23.11.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 344/66
2013 m. rugsėjo 30 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją
(Byla T-527/13)
2013/C 344/121
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocati dello Stato S. Fiorentino, P. Grasso ir G. Palmieri
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti 2013 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimą C(2013) 4046, galutinis, dėl Italijos suteiktos valstybės pagalbos SA.33726 (11/C) (buvusi SA.33726 (11/NN)) (pieno mokesčio mokėjimo atidėjimas Italijoje), apie kurį pranešta 2013 m. liepos 18 dieną;
—
nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šio sprendimo 2 straipsnio b, c ir d. punktus, kiek jais išplečiama Tarybos sprendime 2003/530/EB numatyta pareiga susigrąžinti pagalbą;
—
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Italijos vyriausybė apskundė 2013 m. liepos 17 d. Europos Komisijos sprendimą C(2013) 4046, galutinis, dėl Italijos suteiktos valstybės pagalbos SA.33726 (11/C) (buvusi SA.33726 (11/NN)) (pieno mokesčio mokėjimo atidėjimas Italijoje), apie kurį pranešta 2013 m. liepos 18 dieną.
Šiuo sprendimu Europos Komisija:
—
nusprendė, kad pieno mokesčio dalies mokėjimo, kurio terminas sueina 2010 m. gruodžio 31 d., atidėjimas, dėl kurio Italijoje priimtas sprendimas būtent 2010 m. gruodžio mėnesį, yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba ir dėl jos taikymo būdo;
—
nusprendė, kad Tarybos sprendime 2003/530/EB nustatytų sąlygų pažeidimas, padarytas atidėjus šį mokėjimą, yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba;
—
nurodė Italijai susigrąžinti iš asmenų, kuriems buvo taikomas atidėto mokesčio mokėjimas, šios nesuderinamos pagalbos sumą ir palūkanas.
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.
1)
Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje (OL L 337, p. 35) 3 straipsnio 7 dalies pažeidimu.
—
Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime šios nuostatos taikomos remiantis neteisinga prielaida, kad esamos pagalbos, kuriai leidimas suteiktas 2003 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimu Nr. 2003/530/EB, dydis yra maksimalus, galėtas suteikti pieno gamintojams, dėl ko bet kokia galima vėlesnė pagalbos priemonė, net patenkanti į de minimis pagalbą (ir net visiškai mažareikšmė), susumavus galėjo lengvai lemti didesnę pagalbą už leistąją suteikti.
2)
Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su minėto Tarybos reglamento (EB) Nr. 1535/2007 3 straipsnio 2 dalies, 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 1 straipsnio c punkto ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k.,8 sk., 4 t., p. 3), 4 straipsnio 1 dalies pažeidimais ir nepakankama motyvacija.
—
Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime minėto reglamento 3 straipsnio 2 dalis, susijusi su pagalbos schemų, kurios atskirai patenka į de minimis pagalbą, bendra suma, taikyta atvejui, kai de minimis pagalba pridedama prie esamos pagalbos. Be to, sprendime padaryta teisės klaida, nes ginčijama priemonė, kuri pakeičia esamą pagalbą, kvalifikuojama kaip nauja pagalba, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 659 1 straipsnio c punktą. Iš tiesų vieno iš metinių mokėjimų termino atidėjimas šešiems mėnesiams savaime buvo priemonė ir nebuvo esminis esamos pagalbos pakeitimas. Be to, šis pakeitimas nelėmė esamos pagalbos schemos sumos padidinimo 20 %, ir neturėjo įtakos šios schemos atitikties vertinimui. Bet kuriuo atveju Komisija nepateikė pakankamos motyvacijos dėl šių aspektų.
Full & Egal Universal Law Academy