13.6.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 211/11
2016 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Sąd Najwyższy (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Polkomtel sp. z o.o./Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej
(Byla C-397/14) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos - Direktyva 2002/22/EB - 28 straipsnis - Negeografiniai numeriai - Galimybė operatoriaus valstybėje narėje gyvenantiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis paslaugomis naudojant negeografinius numerius - Direktyva 2002/19/EB - 5, 8 ir 13 straipsniai - Nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimai ir pareigos, susiję su prieiga ir sujungimu - Įpareigojimų nustatymas, keitimas ir panaikinimas - Įpareigojimų nustatymas įmonėms, kontroliuojančioms prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų - Kainų kontrolė - Didelės įtakos rinkoje neturinti įmonė - Direktyva 2002/21/EB - Įmonių ginčų sprendimas - Nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas, kuriame nustatomos įmonių bendradarbiavimo sąlygos ir paslaugų tarifų apskaičiavimo tvarka))
(2016/C 211/12)
Proceso kalba: lenkų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sąd Najwyższy
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Polkomtel sp. z o.o.
Atsakovas: Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej
dalyvaujant: Orange Polska S.A., anksčiau – Telekomunikacja Polska S.A.
Rezoliucinė dalis
1.
2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), 28 straipsnį reikia aiškinti taip, kad valstybė narė gali numatyti, jog viešojo elektroninių ryšių tinklo operatorius turi užtikrinti, kad prieiga prie negeografinių numerių būtų užtikrinama visiems galutiniams jo tinklo šioje valstybėje paslaugų gavėjams, o ne tik galutiniams paslaugų gavėjams iš kitų valstybių narių.
2.
2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) 5 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 3 dalį, siejamas su Direktyvos 2002/22 28 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad pagal jas nacionalinei reguliavimo institucijai leidžiama nagrinėjant dviejų operatorių ginčą vienam iš jų nustatyti įpareigojimą užtikrinti galutiniams paslaugų gavėjams prieigą prie paslaugų, teikiamų kito operatoriaus tinkle naudojant negeografinius numerius, ir remiantis Direktyvos 2002/19 13 straipsniu nustatyti šios minėtų operatorių teikiamos prieigos paslaugų tarifų apskaičiavimo tvarką, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, jeigu šie įpareigojimai yra objektyvūs, skaidrūs, proporcingi, nediskriminaciniai, pagrįsti nustatytos problemos pobūdžiu ir pateisinami, atsižvelgiant į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje nustatytus tikslus, ir jeigu buvo laikytasi pastarosios direktyvos 6 ir 7 straipsniuose numatytos tvarkos, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.
(1) OL C 431, 2014 12 1.
Full & Egal Universal Law Academy