoma SESV 290 ir 291 straipsniuose numatyta įgyvendinimo arba deleguotųjų teisės aktų priėmimo procedūra. Bet kuriuo atveju, neįtraukus Parlamento į skundžiamo sprendimo priėmimą, buvo padarytas esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas.
Galiausiai, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų panaikinti skundžiamą sprendimą, Parlamentas mano, kad atsižvelgiant į SESV 264 straipsnio antrą pastraipą tikslinga palikti galioti skundžiamo sprendimo padarinius tol, kol jis bus pakeistas nauju tinkamai priimtu teisės aktu.
(1) OL L 272, p. 44.
(2) OL L 127, p. 32.
Full & Egal Universal Law Academy