25.4.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 145/8
2016 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Korkein hallinto-oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sanoma Media Finland Oy – Nelonen Media/Viestintävirasto
(Byla C-314/14) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2010/13/ES - 19 straipsnio 1 dalis - Televizijos reklamos ir programų atskyrimas - Padalytas ekranas - 23 straipsnio 1 ir 2 dalys - Televizijos reklamos intarpų ribojimas iki 20 % laiko per astronominę valandą - Rėmimo pranešimai - Kitos nuorodos į rėmėją - „Juodosios sekundės“))
(2016/C 145/08)
Proceso kalba: suomių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Korkein hallinto-oikeus
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Sanoma Media Finland Oy – Nelonen Media
Atsakovė: Viestintävirasto
Rezoliucinė dalis
1.
2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) 19 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią, siekiant atskirti besibaigiančią programą nuo po jos einančios televizijos reklamos pranešimų sekos, padalytas ekranas, kurio vienoje dalyje rodomas televizijos programos pabaigos tekstas, o kitoje pristatomos būsimos paslaugų teikėjo programos, nebūtinai turi būti susietas su tuo metu ar paskui einančiu akustiniu ar optiniu signalu, su sąlyga, kad tokia atskyrimo priemonė tenkintų šio 19 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatytus reikalavimus, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.
2.
Direktyvos 2010/13 23 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad kitose programose nei remiama rodomi rėmimo ženklai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, turi būti įtraukti į šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalų reklamos transliavimo per astronominę valandą laiką.
3.
Direktyvos 2010/13 23 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tais atvejais, kai valstybė narė nepasinaudojo galimybe numatyti griežtesnę normą nei nustatytoji šiame straipsnyje, pagal ją ne tik nedraudžiama „juodąsias sekundes“, kurios įterpiamos tarp skirtingų televizijos reklamos pranešimų sekos intarpų arba tarp šios sekos ir po jos einančios programos, įtraukti į šiame straipsnyje numatytą maksimalų 20 % televizijos reklamos transliavimo laiką per valandą, bet netgi įpareigojama jas įtraukti į šį laiką.
(1) OL C 292, 2014 9 1.
Full & Egal Universal Law Academy