EUR-Lex -  62014CC0033 - LT

GENERALINIO ADVOKATO

PAOLO MENGOZZI IŠVADA,

pateikta 2015 m. birželio 18 d. ( 1 )

Byla C‑33/14 P

Mory SA, likviduojama,

Mory Team, likviduojama,

Superga Invest

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Ieškinys dėl panaikinimo — Neteisėta ir nesuderinama pagalba — Pareiga susigrąžinti — Ekonominės veiklos tęstinumas — Sprendimas sui generis — Priimtinumas — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme — Nacionaliniuose teismuose pareikšti ieškiniai — Locus standi“

1. 

Šiuo apeliaciniu skundu Mory SA, Mory Team ir Superga Invest (toliau visos kartu – apeliantės) prašo panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Mory ir kt. / Komisija ( 2 ) (toliau – skundžiama nutartis), kuria šis atmetė kaip nepriimtiną dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme nebuvimo jų ieškinį dėl 2012 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimo dėl Sernam grupės turto perėmimo vykdant jos sanavimo procedūrą ( 3 ) (toliau – ginčijamas sprendimas).

2. 

Ši byla susijusi su mėginimu restruktūrizuoti Sernam grupę, veikusią skubaus siuntų ir padėklų vežimo rinkoje, dėl kurio buvo priimti keli Komisijos sprendimai, susiję su šiai grupei suteikta valstybės pagalba. Ginčijamas sprendimas yra ketvirtasis ir paskutinis šių sprendimų. Šiame sprendime, kurį Komisija kvalifikavo kaip sui generis, ši institucija Prancūzijos vyriausybės prašymu konstatavo, kad Sernam grupės turto perėmėjai netęsia šios grupės ekonominės veiklos, ir pranešė minėtai vyriausybei, kad nėra pagrindo priskirti šiems perėmėjams pareigą grąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą, suteiktą Sernam grupei. Apeliantės, teigiančios, kad jos buvo tiesioginės šios grupės konkurentės, Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo. Tačiau praėjus kuriam laikui jos, kaip ir Sernam grupė, buvo pradėtos likviduoti, todėl kilo jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme klausimas.

3. 

Trumpai tariant, ši byla kelia kelis svarbius klausimus, susijusius, viena vertus, su suinteresuotumu pareikšti ieškinį teisme, pirmiausia jo ryšiu su locus standi ir tokiam suinteresuotumui turėti dėl ieškinių, pareikštų nacionaliniuose teismuose, buvimo būtinomis sąlygomis ir, kita vertus, su priimtinumo sąlygomis siekiant ginčyti Komisijos sprendimus dėl ekonominės veiklos tęstinumo tarp pagalbos gavėjo ir jo tam tikro turto perėmėjo.

I – Bylos aplinkybės

4.

2001 m. gegužės 23 d. sprendimu ( 4 ) (toliau – Sprendimas Sernam 1) Komisija leido tam tikromis sąlygomis suteikti Sernam grupei pagalbą, kurios visa suma sudarė 503 mln. EUR.

5.

Antrajame sprendime, priimtame 2004 m. ( 5 ) (toliau – Sprendimas Sernam 2), Komisija nurodė, kad nebuvo laikomasi kai kurių Sprendime Sernam 1 nustatytų sąlygų, todėl buvo netinkamai taikoma leista teikti pagalba. Tokiomis aplinkybėmis Komisija, viena vertus, patvirtino, kad, jei laikomasi naujų sąlygų, 503 mln. EUR pagalba, patvirtinta Sprendimu Sernam 1, yra suderinama su vidaus rinka, ir, kita vertus, nurodė, kad esama papildomos 41 mln. EUR pagalbos, kuri nesuderinama su vidaus rinka, todėl ją Prancūzijos valdžios institucijos turi susigrąžinti.

6.

Konkurentams, tarp jų – Mory grupės bendrovei, pateikus skundus, kuriuose buvo teigiama, kad Sprendimas Sernam 2 taikomas netinkamai, Komisija 2008 m. liepos 16 d. raštu ( 6 ) pranešė Prancūzijos Respublikai apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą dėl Sprendimo Sernam 2 taikymo Prancūzijoje.

7.

2011 m. birželio 27 d.Tribunal de commerce de Bobigny (Bobinji komercinių bylų teismas) buvo pradėta Mory SA ir Mory Team (toliau – bendrovės Mory) sanavimo procedūra. 2012 m. sausio ir vasario mėn. buvo pradėta ir Sernam grupę sudarančių bendrovių sanavimo procedūra.

8.

2012 m. kovo 9 d. Komisija priėmė trečiąjį sprendimą ( 7 ) (toliau – Sprendimas Sernam 3). Šiame sprendime Komisija konstatavo, kad 503 mln. EUR valstybės pagalba, patvirtinta Sprendimu Sernam 2, buvo įgyvendinama netinkamai, kad Sernam grupė gavo šią pagalbą, taip pat 41 mln. EUR valstybės pagalbą ir kitą valstybės pagalbą, nesuderinamą su bendrąja rinka. Šio sprendimo rezoliucinės dalies 2 straipsnyje nurodyta, kad Prancūzijos Respublika iš Sernam grupės turi susigrąžinti visą šią pagalbą.

9.

Tą pačią dieną Sernam grupės bankroto administratoriui buvo pateikti du pasiūlymai dėl perėmimo: pirmąjį pateikė Geodis Calberson (toliau – Calberson), Geodis grupės (toliau – Geodis) dukterinė bendrovė, veikianti korespondencijos pristatymo sektoriuje, o antrąjį – BMV. Calberson pasiūlymas dėl perėmimo pateiktas su sąlyga, kad „jokia pareiga grąžinti visą Sernam suteiktą neteisėtą pagalbą ar jos dalį nebūtų perduota kartu su perimamu turtu ar dėl šio perėmimo arba nustatyta perėmėjui“. BMV pasiūlyme tokia sąlyga nebuvo nurodyta, bet šis pasiūlymas buvo pateiktas kaip neatskiriamas nuo Calberson pasiūlymo ir turėjo tapti negaliojantis, jei pastarasis pasiūlymas nebūtų priimtas.

10.

2012 m. kovo 23 d. Prancūzijos valdžios institucijos paprašė Komisijos patvirtinti, kad Sprendime Sernam 3 nustatyta pareiga grąžinti valstybės pagalbą, tenkanti Sernam grupei, nebūtų perkelta Geodis ir BMV, jei šios perimtų dalį Sernam grupės turto vykdant jos sanavimo procedūrą.

11.

2012 m. balandžio 4 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą. Jį Komisija kvalifikavo kaip sprendimą sui generis, remdamasi savo kompetencija kontroliuoti valstybės pagalbą, turima pagal SESV 108 straipsnį, ir lojalaus bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis pareiga, nustatyta ESS 4 straipsnio 3 dalyje ( 8 ). Komisija nurodė, kad šis sprendimas susijęs tik su gauto pranešimo dalyku, o ne su investavimo, susijusio su tam tikro Sernam grupės turto perėmimu, apdairumu ar neapdairumu, ir kad jame nepateikta preliminari nuomonė dėl šio investavimo vertinimo atsižvelgiant į SESV 107 straipsnį ( 9 ). Atlikusi įvairių veiksnių analizę Komisija nustatė, kad tarp Sernam grupės ir jos turto dalies perėmėjų Geodis ir BMV nėra ekonominės veiklos tęstinumo. Be to, ji pranešė Prancūzijos Respublikai, kad atsižvelgdama į minėtą analizę ir savo įsipareigojimus mano, jog nėra pagrindo nurodyti Geodis bei BMV grąžinti valstybės pagalbą, kuri Sprendimu Sernam 3 pripažinta neteisėta ir nesuderinama ir kuria pasinaudojo Sernam grupė ( 10 ) .

12.

2012 m. balandžio 13 d.Tribunal de commerce de Nanterre (Nantero komercinių bylų teismas) priėmė ir Calberson, ir BMV pateiktus pasiūlymus dėl perėmimo, taip pat nurodė perduoti joms tam tikrą Sernam grupės turtą, perimant jį 2012 m. gegužės 7 dieną.

13.

2012 m. liepos 10 d.Tribunal de commerce de Bobigny buvo pradėta bendrovių Mory likvidavimo procedūra.

II – Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis

14.

2012 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliančių pareiškimą, juo buvo pareikštas ieškinys, kuriuo siekiama, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas.

15.

Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį kaip nepriimtiną nurodęs, kad apeliantės nebuvo suinteresuotos pareikšti ieškinio.

16.

Priminęs, kad pagal teismo praktiką būtent ieškovas turi pateikti įrodymų, kad yra suinteresuotas pareikšti ieškinį, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nė vienu iš keturių argumentų, kuriuos pateikė apeliantės, negalima pagrįsti jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį ( 11 ). Pirma, Bendrasis Teismas atmetė apeliančių argumentą, pagal kurį vienos iš jų, kaip suinteresuotosios šalies vykstant administracinei procedūrai, kuri buvo užbaigta priimant Sprendimą Sernam 3, statusu ir jos asmeniniu dalyvavimu per šią procedūrą pagrindžiamas jų suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo ( 12 ). Antra, Bendrasis Teismas atmetė argumentą, pagal kurį apeliančių suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra pagrįstas atsižvelgiant į du ieškinius, kuriuos jos pareiškė Prancūzijos teismuose: vieną – dėl Sernam grupei suteiktos valstybės pagalbos susigražinimo, kitą – dėl žalos atlyginimo ( 13 ). Trečia, Bendrasis Teismas atmetė argumentą, susijusį su tuo, kad apeliančių suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra pagrįstas aplinkybe, jog Superga Invest, kaip pagrindinė Mory akcininkė, tiesiogiai pajuto pastarosios patirtų konkurencinių trukdžių pasekmes ( 14 ). Galiausiai, ketvirta, Bendrasis Teismas atmetė argumentą, susijusį su tuo, kad ginčijamu sprendimu Komisija netiesiogiai atmetė galimybę pradėti formalią tyrimo procedūrą, taip atimdama iš apeliančių procesinę teisę įstoti į bylą siekiant pateikti savo pastabas ( 15 ).

17.

Todėl Bendrasis Teismas padarė išvadą: kadangi apeliantės nepagrindė savo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, jų ieškinį reikia pripažinti nepriimtinu.

III – Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

18.

Apeliaciniame skunde apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti skundžiamą nutartį,

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis ją išnagrinėtų iš esmės, ir

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

19.

Komisija prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.

20.

2014 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriame Calberson SAS remdamasi Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antra pastraipa prašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2015 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi šis prašymas buvo atmestas.

IV – Analizė

21.

Grįsdamos savo apeliacinį skundą apeliantės nurodo du pagrindus: pirmasis susijęs su teisės klaidomis, Bendrojo Teismo padarytomis nagrinėjant jų suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo; antrasis –su SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos pažeidimu dėl to, kad Bendrasis Teismas nepripažino, jog šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su jomis susijęs.

A – Pirminės pastabos: sąsajos tarp „locus standi “ ir suinteresuotumo pareikšti ieškinį

22.

Prieš pradedant nagrinėti abu apeliančių nurodytus pagrindus reikia išanalizuoti argumentus, kuriuos jos pateikė pirmiausia ir pagal kuriuos nėra skirtumo tarp, viena vertus, suinteresuotumo pareikšti ieškinį sąvokos ir, kita vertus, tiesioginės ir konkrečios sąsajos (t. y. locus standi) sąvokos ir kad šios sąvokos netgi visiškai sutampa. Apeliančių teigimu, būdamas nuomonės, kad tai skirtingos sąvokos, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Iš tikrųjų vien įrodymo, kad asmuo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su atitinkamu teisės aktu, pakanka, kad būtų nustatyta, jog jo ieškinys priimtinas.

23.

Šiems argumentams negalima pritarti. Jie akivaizdžiai prieštarauja tiek šiomis sąvokomis siekiamam tikslui, tiek nusistovėjusiai teismo praktikai, iš kurios aiškiai matyti, kad locus standi ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra dvi skirtingos priimtinumo sąlygos, kurias Sąjungos teismai nagrinėja atskirai ( 16 ).

24.

Taigi locus standi – tai priimtinumo sąlyga, leidžianti nustatyti, kurie iš visų fizinių ar juridinių asmenų turi teisę pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo. Iš tikrųjų ieškinį dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo gali pareikšti ne bet kuris asmuo. Šią galimybę turi tik tie, kurie gali įrodyti, kad jų padėtis teisės akto, kurio teisėtumą jie siekia užginčyti, atžvilgiu yra ypatinga. Būtent ši ypatinga padėtis suteikia jiems teisę siekti Sąjungos teisme veiksmingai apsiginti nuo šio teisės akto.

25.

SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje patikslinama, kokiomis sąlygomis fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo. Taigi pagal šią nuostatą ypatinga padėtis, suteikianti teisę pareikšti tokį ieškinį, yra, pirma, asmenų, fizinių ar juridinių, kuriems skirtas aptariamas teisės aktas; antra, asmenų, kurie tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję; trečia, asmenų, tiesiogiai susijusių su reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktais, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių ( 17 ).

26.

O suinteresuotumas pareikšti ieškinį, nors taip pat reiškia ieškovo atžvilgiu nustatytą priimtinumo sąlygą, yra susijęs su kitokiu reikalavimu.

27.

Iš tikrųjų, priešingai, nei teigia apeliantės, net jei asmuo, kuris ginčija Sąjungos teisės akto teisėtumą Sąjungos teismuose, turi locus standi, ši aplinkybė nebūtinai yra pakankama jo ieškinio priimtinumui užtikrinti. Tam, kad šis asmuo galėtų Sąjungos teismuose pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, taip pat reikia, kad jis būtų suinteresuotas pareikšti ieškinį, t. y. būtų suinteresuotas, kad ginčijamas aktas būtų panaikintas.

28.

Pagal teismo praktiką toks suinteresuotumas reiškia, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai ( 18 ). Todėl tam, kad ieškinį būtų galima laikyti priimtinu, ne tik ieškovo padėtis turi būti ypatinga teisės akto, kurio teisėtumą jis ketina ginčyti, atžvilgiu, bet ir šio akto panaikinimas turi turėti teigiamų teisinių pasekmių jo teisinei padėčiai. Suinteresuotumas, kurį ieškovas turi turėti, nebūtinai privalo pasižymėti interesu ar ekonomine nauda. Jis gali kilti ir iš poreikio ar teisinės apsaugos būtinybės ( 19 ). Būtent šis poreikis ar būtinybė ir pagrindžia galimybę kreiptis į Sąjungos teismą. Jeigu ieškovas negali turėti jokios naudos iš to, kad jo ieškinys galbūt bus priimtas, kreipimasis į teismą negali būti pateisinamas. Taigi būtent siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą vengiant, kad į Sąjungos teismą nebūtų kreipiamasi tik teorinio pobūdžio klausimais, kurių išsprendimas negali lemti teisinių pasekmių ar suteikti ieškovui naudos, kiekvienas asmuo, pareiškiantis ieškinį teisme, neatsižvelgiant į pasirinktą teisių gynimo priemonę, turi būti suinteresuotas pareikšti ieškinį ( 20 ).

29.

Suinteresuotumas pareikšti ieškinį, teismo praktikoje kvalifikuojamas kaip pagrindinė ir pirmoji kiekvieno ieškinio pareiškimo sąlyga ( 21 ), turi, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, būti jo pareiškimo etape, antraip ieškinys yra nepriimtinas ( 22 ), taip pat turi tuo metu būti atsiradęs ir esantis ( 23 ). Tai reiškia, kad jis negali būti vertinamas atsižvelgiant į būsimą ir hipotetinę aplinkybę ( 24 ). Be to, suinteresuotumas turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, antraip nebūtų poreikio jį priimti ( 25 ). Galiausiai, kaip skundžiamos nutarties 27 punkte teisingai pažymėjo Bendrasis Teismas, būtent ieškovas turi pateikti įrodymų, kad yra suinteresuotas pareikšti ieškinį.

30.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei teigia apeliantės, pagal Sąjungos teisę locus standi ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra dvi skirtingos priimtinumo sąlygos ( 26 ). Beje, šį teiginį patvirtina aplinkybė, kad kai kuriose bylose Sąjungos teismas pripažino, jog ieškovas turi locus standi, bet paneigė suinteresuotumą pareikšti ieškinį ( 27 ).

B – Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su klaidomis, padarytomis nagrinėjant apeliančių suinteresuotumą pareikšti ieškinį

31.

Pirmajame pagrinde apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis padarė klaidų nepripažinęs, kad jos suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Šį pagrindą sudaro keturios dalys, kurių kiekviena susijusi su vienu iš keturių argumentų – minėtų šios išvados 16 punkte, juos apeliantės pateikė Bendrajame Teisme, grįsdamos savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, o Bendrasis Teismas atmetė skundžiamoje nutartyje.

32.

Pirmojo pagrindo pirmoje ir ketvirtoje dalyse apeliantės kartu pateikia argumentus, susijusius ir su locus standi, ir su suinteresuotumu pareikšti ieškinį, trečia dalis yra papildomo pobūdžio, palyginti su kitomis dalimis, o antroje dalyje, susijusioje su galimu suinteresuotumo pareikšti ieškinį pagrindimu dviem ieškiniais, kuriuos apeliantės pareiškė nacionaliniuose teismuose, pateikiami argumentai tik dėl jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį. Taigi manau, kad tikslinga pirmiausia išnagrinėti pirmojo pagrindo antrą dalį.

1. Dėl pirmojo pagrindo antros dalies: suinteresuotumas pareikšti ieškinį ir nacionaliniuose teismuose pareikšti ieškiniai

33.

Pirmojo pagrindo antroje dalyje apeliantės nurodo skundžiamos nutarties 36–51 punktus ir teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės ir vertinimo klaidų nusprendęs, kad apeliančių iniciatyva pareikšti du ieškiniai Prancūzijos teismuose neleidžia pripažinti jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį. Pirmąjį šių ieškinių apeliantės pareiškė Tribunal administratif de Paris (Paryžiaus administracinis teismas) 2007 m. balandžio 25 d. ir juo siekia, kad Prancūzijos valstybei būtų nurodyta susigrąžinti Sernam grupei suteiktą pagalbą. Antrasis ieškinys pareikštas Tribunal de commerce de Paris (Paryžiaus komercinių bylų teismas) 2013 m. gegužės 7 d., t. y po to, kai Bendrajame Teisme buvo pareikštas ieškinys dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, ir juo siekiama, kad Sernam grupė ir Geodis atlygintų žalą, šių bendrovių joms padarytą dėl konkurencinio pranašumo, kuriuo buvo naudojamasi gavus neteisėtą pagalbą. Reikia atskirai išnagrinėti apeliančių kaltinimus, susijusius su kiekvienu iš šių dviejų ieškinių.

a) Dėl ieškinio dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo, pareikšto Tribunal administratif de Paris

i) Skundžiama nutartis

34.

Apeliantės ginčija skundžiamos nutarties 39–41 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas nepripažino, kad jų suinteresuotumą pareikšti ieškinį galima pagrįsti ieškiniais, kuriuos jos 2007 m. pareiškė Tribunal administratif de Paris, siekdamos, kad Prancūzijos valstybei būtų nurodyta susigrąžinti Sernam grupei suteiktą valstybės pagalbą. Prieidamas prie tokios išvados Bendrasis Teismas pažymėjo, viena vertus, kad šiuo ieškiniu siekiama ne to, kad būtų atlyginta patirta žala, o to, kad būtų susigražinta Sernam grupei suteikta pagalba, ir, kita vertus, kad apeliantės daug metų nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atlyginta tariama žala, patirta dėl konkurencijos iškraipymo, kurį lėmė minėta pagalba.

ii) Šalių argumentai

35.

Apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai atmetė galimybę, kad jos gali pagrįsti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį ieškiniu dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo, kurį jos pareiškė Tribunal administratif de Paris. Priešingai, nei tvirtina Bendrasis Teismas, iš jokio dokumento nematyti, kad suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto gali būti pagrįstas vien ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimu nacionaliniuose teismuose. Ir kitomis teisių gynimo priemonėmis, kuriomis tinkamai naudojamasi nacionaliniame teisme, kaip antai ieškiniu, kurį jos pareiškė Tribunal administratif de Paris, galima visiškai pagrįsti tokį suinteresuotumą. Tuo ieškiniu siekiama, kad Prancūzijos valstybė susigražintų nesuderinamą pagalbą iš visų jos gavėjų, įskaitant Geodis. Be to, šį ieškinį apeliantės aiškiai susiejo su Geodis, kaip matyti iš atitinkamų Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų. Tačiau Tribunal administratif de Paris sprendimas dėl šio ieškinio dėl susigrąžinimo priklauso nuo galimo ginčijamo sprendimo panaikinimo, nes toks panaikinimas leistų apeliantėms išplėsti savo reikalavimą dėl valstybės pagalbos susigražinimo įtraukiant į jį Geodis. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas turėjo pripažinti, kad galimas ginčijamo sprendimo panaikinimas turėtų teisinių pasekmių ieškiniui dėl susigražinimo, taigi ir suteiktų apeliantėms naudos, o tai pagrįstų jų suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Apeliantės taip pat teigia, kad Tribunal administratif de Paris sprendimas, kuriuo Prancūzijos valstybei būtų nurodyta susigrąžinti neteisėtą pagalbą iš Geodis, padidintų tikimybę, kad sprendimas dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto Tribunal de commerce de Paris, bus priimtas jų naudai.

36.

Komisija, priešingai, pažymi, kad bendrovės Mory egzistuoja tik dėl būtinybės jas likviduoti. Taigi atmestina galimybė, kad jos būtų suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl jų konkurencinės padėties atkūrimo susigrąžinant neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą, kuri buvo suteikta Sernam. Beje, ieškinyje, pareikštame Bendrajame Teisme, apeliantės nurodė tik galimybę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo siekiant pagrįsti suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Be to, argumentas, susijęs su reikalavimo susigrąžinti pagalbą išplėtimu įtraukiant į jį Geodis, yra nepriimtinas, nes toks veiksmas būtų atliktas po skundžiamos nutarties priėmimo, taigi į jį nebūtų galima atsižvelgti siekiant įvertinti jos teisėtumą. Beje, ieškinyje, pareikštame Bendrajame Teisme, šis argumentas nepateikiamas, nes tuo metu Geodis dar nebuvo įgijusi Sernam turto. Taigi ieškinio išplėtimas įtraukiant į jį Geodis visai nėra automatiškas. Komisija taip pat teigia, kad bet kuriuo atveju neįrodyta, jog minėtas argumentas yra bent kiek pagrįstas ar kad yra bent mažiausia tikimybė, jog į jį gali būti atsižvelgta pagal nacionalinę teisę.

37.

Be to, anot Komisijos, atrodo, kad Tribunal administratif de Paris turėtų priimti nutartį, kad nereikia priimti sprendimo. Iš tikrųjų Komisijai nusprendus, kad aptariama valstybės pagalba yra nesuderinama, ir nurodžius ją susigrąžinti, kaip šioje byloje, nacionaliniame teisme pirmiau pareikštas ieškinys netenka dalyko. Galiausiai argumentas, kad apeliantėms palankus Tribunal administratif de Paris sprendimas padidintų tikimybę, kad sprendimas dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo bus priimtas jų naudai, yra naujas argumentas, taigi nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.

iii) Analizė

38.

Pirmiausia pažymėtina, kad perskaičius Bendrajame Teisme apeliančių pareikštą ieškinį ir pastabas, pateiktas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, nelieka jokių abejonių, kad apeliantės ne kartą minėjo ieškinį dėl susigražinimo, jų pareikštą Tribunal administratif de Paris, ir rėmėsi juo grįsdamos savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Todėl argumentas, susijęs su šiuo ieškiniu, savaime nėra naujas elementas, nurodytas vykstant apeliaciniam procesui, taigi laikytinas priimtinu.

39.

Tai reiškia, kad atsižvelgiant į argumentą, kurį Bendrasis Teismas pateikia skundžiamos nutarties 40 punkte, kad paneigtų apeliančių suinteresuotumo pareikšti ieškinį, grindžiamo ieškiniu dėl susigrąžinimo, pareikštu Tribunal administratif de Paris, buvimą – t. y. kad ieškiniu dėl susigrąžinimo nesiekiama, kad būtų atlyginta jų tariamai patirta žala, – ir į su tuo susijusius apeliančių argumentus, kyla bendro pobūdžio klausimas, kokios rūšies ieškiniu, ieškovo pareikštu nacionaliniame teisme, gali būti pagrįstas suinteresuotumas pareikšti ieškinį Sąjungos teismuose. Ar toks suinteresuotumas gali būti pagrįstas tik ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kaip matyti iš Bendrojo Teismo pateiktų argumentų, ar, kaip teigia apeliantės, bet kuriuo ieškiniu, kuriuo siekiama, kad būtų panaikintas nesuderinamos pagalbos nulemtas konkurencijos iškraipymas?

40.

Atsakymas į šį klausimą, mano manymu, slypi teismo praktikoje pateiktoje suinteresuotumo pareikšti ieškinį apibrėžtyje ( 28 ), pagal kurią toks suinteresuotumas reiškia, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas gali ieškovui suteikti naudos. Atsižvelgiant į šią apibrėžtį manytina, kad suinteresuotumas pareikšti ieškinį Sąjungos teisme gali būti pagrįstas bet kuriuo nacionaliniame teisme ieškovo pareikštu ieškiniu, kuriuo nulemiamas galimas teisės akto, ginčijamo Sąjungos teisme, panaikinimas gali suteikti ieškovui naudos, pirmiausia susijusios su pastaruoju ieškiniu. Tokį suinteresuotumo pareikšti ieškinį aiškinimą patvirtina ir tai, kad Teisingumo Teismas yra pripažinęs, jog esama suinteresuotumo pareikšti ieškinį atsižvelgiant į kitus ieškinius nei ieškinys dėl žalos atlyginimo ( 29 ).

41.

Todėl, mano nuomone, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 40 punkte nusprendė, kad ieškiniu, kurį apeliantės pareiškė Tribunal administratif de Paris, negalima pagrįsti jų suinteresuotumo kreiptis į Bendrąjį Teismą vien dėl to, kad ieškinys, pareikštas Tribunal administratif de Paris, nesusijęs su apeliančių galbūt patirtos žalos atlyginimu. Iš tikrųjų Bendrasis Teismas turėjo patikrinti, ar, kiek tai susiję su sprendimu dėl apeliančių ieškinio, pareikšto minėtame nacionaliniame teisme, jos galėjo turėti naudos, jei būtų panaikintas ginčijamas sprendimas.

42.

Taigi kyla klausimas, ar apeliantės iš tikrųjų galėjo turėti naudos, jei būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, kiek tai susiję su sprendimu dėl jų ieškinio, pareikšto Tribunal administratif de Paris.

43.

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia atmesti Komisijos argumentą, pagal kurį priėmus Sprendimą Sernam 3 šis ieškinys neteko dalyko. Iš tikrųjų, nors iš rašto, kurį Tribunal administratif de Paris nusiuntė apeliantėms ir kurį jos pateikė Teisingumo Teismui, galima matyti, kad Tribunal administratif de Paris turėjo abejonių dėl to, ar apeliantės neketina atsiimti savo ieškinio ( 30 ), vis dėlto konstatuotina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų Komisijos argumentą, ir kad bet kuriuo atveju Sąjungos teismai neturi vykstant apeliaciniam procesui nustatyti, kad nacionaliniame teisme pareikštas ieškinys neteko dalyko.

44.

Taigi apeliantės iš esmės teigia, kad galėtų turėti dviejų rūšių naudos, susijusios su ieškiniu, pareikštu Tribunal administratif de Paris, kuria pagrindžiamas jų suinteresuotumas pareikšti ieškinį. Viena vertus, ginčijamo sprendimo panaikinimas joms leistų išplėsti prašymą dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo įtraukiant į jį Geodis. Kita vertus, joms palankus Tribunal administratif de Paris sprendimas padidintų tikimybę, kad sprendimas dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto Tribunal de commerce de Paris, bus priimtas jų naudai.

45.

Pirma, dėl galimo Geodis įtraukimo į asmenų, iš kurių valstybė turėtų susigražinti nesuderinamą pagalbą, sąrašą Komisija teigia, kad šis argumentas nepriimtinas, nes nebuvo pateiktas pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje, o Geodis įtraukimas į reikalavimą susigrąžinti valstybės pagalbą yra po skundžiamos nutarties priėmimo pateiktas elementas, todėl į jį negali būti atsižvelgta siekiant įvertinti jos teisėtumą. Neginčijama, kad tuo metu, kai Bendrasis Teismas priėmė skundžiamą nutartį, apeliantės dar nebuvo Tribunal administratif de Paris tinkamai pareiškusios ieškinio dėl Geodis.

46.

Vis dėlto šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad, kaip minėta šios išvados 38 punkte, pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje ir Bendrajam Teismui pateiktose pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo apeliantės nurodė, kad pareiškė ieškinį dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo Tribunal administratif de Paris. Šiomis aplinkybėmis jos pažymėjo, viena vertus, kad šiuo ieškiniu siekiama, jog Prancūzijos Ekonomikos ministerijai būtų nurodyta susigrąžinti neteisėtą pagalbą iš visų jos gavėjų ir galimų turėtojų, o tai Komisija pripažįsta, ir, kita vertus, kad yra ryšys tarp šio ieškinio ir proceso Bendrajame Teisme, nes jei būtų pripažinta, kad Geodis turėjo naudos iš neteisėtos pagalbos, kuri pirmiau buvo suteikta Sernam grupei, perėmimo, Geodis turėtų šią pagalbą valstybei grąžinti.

47.

Šiomis aplinkybėmis Komisija negali teigti, kad aptariamas argumentas yra naujas, taigi ir nepriimtinas. Ar aplinkybė, kad tuo metu, kai Bendrasis Teismas priėmė skundžiamą nutartį, ieškinys dėl susigrąžinimo dar neapėmė Geodis, turi įtakos galbūt atsiradusiam ir esančiam apeliančių suinteresuotumui pareikšti ieškinį ‐ tai kitas klausimas, prie kurio netrukus grįšiu.

48.

Pripažinus, kad minėtas argumentas priimtinas, reikia patikrinti jo pagrįstumą. Šiuo atžvilgiu pirmiausia primintina, kad, kaip minėta šios išvados 11 punkte, ginčijamame sprendime Komisija nustatė, jog tarp, viena vertus, Sernam grupės ir, kita vertus, Geodis ir BMV nėra ekonominės veiklos tęstinumo, todėl nėra pagrindo, pagal kurį Prancūzijos valdžios institucijos turėtų nurodyti pastarosioms dviem bendrovėms gražinti Sernam grupei suteiktą valstybės pagalbą. Tačiau, kadangi Tribunal administratif de Paris nagrinėjama byla yra susijusi su tos pačios pagalbos susigrąžinimu iš bet kurio jos gavėjo, tiesioginį ginčijamo sprendimo ir proceso, vykstančio nacionaliniame teisme, ryšį, mano manymu, sunku paneigti. Iš tikrųjų ginčijamame sprendime nepripažįstant pareigos susigrąžinti aptariamą pagalbą iš Geodis šis sprendimas gali turėti įtakos Tribunal administratif de Paris nagrinėjamai bylai, nes šis teismas prireikus negalėtų nurodyti susigrąžinti iš šių asmenų valstybės pagalbą. Tai iš esmės reiškia, kad panaikindamas galimo asmenų, iš kurių gali būti susigrąžinta pagalba, rato išplėtimo kliūtį ginčijamo sprendimo panaikinimas suteiktų apeliantėms naudos, susijusios su minėtame nacionaliniame teisme nagrinėjama byla. Tačiau, mano manymu, šiuo atžvilgiu pateiktinos trys svarbios pastabos.

49.

Pirma, tai, ar ginčijamo sprendimo panaikinimo atveju apeliantės turi tikros naudos, susijusios su Tribunal administratif de Paris nagrinėjama byla, pagrindžiančios jų suinteresuotumą pareikšti ieškinį, iš tikrųjų priklauso nuo šio sprendimo poveikio nacionaliniam procesui. Kitaip tariant, reikia nustatyti, ar nacionalinis teismas yra saistomas ginčijamo sprendimo.

50.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal SESV 288 straipsnio ketvirtą pastraipą sprendimas jame nurodytiems adresatams yra privalomas visas. Todėl valstybė narė, kuriai skirtas Komisijos sprendimas dėl neteisėtos ir su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo, pagal šį straipsnį privalo imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas šio sprendimo įvykdymas. Ši pareiga tenka visoms valstybės, kuriai skirtas sprendimas, institucijoms, įskaitant teismus ( 31 ).

51.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas yra sprendimas, kaip jis suprantamas pagal SESV 288 straipsnio ketvirtą pastraipą, kuris skirtas Prancūzijos Respublikai. Atsižvelgiant į pirmesniame punkte minėtą teismo praktiką jis privalomas visas valstybei narei, kuriai yra skirtas, įskaitant jos teismus. Tai, mano manymu, reiškia, kad Tribunal administratif de Paris yra saistomas tokio sprendimo ir kad, nebent šis būtų panaikintas, tas teismas negalėtų jam prieštarauti nurodydamas susigrąžinti iš Geodis ir BMV Sernam grupei skirtą valstybės pagalbą ( 32 ).

52.

Antra, reikia nustatyti, ar tai, kad tuo metu, kai Bendrasis Teismas priėmė skundžiamą nutartį, ieškinys dėl susigrąžinimo dar nebuvo išplėstas įtraukiant į jį Geodis, kliudo pripažinti atsiradusį ir esantį apeliančių suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad iš tikrųjų iš prie bylos medžiagos pridėtų dokumentų matyti, jog ieškinys dėl susigrąžinimo buvo išplėstas, kad apimtų ir Geodis, vėliau, nei buvo priimta skundžiama nutartis. Tačiau reikia konstatuoti, kad kai buvo pareikštas ieškinys Bendrajame Teisme, minėtas ieškinys dėl susigražinimo jau buvo pareikštas ir dar buvo nagrinėjamas skundžiamos nutarties priėmimo metu. Pastarajame ieškinyje buvo nurodyti visi įmanomi aptariamos valstybės pagalbos gavėjai ir turėtojai, taigi ir Geodis, tuo atveju, jei, priešingai, nei buvo nustatyta ginčijamame sprendime, ji būtų pripažinta šios pagalbos perėmėja. Be to, Bendrajame Teisme pateiktose pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo apeliantės pabrėžė savo suinteresuotumą, kad valstybės pagalbos susigražinimas apimtų Geodis ir tiesioginį ginčijamo sprendimo ir nacionaliniame teisme nagrinėjamos bylos baigties ryšį. Šiomis aplinkybėmis nemanau, kad ieškinio dėl susigražinimo išplėtimą įtraukiant į jį Geodis būtų galima laikyti vien hipotetine aplinkybe, kuria negalima pagrįsti atsiradusio ir esančio suinteresuotumo kreiptis į Bendrąjį Teismą.

53.

Trečia, reikia išnagrinėti Komisijos argumentą, pagal kurį, kadangi bendrovės Mory yra likviduojamos, taigi nebevykdo veiklos rinkoje, jos nėra suinteresuotos, kad būtų atkurta jų konkurencinė padėtis susigrąžinant valstybės pagalbą, todėl nėra ir suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.

54.

Vis dėlto pateikdama šį argumentą Komisija, mano nuomone, painioja suinteresuotumą pareikšti ieškinį nacionaliniame teisme su suinteresuotumu, būtinu pareiškiant ieškinį Sąjungos teismuose. Iš tikrųjų, kaip jau ne kartą priminiau, pagal Sąjungos teismų praktiką suinteresuotumas pareikšti ieškinį reiškia, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas gali suteikti ieškovui naudos. Tačiau jau nurodžiau, kad galimas ginčijamo sprendimo panaikinimas pašalintų kliūtį, trukdančią išplėsti nacionaliniame teisme nagrinėjamą ieškinį dėl susigrąžinimo įtraukiant į jį kitus galimus nesuderinama pripažintos valstybės pagalbos gavėjus. Tai ir yra nauda apeliantėms, pagrindžianti jų suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.

55.

Tačiau susigrąžinti valstybės pagalbą reikalaujama Tribunal administratif de Paris, o ne Sąjungos teismuose. Taigi tvirtinti, kad apeliantės nebėra suinteresuotos, jog minėta valstybės pagalba būtų susigrąžinta, reikštų pripažinti, kad jos nebėra suinteresuotos dalyvauti nacionaliniame procese, o to Sąjungos teismas neturi daryti. Tai reiškia, kad, priešingai, nei per posėdį teigė Komisija, būtent ji pati savo argumentu kelia grėsmę į procesus Sąjungos teismuose perkelti ieškinio, pareikšto nacionaliniame teisme, priimtinumo sąlygą. Todėl šį argumentą reikia atmesti.

56.

Antra, dėl apeliančių argumento, pagal kurį jų suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme grindžiamas tuo, kad joms palankus Tribunal administratif de Paris sprendimas padidintų tikimybę, jog sprendimas dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto Tribunal de commerce de Paris, bus priimtas jų naudai, pažymėtina, kad neatsižvelgiant į tai, ar jis priimtinas, apeliantės nepaaiškina, koks ryšys tarp abiejų ieškinių pagrindžia tariamą didesnę tikimybę, kad sprendimas dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo bus priimtas jų naudai. Šiomis aplinkybėmis šiam argumentui negalima pritarti.

57.

Kadangi šį argumentą reikia suprasti taip, kad jei Tribunal administratif de Paris pripažintų pareigą susigražinti pagalbą iš Geodis, kaip iš pagalbos gavėjos, Geodis galbūt būtų pripažinta atsakinga už bendrovių Mory patirtą žalą, jis sutampa su argumentais, kurie susiję su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir bus išnagrinėtas tam skirtoje dalyje.

58.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nepripažindamas, jog, kiek tai susiję su ieškiniu, pareikštu Tribunal administratif de Paris, apeliantės galėjo turėti naudos iš ginčijamo sprendimo panaikinimo, Bendrasis Teismas, mano nuomone, padarė teisės klaidą. Todėl siūlau panaikinti skundžiamą nutartį.

b) Dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto Tribunal de commerce de Paris

i) Skundžiama nutartis

59.

Be to, apeliantės ginčija skundžiamos nutarties 42–50 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad jos neįrodė, jog ginčijamo sprendimo panaikinimas palengvintų sprendimo priėmimą nagrinėjant jų ieškinį, pareikštą Tribunal de commerce de Paris, kuriuo siekiama, kad iš Sernam grupės ir Geodis būtų priteista solidariai atlyginti žalą, šių bendrovių joms padarytą naudojantis neteisėta valstybės pagalba. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas nustatė, viena vertus, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas nesuteiktų apeliantėms jokios naudos, kiek ieškinys susijęs su Sernam grupe, nes Sprendime Sernam 2 jau buvo nurodyta, kad pagalba, kurią gavo grupė Sernam, yra neteisėta ir nesuderinama. Taigi apeliantės galėjo pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo nuo tada, kai buvo priimtas šis sprendimas.

60.

Kita vertus, dėl Geodis Bendrasis Teismas nurodė, kad ji perėmė Sernam grupės veiklą po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, todėl negali būti atsakinga už blogą apeliančių finansinę padėtį. Be to, jos neįrodė, kad Geodis pagal nacionalinę teisę gali būti laikoma atsakinga už tariamą Sernam grupės padarytą žalą vien dėl to, kad perėmė tam tikrą šios grupės turtą. Bendrasis Teismas taip pat nurodė: kadangi bendrovės Mory nuo likvidavimo nebevykdė jokios ekonominės veiklos, jos negalėjo vėliau patirti jokios žalos dėl to, kad Geodis perėmė Sernam grupės turtą.

ii) Šalių argumentai

61.

Apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog ieškiniu dėl žalos atlyginimo, pareikštu Tribunal de commerce de Paris, negalima pagrįsti jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį. Pirmiausia šis ieškinys pareikštas ne pavėluotai. Iš tikrųjų jį pareikšti buvo galima tik po to, kai buvo priimtas Sprendimas Sernam 3, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama, nes sprendimai Sernam 1 ir Sernam 2 buvo sprendimai dėl sąlyginio leidimo. Be to, tai, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo dar nebuvo pareikštas, kai į Bendrąjį Teismą buvo kreiptasi dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, neleidžia daryti išvados, kad nėra suinteresuotumo pareikšti ieškinį. Iš tikrųjų, viena vertus, apie šį ieškinį buvo aiškiai užsiminta Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje ir, kita vertus, jis buvo pareikštas prieš priimant skundžiamą nutartį. Be to, Bendrasis Teismas, siekdamas nustatyti suinteresuotumo pareikšti jame ieškinį buvimą, negali nacionalinio teismo atlikto ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto Geodis atžvilgiu, pagrįstumo vertinimo pakeisti savuoju ir nurodyti, kad šis ieškinys atmestinas. Bet kuriuo atveju ieškinys dėl Geodis yra teisėtas, nes ši, viena vertus, yra atsakinga už Sprendimo Sernam 1 netaikymą ir, kita vertus, laikytina dabartine nesuderinamos pagalbos gavėja bei šiuo pagrindu įpareigota solidariai su paskesniais šios pagalbos gavėjais ir teikėju atlyginti su šia pagalba susijusią bendrovių Mory patirtą žalą. Galiausiai, jei ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, apeliantės galėtų Geodis atžvilgiu remtis nepagrįsto praturtėjimo teorija. Kalbant apie argumentą, kuriuo grindžiamas bendresnis pagrindas, jau išplėtotas Bendrajame Teisme, pažymėtina, kad šis argumentas yra priimtinas vykstant apeliaciniam procesui.

62.

Komisijos teigimu, siekiant pagrįsti suinteresuotumą pareikšti ieškinį nepakanka remtis bet kuriuo ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuris bus ar yra pareikštas nacionaliniame teisme, neatsižvelgiant į galimybę turėti iš to naudos. Pagal teismo praktiką ieškovas turi įrodyti tikrą ir akivaizdų suinteresuotumą dėl prašomo panaikinimo, susijusio su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (netgi galimu), pareikštu nacionaliniame teisme, bet jis neturi būti vien hipotetinis. Kitais atvejais, jei įvykdytos sąlygos, ieškovas gali įgyvendinti savo teisę pateikdamas neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą nacionaliniame teisme; tai leistų išvengti, kad į Sąjungos teismus būtų kreipiamasi dėl nereikalingų ginčų. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad tikras suinteresuotumas dėl prašomo panaikinimo pirmojoje instancijoje nebuvo parodytas. Apeliantės pareiškė ieškinį dėl atsakomybės pripažinimo tik atsakydamos į Komisijos pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, be to, praėjus daugiau kaip metams po Sprendimo Sernam 3 priėmimo. Argumentas, kad Geodis gali būti laikoma atsakinga už Sprendimo Sernam 1 netaikymą, yra naujas argumentas, kuris nepriimtinas vykstant apeliaciniam procesui. Be to, šis argumentas akivaizdžiai nepagrįstas, nes šiuo sprendimu pareiga buvo nustatyta ne Geodis, o Prancūzijos valstybei. Galiausiai argumentas, grindžiamas nepagrįstu praturtėjimu, yra akivaizdžiai nepriimtinas, nes pirmą kartą pateiktas per apeliacinį procesą. Bet kuriuo atveju grindžiant šią teoriją nepateiktas joks svarus argumentas.

iii) Analizė

63.

Ar tam, kad ieškovas galėtų turėti atsiradusį ir esantį suinteresuotumą pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, pagrįstą ieškiniu, be kita ko, dėl žalos atlyginimo, pareikštu nacionaliniame teisme, reikia, kad šį ieškinį jis jau būtų pareiškęs ieškinio pareiškimo Sąjungos teisme metu? Ar šis ieškovas turi įrodyti – ir, jei taip, kokia yra įrodinėjimo pareiga, – kad yra tikimybė, jog sprendimas dėl ieškinio, kurį jis pareiškė nacionaliniame teisme, bus priimtas jo naudai? Ir kiek Sąjungos teismas turi – ir net gali ‐ įvertinti sprendimo dėl ieškinio, pareikšto nacionaliniame teisme, priėmimo ieškovo naudai tikimybę, kad nuspręstų, jog šiuo ieškiniu galima pagrįsti atsiradusį ir esantį suinteresuotumą kreiptis į Sąjungos teismą?

64.

Tokie yra kai kurie iš klausimų, keliamų šioje apeliančių pateikto apeliacinio skundo dalyje.

65.

Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, mano nuomone, reikia, viena vertus, priminti, kad pagal teismo praktiką suinteresuotumas pareikšti ieškinį apibūdinamas kaip atsiradęs ir esantis suinteresuotumas, kuris negali būti vertinamas atsižvelgiant į būsimą ir hipotetinę aplinkybę ( 33 ). Kita vertus, manau, kad verta išanalizuoti teismo praktiką, pirmiausia bylas, kuriose suinteresuotumas kreiptis į Sąjungos teismą buvo išnagrinėtas atsižvelgiant į ieškinio dėl panaikinimo ir kito ieškinio ryšius. Iš tikrųjų tokia analizė suteikia naudingos informacijos.

– Teismo praktikos analizė: suinteresuotumas pareikšti ieškinį ir ieškiniai

66.

Šiuo atveju svarbios teismo praktikos analizė leidžia nustatyti trijų rūšių bylas.

67.

Pirmoji bylų grupė susijusi su atvejais, kai suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimas nagrinėtas atsižvelgiant į ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimą Sąjungos atžvilgiu jos teismuose. Šios rūšies bylose pagal nusistovėjusią teismo praktiką ieškovas yra suinteresuotas prašyti panaikinti tiesiogiai jam įtaką darantį teisės aktą siekdamas, kad Sąjungos teismas nuspręstų, jog veiksmai jo atžvilgiu yra neteisėti, todėl toks konstatavimas gali būti pagrindas pareikšti galimą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekiama, kad būtų tinkamai atlyginta ginčijamu teisės aktu padaryta žala ( 34 ). Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nurodė, kad ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimą (taigi juo labiau buvimą) reikia vertinti in concreto, atsižvelgiant, be kita ko, į nurodomo neteisėtumo padarinius ir tariamai patirtos žalos pobūdį ( 35 ).

68.

Taigi konstatuotina, kad pagal teismo praktiką šioje, pirmojoje, bylų grupėje paprasta galimybė pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo yra pakankama atsiradusiam ir esančiam suinteresuotumui pareikšti ieškinį pagrįsti. Priešingai, šiuo tikslu visiškai nereikia, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo jau būtų pareikštas ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo metu.

69.

Šiuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad, viena vertus, tokiu atveju Sąjungos veiksmų neteisėtumo konstatavimas yra būtina išankstinė sąlyga ieškiniui dėl žalos atlyginimo pačios Sąjungos atžvilgiu pareikšti ir, kita vertus, pagal šios išvados 29 ir 65 punktuose minėtą teismo praktiką tokio ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimas bet kuriuo atveju neturi būti vien hipotetinis. Pavyzdžiui, byloje Socratec / Komisija ( 36 ) Bendrasis Teismas, remdamasis įvairiais dalykais, konstatavo, kad Sąjungai pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo toje byloje rėmėsi ieškovė, grįsdama savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, yra vien hipotetinis. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškovė nėra suinteresuota pareikšti ieškinio, todėl jos ieškinys nepriimtinas ( 37 ).

70.

Antroji grupė bylų, kuriose visose sprendimus priėmė Bendrasis Teismas ir tarp kurių yra bylos Sniace / Komisija ( 38 ) bei Salvat père & fils ir kt. / Komisija ( 39 ), kuriomis savo rašytiniuose dokumentuose rėmėsi Komisija, susijusi su kitokia situacija ( 40 ). Iš tikrųjų tose bylose ieškovai teigė galintys pagrįsti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį rizika, kad tretieji asmenys gali jiems pareikšti ieškinius nacionaliniuose teismuose. Bendrasis Teismas laikėsi požiūrio, kad suinteresuotumą pareikšti ieškinį galima nustatyti remiantis arba pagrįstos rizikos, kad ieškovų teisinė padėtis bus paveikta ieškiniais, buvimu, arba atsiradusios ir esančios ieškinių pareiškimo rizikos buvimu ( 41 ).

71.

Komisijos minimose bylose Sniace / Komisija ir Salvat père & fils ir kt. / Komisija Bendrasis Teismas nusprendė, kad nėra akivaizdžios rizikos, o byloje TV2 / Danmark ir kt. / Komisija, priešingai, – kad tokios rizikos esama. Darydamas šią išvadą Bendrasis Teismas pirmiausia atsižvelgė į tai, kad po to, kai jame buvo pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, trečiasis asmuo ieškovei iš tikrųjų pareiškė ieškinį siekdamas, kad būtų atlyginta tariama žala dėl naudojimosi aptariama neteisėta valstybės pagalba. Bendrojo Teismo teigimu, šio ieškinio pareiškimu konkrečiai pasireiškė akivaizdžios rizikos, kad jis bus pareikštas, buvimas ( 42 ).

72.

Taigi reikia konstatuoti, kad antrojoje bylų grupėje, kaip ir pirmojoje, pagal teismo praktiką rizikos, kad bus pareikšti ieškiniai, galintys paveikti teisinę ieškovo padėtį, susijusią su ginčijamu teisės aktu, jei ši rizika yra pagrįsta, buvimo ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo Sąjungos teisme metu pakanka, kad būtų nustatytas suinteresuotumas pareikšti ieškinį, ir nebūtina, kad ieškinys jau būtų pareikštas.

73.

Trečiojoje bylų grupėje Sąjungos teismas išnagrinėjo ieškovo suinteresuotumą pareikšti ieškinį atsižvelgdamas į galimus ieškinius, kuriuos jis pats gali pareikšti nacionaliniuose teismuose. Taigi byloje Lech‑Stahlwerke / Komisija ( 43 ), Teisingumo Teismas pripažino ieškovės suinteresuotumą pareikšti ieškinį, grindžiamą galimu ieškiniu, kurį ši gali pareikšti nacionaliniame teisme ( 44 ). Nutartyje First Data ir kt. / Komisija ( 45 ), susijusioje su SESV 101 straipsniu, Bendrasis Teismas, priešingai, paneigė ieškovių suinteresuotumą pareikšti ieškinį, nurodęs, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas nėra būtinas siekiant pagrįsti jų galimą ieškinį dėl žalos atlyginimo sprendimo dėl pažeidimų nebuvimo adresato atžvilgiu ( 46 ).

74.

Taigi atlikta teismo praktikos analizė, mano nuomone, leidžia daryti tam tikras išvadas, susijusias su galimybe remtis kitais ieškiniais siekiant pagrįsti suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl panaikinimo Sąjungos teisme.

75.

Pirma, tam, kad ieškiniu, konkrečiai dėl žalos atlyginimo, būtų galima pagrįsti ieškovo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, visiškai nebūtina, kad tas ieškinys jau būtų pareikštas ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo Sąjungos teisme metu. Vis dėlto reikia, kad tuo metu tokio ieškinio pareiškimas nebūtų vien hipotetinis, bet kad būtų pagrįsta jo pareiškimo tikimybė. Tai, kad toks ieškinys pareiškiamas vykstant teismo procesui, laikoma konkrečia tokios pagrįstos tikimybės išraiška.

76.

Antra, reikia, kad būtų tiesioginis ryšys tarp ginčijamo Sąjungos teisės akto galimo panaikinimo ir ieškinio (konkrečiai dėl žalos atlyginimo), nurodyto grindžiant suinteresuotumą pareikšti ieškinį siekiant, kad būtų panaikintas šis teisės aktas. Šis tiesioginis ryšys reiškia, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas būtinas tam, kad ieškovo teisinė padėtis būtų paveikta, kiek tai susiję su nurodytu ieškiniu. Kaip minėta šios išvados 29 punkte, ieškovas turi įrodyti, kad yra tiesioginis galimo Sąjungos teisės akto panaikinimo ir įtakos jo teisinei padėčiai ryšys.

77.

Trečia, konstatuotina, kad nė vienoje iš nagrinėtų bylų Sąjungos teismas neatliko tikimybės, kad sprendimas dėl ieškinio, nurodyto grindžiant suinteresuotumą pareikšti ieškinį, bus priimtas ieškovo naudai, analizės (juo labiau – išsamios analizės); tai konstatuotina neatsižvelgiant į aplinkybę, kad tas ieškinys (galbūt) buvo pareikštas pačiame Sąjungos teisme arba nacionaliniame teisme. Nė vienoje šių bylų Sąjungos teismai neneigė suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimo remdamiesi išsamia tikimybės, kad sprendimas dėl nurodyto ieškinio bus priimtas ieškovo naudai, analize.

78.

Taigi tikimybės, kad sprendimas dėl nacionaliniame teisme pareikšto ieškinio bus palankus ieškovui – kurios buvimą jis turi įrodyti, kad pagrįstų savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, – laipsnio klausimas ir su juo susijęs vertinimo, kurį turi atlikti Sąjungos teismas, klausimas ir jie yra delikatūs. Iš tikrųjų jie reiškia, kad reikia suderinti skirtingus reikalavimus: viena vertus, reikalavimą, kad į Sąjungos teismą nebūtų kreipiamasi su vien teoriniais klausimais, kurių išsprendimas negali lemti teisinių pasekmių, ir, kita vertus, reikalavimą paisyti atitinkamų Sąjungos teismo ir nacionalinių teismų jurisdikcijos sričių.

79.

Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad nors Sąjungos teismas iš tiesų turi patikrinti, ar ieškovas įrodė, kad tikrai yra suinteresuotas nacionaliniame teisme pareikštame ieškinyje prašomu panaikinimu, netgi galimu, vis dėlto jis neturi ir negali vietoje nacionalinio teismo spręsti dėl šio ieškinio pagrįstumo, kaip teisingai pažymėjo pati Komisija.

80.

Šiomis aplinkybėmis atsižvelgdamas į teismo praktikos analizę, atliktą šios išvados 67–73 punktuose, manau, jog jeigu ieškovas įrodo, kad ieškinys, nurodytas grindžiant jo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, nėra hipotetinis ir yra tiesioginis ginčijamo Sąjungos teisės akto galimo panaikinimo ir įtakos jo teisinei padėčiai ryšys, kiek tai susiję su minėtu ieškiniu, to turėtų pakakti jo suinteresuotumui pareikšti ieškinį pagrįsti, išskyrus atvejus, kai minėtas ieškinys yra dirbtinis ar netikras arba akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Iš tikrųjų tikimybės, kad sprendimas dėl nacionaliniame teisme pareikšto ieškinio bus priimtas ieškovo naudai, vertinimas, netgi neišsamus, būtinai apima šio ieškinio nagrinėjimą iš esmės remiantis nacionaline teise. Tačiau tokios analizės, mano manymu, Sąjungos teismas neturi atlikti.

81.

Šiuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad iš tikrųjų, kaip teigia Komisija, galimas ieškinio dėl panaikinimo atmetimas dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimo neturi įtakos ieškovo galimybei ginčyti Sąjungos teisės akto, kuris yra šio ieškinio dalykas, teisėtumą vykstant prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūrai, jei vėliau paaiškėja, kad šio akto teisėtumą nacionalinis teismas gali laikyti turinčiu lemiamos reikšmės sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti. Tokia aplinkybė minima ir teismo praktikoje ( 47 ). Tačiau ši galimybė neturi įtakos aplinkybei, kad ieškovas, kuris turi atsiradusį ir esantį suinteresuotumą pareikšti ieškinį, kaip apibrėžta teismo praktikoje ( 48 ), bei locus standi, turi galėti ginčyti teisės aktą Sąjungos teismuose.

– Taikymas šioje byloje

82.

Taigi atsižvelgiant į šiuos principus ir nagrinėtini apeliančių kaltinimai, pateikti dėl skundžiamos nutarties. Reikia patikrinti, ar, kaip nustatė Bendrasis Teismas, ginčijamo sprendimo panaikinimas nesuteiktų apeliantėms jokios naudos, kiek tai susiję su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, pareikštu Tribunal de commerce de Paris, todėl jos nėra suinteresuotos pareikšti ieškinio dėl šio sprendimo.

83.

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia atmesti Komisijos pateiktą (ir skundžiamos nutarties 41 punkte nurodytą) argumentą, kad minėtas ieškinys pareikštas pavėluotai. Iš tikrųjų, nors ieškinys dėl žalos atlyginimo, susijęs su Sernam grupe ir Geodis, dar nebuvo pareikštas ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo Bendrajame Teisme metu, kaip minėta, ši aplinkybė pagal teismo praktiką neturi lemiamos reikšmės. Šioje byloje, priešingai, reikia konstatuoti, kad apeliantės užsiminė apie tokį ieškinį pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje. Vykstant procesui šis ieškinys įgijo konkrečią formą – jis buvo pareikštas Tribunal de commerce de Paris kaip ieškinys dėl atsakomybės pripažinimo. Šiomis aplinkybėmis manau, kad negalima teigti, jog ieškinio pareiškimo Bendrajame Teisme metu minėtas ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo vien hipotetinio pobūdžio ( 49 ). Be to, nors iš tiesų su Sernam grupe susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo galėjo būti pareikštas anksčiau, vis dėlto Geodis atžvilgiu ieškinio dėl žalos atlyginimo nebuvo galima pareikšti prieš tai, kai ji įgijo grupės Sernam turtą, o tai, žinoma, buvo galima padaryti po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kaip pažymėjo pats Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 44 punkte.

84.

Be to, kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas Tribunal de commerce de Paris, buvo solidariai susijęs su Sernam grupe ir Geodis, Bendrasis Teismas atskyrė žalą, kurią apeliantėms tariamai padarė Sernam grupė, ir žalą, kurią joms tariamai padarė Geodis.

85.

Pirma, dėl tariamos žalos, kurią apeliantėms padarė Sernam grupė, gaudama naudos, susijusios su valstybės pagalba, atlyginimo, pritariu Bendrojo Teismo analizei, pateiktai skundžiamos nutarties 43 punkte, pagal kurią ginčijamo sprendimo panaikinimas negalėtų apeliantėms šiuo atžvilgiu suteikti jokios naudos. Iš tikrųjų sprendimuose Sernam 2 ir Sernam 3 jau buvo konstatuota, kad grupė Sernam naudojosi neteisėta ir nesuderinama pagalba, taigi šiais sprendimais jau buvo galima grįsti Sernam grupei pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo. O ginčijamas sprendimas susijęs vien su klausimu, ar Geodis tęsia grupės Sernam ekonominę veiklą. Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad tuo negalima remtis grindžiant galimą grupės Sernam atsakomybę. Ginčijamo sprendimo panaikinimas nelemtų jokių pasekmių šiuo atžvilgiu. Kitaip tariant, nėra jokio tiesioginio ryšio tarp ginčijamo sprendimo panaikinimo ir ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto Sernam grupei ( 50 ).

86.

Antra, dėl tariamos žalos, kurią apeliantėms padarė Geodis, atlyginimo pažymėtina, kad Bendrasis Teismas atmetė galimybę, kad Geodis gali būti atsakinga už blogą apeliančių finansinę padėtį ir už jų likvidavimą ( 51 ). Paskui Bendrasis Teismas nusprendė, kad apeliantės neįrodė, jog pagal nacionalinę teisę Geodis teoriškai gali būti atsakinga už tariamą žalą, kurią apeliantėms padarė Sernam grupė, vien dėl to, kad parėmė tam tikrą jos turtą ( 52 ). Galiausiai jis nusprendė: kadangi bendrovės Mory nuo likvidavimo nebevykdo jokios ekonominės veiklos, jos Geodis negalėjo joms padaryti žalos.

87.

Tačiau, mano nuomone, tokie Bendrojo Teismo teiginiai priartėja prie – ir net bent jau iš dalies priklauso nuo – ieškinio, nagrinėjamo nacionaliniame teisme, vertinimo iš esmės, o to, kaip nurodžiau šios išvados 80 punkte, Sąjungos teismas neturi daryti. Pagrindinis klausimas siekiant nustatyti, ar apeliantės yra suinteresuotos pareikšti ieškinį, nėra klausimas, ar Geodis yra atsakinga už apeliančių tariamai patirtą žalą; tai turi nustatyti nacionalinis teismas.

88.

Nustačius, kad ieškinys nėra akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės ( 53 ), reikia veikiau įvertinti, ar apeliantės teisiniu požiūriu pakankamai įrodė, kad tarp ginčijamo sprendimo galimo panaikinimo ir Geodis atžvilgiu pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo, kuriuo jos remiasi grįsdamos savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, yra tiesioginis ryšys, todėl šio sprendimo panaikinimas gali suteikti joms naudos, kiek tai susiję su minėtu ieškiniu. Šiuo atžvilgiu apeliantės pateikia du argumentus.

89.

Pirmiausia dėl argumento, kad Geodis atžvilgiu pareikštas ieškinys yra teisėtas, nes Geodis atsakinga už Sprendimo Sernam 1 netaikymą, neatsižvelgiant į šio argumento priimtinumo klausimą reikia konstatuoti, kad jis susijęs su faktine aplinkybe, nustatyta Sprendime Sernam 2 ir nesusijusia su ginčijamu sprendimu. Taigi juo negalima sukurti jokio ginčijamo sprendimo galimo panaikinimo ir ieškinio dėl žalos atlyginimo ryšio. Todėl šis argumentas yra nereikšmingas.

90.

Be to, apeliantės teigia: kadangi Geodis turėjo būti pripažinta dabartine nesuderinamos pagalbos gavėja, šiuo pagrindu ji turėtų būti laikoma įpareigota solidariai su kitais šios pagalbos gavėjais ir teikėjais atlyginti su šia pagalba susijusią bendrovių Mory patirtą žalą. Šiuo teiginiu iš esmės grindžiamas ieškinys, pareikštas Tribunal de commerce de Paris, kuriame apeliantės nacionalinio teismo paprašė nuspręsti, kad pasinaudojusi nesuderinama valstybės pagalba Geodis (taip pat kiti pirmesni šios pagalbos gavėjai ir jos teikėjas) padarė pažeidimą ir turi būti laikoma atsakinga už dėl šio pažeidimo kilusias žalingas pasekmes.

91.

Šiuo atžvilgiu jau ne kartą minėta, kad ginčijamame sprendime Komisija, nusprendusi, kad Geodis netęsia Sernam grupės ekonominės veiklos, konstatavo, kad Geodis, perimdama grupės Sernam turtą, negali būti laikoma pasinaudojusia šiai grupei suteikta pagalba. Taigi, nesant būtinybės nagrinėti šio ieškinio pagrįstumo pagal nacionalinę teisę, manau, kad ši išvada, pateikta ginčijamame sprendime, gali pakenkti apeliančių Geodis pareikštam ieškiniui, nes ja paneigiama prielaida, kuria šis ieškinys grindžiamas, t. y. prielaida, kad Geodis gali būti laikoma Sernam grupei skirtos valstybės pagalbos gavėja. Be to, kaip minėta šios išvados 49–51 punktuose, šis sprendimas saisto nacionalinį teismą.

92.

Tai reiškia, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas gali turėti pasekmių nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą Tribunal de commerce de Paris. Taigi, mano manymu, šiuo ieškiniu gali būti pagrįstas apeliančių suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Todėl nepripažinęs, kad esama tokio suinteresuotumo, grindžiamo minėtu ieškiniu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

93.

Galiausiai apeliantės teigia, kad jų suinteresuotumas pareikšti ieškinį grindžiamas ir tuo, kad jei sprendimas būtų panaikintas, jos galėtų Tribunal de commerce de Paris remtis papildomu argumentu, susijusiu su nepagrįsto praturtėjimo teorija ( 54 ). Komisijos nuomone, tai naujas argumentas, pateiktas pirmą kartą, todėl nepriimtinas vykstant apeliaciniam procesui.

94.

Tačiau nesigilinant į skirtumo tarp naujo argumento (priimtino) ir naujo pagrindo (nepriimtino) klausimą, kuri jau turėjau progą apibūdinti kaip „delikatų“ ( 55 ), pakanka pažymėti, kad pagal teismo praktiką šalis iš esmės negali Teisingumo Teisme pirmą kartą nurodyti pagrindo, kuriuo nesirėmė Bendrajame Teisme. Vis dėlto naujas argumentas, kuriuo tiesiog išplečiami arba papildomi Bendrajame Teisme pateikti argumentai, nėra naujas pagrindas, jis turi būti vertinamas kaip teisėtas pagrindo, jau nurodyto ankstesnėje proceso stadijoje, tęsinys, taigi yra priimtinas ( 56 ).

95.

Nagrinėjamu atveju apeliantės, atsakydamos į Bendrajame Teisme Komisijos pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, teigė, kad yra suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, nes šis sprendimas daro tiesioginį poveikį ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kurį jos pareiškė Tribunal de commerce de Paris. Neginčijama, kad pirmojoje instancijoje jos niekada neminėjo nepagrįsto praturtėjimo teorijos.

96.

Tačiau, nesant būtinybės patikrinti, ar tokio ieškinio pareiškimas nacionaliniame teisme būtų priimtinas, kiek tai susiję su jame nagrinėjamu ieškiniu, pažymėtina, kad ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo teisinis pagrindas yra kitas nei ieškinio dėl žalos atlyginimo.

97.

Mano nuomone, apeliančių argumentai, pagal kuriuos jų suinteresuotumą, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, galima pagrįsti kitu ieškiniu nei tas, kurį jos nurodė pirmojoje instancijoje, negali būti laikomi tokiais, kuriuos apima Bendrajame Teisme jau nurodytas pagrindas. Tai reiškia, kad tokie argumentai sudaro naują pagrindą, kuriuo remiantis neįmanoma vertinti Bendrojo Teismo analizės teisėtumo. Taigi jie yra nepriimtini vykstant apeliaciniam procesui.

98.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad reikia pripažinti pagrįsta apeliacinio skundo [pirmojo pagrindo] antrą dalį, ir atitinkamai panaikinti skundžiamą nutartį.

2. Dėl pirmojo pagrindo pirmos ir ketvirtos dalių: dėl suinteresuotos šalies statuso ir ginčijamo sprendimo pobūdžio

99.

Pirmojo pagrindo pirmą ir ketvirtą dalis, mano nuomone, reikia nagrinėti kartu, nes kai kurie apeliančių pateikti argumentai, be kita ko, susiję su ginčijamo sprendimo kvalifikavimo klausimu, sutampa. Šiose dviejose dalyse apeliantės nurodo atitinkamai skundžiamos nutarties 29–35 ir 55–58 punktus bei teigia, kad Bendrasis Teismas padarė įvairių teisės klaidų ir pažeidė jų teises.

a) Skundžiama nutartis

100.

Skundžiamos nutarties 29–35 punktuose Bendrasis Teismas atmetė apeliančių argumentą, pagal kurį vienos iš jų dalyvavimu per administracinę procedūrą, užbaigtą priimant Sprendimą Sernam 3, grindžiamas jų suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Bendrasis Teismas pirmiausia nurodė, kad šiuo argumentu, atrodo, siekiama įrodyti veikiau locus standi nei suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Paskui Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pagal teismo praktiką siekdamos pagrįsti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį apeliantės turėjo įrodyti, kad ginčijamu sprendimu gali būti daromas esminis poveikis jų padėčiai rinkoje, o tai neįmanoma, nes bendrovės Mory nebevykdo veiklos nuo tada, kai pradėta jų likvidavimo procedūra. Galiausiai remdamasis bendra valstybės pagalbos kontrolės tvarka, pirmiausia Reglamento (EB) Nr. 659/1999 ( 57 ) 14 straipsniu, Bendrasis Teismas kvalifikavo ginčijamą sprendimą kaip sprendimą dėl neteistos ir nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo sąlygų, o tai susiję vien su Komisija ir atitinkama valstybe nare.

101.

Skundžiamos nutarties 55–58 punktuose Bendrasis Teismas atmetė argumentą, pagal kurį Komisija netiesiogiai atmetė galimybę pradėti formalią tyrimo procedūrą, taip atimdama iš apeliančių procesinę teisę įstoti į bylą siekiant pateikti savo pastabas. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas nusprendė, viena vertus, kad jei apeliantės norėjo, kad Komisija pradėtų formalią tyrimo procedūrą, jos turėjo į ją kreiptis, o ne ginčyti sprendimą, kuriame aptariami santykiai, susiję su neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo sąlygų klausimu, todėl jis susijęs tik su Komisijos ir suinteresuotos valstybės narės santykiais. Kita vertus, Bendrasis Teismas nurodė, kad ginčijamame sprendime Komisija nenusprendė dėl galimo pagalbos buvimo ir suderinamumo pagal SESV 108 straipsnį, ji tik atsakė į Prancūzijos valdžios institucijų pateiktą klausimą, ar pareiga grąžinti pagalbą, nustatyta Sernam grupei Sprendimu Sernam 2, neturi taikoma ir galimiems jos perėmėjams, Geodis ir BMV.

b) Šalių argumentai

– Apeliančių argumentai

102.

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, susijusioje su skundžiamos nutarties 29–35 punktais, apeliantės teigia, pirma, kad Bendrasis Teismas pats sau prieštarauja, nes nepripažindamas suinteresuotumo pareikšti ieškinį remiasi teismo praktika, pagal kurią ieškovas visada turi įrodyti, kad sprendimas dėl valstybės pagalbos suderinamumo gali daryti poveikį jo padėčiai rinkoje, paskui nurodo, kad Komisija ginčijamame sprendime nepateikė nuomonės dėl galimos pagalbos buvimo ir suderinamumo su SESV 108 straipsniu.

103.

Antra, Bendrojo Teismo, kuris remdamasis Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsniu daro išvadą, kad nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo sąlygų klausimas yra susijęs tik su Komisija ir šiuo susigrąžinimu suinteresuota valstybe nare, požiūris reiškia, kad iš esmės atmestina galimybė, jog kita šalis nei ši valstybė narė būtų suinteresuota pareikšti ieškinį dėl sprendimo, susijusio su pagalbos susigrąžinimo sąlygomis. Tačiau toks požiūris prieštarauja SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos nuostatoms, pagal kurias kiekvienas asmuo gali pareikšti ieškinį dėl tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijusio sprendimo.

104.

Trečia, Bendrasis Teismas aiškiai nekvalifikavo ginčijamo sprendimo, kad neišryškėtų skirtingas požiūris, palyginti su tuo, kurio laikytasi Sprendime Ryanar / Komisija ( 58 ), susijusio su situacija, identiška aptariamai ginčijamame sprendime.

105.

Pirmojo pagrindo ketvirtoje dalyje, susijusioje su skundžiamos nutarties 55–58 punktais, apeliantės pirmiausia pažymi, kad, priešingai, nei teigia Bendrasis Teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad jos atkreipė Komisijos dėmesį į riziką, kad Geodis perėmus Sernam grupės turtą bus perleista neteisėta pagalba, taigi esama rizikos, jog nebus įvykdytas Sprendimas Sernam 3. Priimdama ginčijamą sprendimą Komisija atmetė galimybę pradėti Sprendimo Sernam 3 netinkamo taikymo išsamaus tyrimo procedūrą ir taip pažeidė apeliančių procesines teises, atimdama iš jų teisę pateikti pastabas dėl turto, susijusio su naudojimusi neteisėta pagalba, perdavimo Geodis sąlygų. Apeliančių teigimu, ši situacija visiškai atitinka nagrinėtąją byloje Ryanair / Komisija ( 59 ). Iš tikrųjų, kaip ir pastarojoje byloje, ginčijamu sprendimu iš apeliančių buvo atimta galimybė pasiekti, kad būtų atliktas išsamus tyrimas, nors šioje byloje toks tyrimas būtų susijęs ne su nauja pagalba, o su netinkamu Sprendimo Sernam 3 taikymu.

106.

Be to, apeliantės ginčija Komisijos pateiktą ginčijamo sprendimo kvalifikavimą kaip sui generis ir kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis vengė spręsti dėl jų tiesioginės ir konkrečios sąsajos su šiuo sprendimu, norėdamas apeiti šio kvalifikavimo klausimą. Jos taip pat ginčija skundžiamos nutarties 33 punkte atliktą ginčijamo sprendimo kvalifikavimą kaip sprendimo dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo sąlygų. Ginčijamame sprendime aiškinamasi ne tai, ar Geodis buvo suteikta nauja pagalba, o tai, ar sąlygos, kuriomis Geodis turėjo perimti Sernam turtą, reiškia tinkamą Sprendimo Sernam 3 taikymą (nesant ekonominės veiklos tęstinumo nėra ir naudojimosi valstybės pagalba tęstinumo), ar, priešingai, netinkamą šio sprendimo taikymą (t. y. kad Prancūzijos valdžios institucijos jo neįvykdė). Galima sieti Reglamento Nr. 659/1999 14 bei 16 straipsnius ir kvalifikuoti nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo sąlygą kaip susigrąžinimo pareigos neįvykdymą, taigi ir kaip netinkamą taikymą, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 16 straipsnį.

107.

Galiausiai apeliantės teigia, kad Bendrojo Teismo motyvai, nurodyti leidžiant joms, nors ir yra likviduojamos, įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų, kiek tai susiję su SNCF pareikštu ieškiniu dėl Sprendimo Sernam 3 ( 60 ), patvirtina jų suinteresuotumą dalyvauti šiame procese, susijusiame su sprendimu, kuris yra Sprendimo Sernam 3 tęsinys.

– Komisijos argumentai

108.

Dėl pirmojo pagrindo pirmos ir ketvirtos dalių Komisija visų pirma teigia, kad apeliančių argumentai susiję su jų locus standi, o ne su suinteresuotumu pareikšti ieškinį. Taigi šiais argumentais negalima įrodyti, kad jos suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Taip teigtina juo labiau dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, nes suinteresuotosios šalies statusas pagal pirmuosius sprendimus nebūtinai lemia tokį statusą, kalbant apie paskesnį sprendimą, be to, ūkio subjekto situacija laikui bėgant gali pasikeisti. Dėl ketvirtos dalies Komisija pažymi, kad joje neatsižvelgiama į tai, jog prieš pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo buvo pradėta bendrovių Mory likvidavimo procedūra. Tačiau kadangi šios bendrovės net nebėra Sernam konkurentės ir nėra Geodis konkurentės, Komisijos manymu, sunku suprasti, kokios naudos ieškovėms galėtų suteikti galimas sprendimas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

109.

Be to, suinteresuotosios šalies statusas būtų svarbus tik tuo atveju, jei apeliantės prašytų panaikinti užbaigiant preliminarų tyrimo etapą priimtą sprendimą, kuriuo Komisija būtų nusprendusi neteikti prieštaravimų dėl priemonės, apie kurią pranešta. Tačiau ginčijamas sprendimas nėra toks sprendimas. Iš tikrųjų Komisija jau priėmė galutinį sprendimą – Sprendimą Sernam 3, kuriame nusprendė dėl Sernam suteiktos pagalbos buvimo, jos nesuderinamumo ir susigrąžinimo. Ginčijamas sprendimas faktiškai patenka į valstybės narės ir Komisijos lojalaus bendradarbiavimo sritį, kiek tai susiję su susigrąžinimo sąlygomis. Apskritai klausimai, analogiški tiems, kuriuos iškėlė Prancūzijos valdžios institucijos, sprendžiami tiesiog susirašinėjant Komisijos tarnyboms ir nacionalinėms valdžios institucijoms.

110.

Galiausiai, jei reikėtų manyti, kad ginčijamas sprendimas nėra tik lojalaus bendradarbiavimo procedūros išraiška, jį būtų galima prilyginti tik galutiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju jis būtinai būtų susietas su Sprendimu Sernam 3, kuris yra galutinis sprendimas ir kurio savotiškas priedas jis yra, tiesiogiai jį papildantis. Todėl apeliantės turėtų įrodyti, kad ginčijamu sprendimu iš esmės paveikiama jų konkurencinė padėtis, o ne vien tai, kad pažeidžiamos jų procesinės teisės.

111.

Šiuo atžvilgiu ši byla skiriasi nuo bylos Ryanair / Komisija ( 61 ). Kitaip, nei pastarojoje byloje nagrinėjamu atveju, Komisijos nebuvo prašoma pateikti nuomonės klausimu, ar numatomas perleidimas yra pagalbos pobūdžio dėl to, kad perleidžiamas turtas priklausė privačiam asmeniui, kurio akcininkė valstybė nebebuvo, ir Komisija nepateikė nuomonės dėl aplinkybės, ar įgijėjas elgėsi, ar nesielgė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veiklą vykdantis privatus ūkio subjektas. Be to, ginčijamo sprendimo negalima prilyginti ir sprendimui, priimtam remiantis Reglamento Nr. 659/1999 16 straipsniu.

c) Analizė

112.

Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek apeliančių argumentuose, pateikiamuose abiejose aptariamose dalyse, painiojami argumentai, susiję su locus standi, ir klausimas, susijęs su suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimo įrodymu. Jau nurodžiau, kad tai yra skirtingos priimtinumo sąlygos ( 62 ).

113.

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad Bendrasis Teismas pripažino ieškinį nepriimtinu dėl apeliančių suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimo ( 63 ) ir kad šio ieškinio pirmasis pagrindas susijęs su teisės klaidomis, padarytomis konstatuojant suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimą. Taigi atsižvelgiant būtent į suinteresuotumą pareikšti ieškinį ir nagrinėtini abiejose analizuojamose dalyse pateikti kaltinimai.

i) Dėl pirmosios dalies

114.

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantės ginčija Bendrojo Teismo išvadą, pagal kurią vienos iš jų suinteresuotosios šalies statusas vykstant administracinei procedūrai, užbaigtai Sprendimu Sernam 3, nepagrindžia jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.

115.

Tačiau neatsižvelgiant į Bendrojo Teismo argumentus, išdėstytus skundžiamos nutarties 31–33 punktuose siekiant pagrįsti šią išvadą, kurie, viena vertus, susiję su locus standi ir, kita vertus, grindžiami, mano nuomone, klaidingais teiginiais, prie kurių dar grįšiu, manau, kad pati išvada, kurią padarė Bendrasis Teismas, nėra klaidinga.

116.

Iš tikrųjų, nors valstybės pagalbos srityje suinteresuotosios šalies statusas vykstant procedūrai, kuri užbaigta sprendimo priėmimu, gali būti reikšminga aplinkybė siekiant nustatyti locus standi ( 64 ), pats šis statusas nebūtinai reiškia suinteresuotumą, kad būtų panaikintas minėtos procedūros pabaigoje priimtas sprendimas, juo labiau – suinteresuotumą, kad būtų panaikintas sprendimas, kuris, nors ir susijęs su pirmuoju, yra kitas sprendimas. Kaip nurodžiau šios išvados 28 punkte, siekiant nustatyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį reikia įrodyti, kad pats ginčijamo teisės akto panaikinimas gali suteikti ieškovui naudos. Taigi vien aplinkybė, kad būta suinteresuotąja šalimi vykstant administracinei procedūrai, savaime nereiškia, jog panaikinimas suteiks tokios naudos.

117.

Atsižvelgiant į tai apeliančių argumentas, minėtas šios išvados 102 punkte ir susijęs su tariamu Bendrojo Teismo argumentų prieštaringumu, mano nuomone, yra nereikšmingas, nes skundžiamos nutarties 31 punkte Bendrojo Teismo nurodyta teismo praktika susijusi su locus standi, o ne su suinteresuotumu pareikšti ieškinį. Taigi net darant prielaidą, kad Bendrojo Teismo argumentai prieštaringi, tai neturi jokios reikšmės jo padarytai – teisingai – išvadai. Taip pat argumentai, kuriuos apeliantės grindžia Sprendimu Ryanair / Komisija ( 65 ), mano manymu, yra nereikšmingi, kalbant apie pirmą dalį. Iš tikrųjų šiame sprendime pateikiami argumentai dėl prašymo panaikinti priimtinumo susiję su locus standi, o ne su suinteresuotumu pareikšti ieškinį. Tačiau pripažinę Ryanair ieškinį priimtinu tiek Bendrasis Teismas, tiek Teisingumo Teismas netiesiogiai pripažino jos suinteresuotumą pareikšti ieškinį, todėl galimas šių bylų panašumas gali būti svarbus. Prie šio klausimo dar grįšiu atlikdamas ketvirtos dalies analizę, kurioje aptarsiu ir šios išvados 103 punkte minėtą argumentą, atsakymas į kurį reiškia ginčijamo sprendimo kvalifikavimo klausimą ( 66 ).

118.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, mano nuomone, pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

ii) Dėl ketvirtos dalies

119.

Pirmojo pagrindo ketvirtoje dalyje apeliantės ginčija Bendrojo Teismo vertinimą, kuriuo jis nepripažino jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, atmesdamas jų argumentą, kad šiuo sprendimu Komisija netiesiogiai atmetė galimybę pradėti formalią tyrimo procedūrą, ir taip atėmė iš jų procesinę teisę įstoti į bylą ir pateikti savo pastabas. Jos taip pat ginčija Komisijos pateiktą ginčijamo sprendimo kvalifikavimą kaip sprendimo sui generis ( 67 ) ir Bendrojo Teismo pateiktą jo kvalifikavimą kaip sprendimo dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo sąlygų, susijusio vien su Komisija ir suinteresuota valstybe nare ( 68 ).

120.

Tačiau jei ginčijamas sprendimas iš tikrųjų kvalifikuotinas kaip sprendimas, kuriuo atmetama galimybė pradėti formalią tyrimo procedūrą, kokiu jį laiko apeliantės, jo panaikinimas galėtų suteikti joms galimybę dalyvauti galimoje formalioje tyrimo procedūroje su sąlyga, kad jos turėtų į tai teisę kaip suinteresuotosios šalys, o tai kitas klausimas. Tokiu atveju ginčijamo sprendimo panaikinimas galėtų, bent jau teoriškai, suteikti apeliantėms naudos, būtent tuo, kad būtų atkurtos jų procesinės teisės. Taigi tokiu atveju neatmestina galimybė, kad apeliantės gali būti suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.

121.

Todėl kyla ginčijamo sprendimo teisinio kvalifikavimo klausimas.

– Sprendimai, susiję su ekonominės veiklos tęstinumu, ir teismo praktika

122.

Sprendimas, kuris būtų tokios pačios rūšies kaip ir ginčijamas sprendimas, susijęs vien su ekonominės veiklos tęstinumo klausimu, jei neklystu, dar nėra analizuotas teismo praktikoje. Tačiau Komisija ne kartą yra nagrinėjusi šį klausimą ( 69 ).

123.

Byloje Seleco, kurioje priimtas Sprendimas Italija ir SIM 2 Multimedia / Komisija ( 70 ), Komisija konstatavo, kad esama ekonominės veiklos tęstinumo tarp nesuderinamos valstybės pagalbos gavėjo (tuo atveju – Seleco SpA) ir jo turto perėmėjo (Multimedia). Tai konstatuota sprendime ( 71 ), kuriame nustatytas nesuderinamos valstybės pagalbos buvimas ir kuris priimtas pradėjus formalią tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį ( 72 ).

124.

Taip pat byloje Olympic Airlines ( 73 ) Komisija konstatavo, kad esama ekonominės veiklos tęstinumo tarp anksčiau (2002 m.) priimtu sprendimu ( 74 ) neteisėta ir nesuderinama pripažintos pagalbos gavėjo ir jo turto perėmėjo. Kaip ir byloje Seleco, tai buvo konstatuota sprendime, priimtame pradėjus formalią tyrimo procedūrą ( 75 ). Tačiau tame pačiame sprendime Komisija, be kita ko, konstatavo, kad turto perėmėjui suteikta nauja valstybės pagalba ( 76 ). Būtent analizuojant šios naujos valstybės pagalbos turto perėmėjui buvimą ir buvo konstatuotas ekonominės veiklos tęstinumas. Tomis pačiomis aplinkybėmis Komisija padarė išvadą, jog siekiant nevykdyti grąžinimo pareigos, kad būtų išvengta 2002 m. sprendimu neteisėta ir nesuderinama pripažintos pagalbos grąžinimo, buvo įsteigtas naujas atskiras juridinis asmuo, kuris perėmė buvusio pagalbos gavėjo turtą ( 77 ).

125.

Be to, pažymėtina, kad šioje byloje galimo pagalbos grąžinimo pareigos vykdymo vengimo pasinaudojant dirbtiniu teisiniu dariniu klausimas buvo nagrinėjamas sprendime pradėti procedūrą ( 78 ), analizuojant kitas priemones, galinčias reikšti valstybės pagalbą. Šiame sprendime Komisija teigė turinti rimtų abejonių dėl galimybės, kad pats bendrovės, kuri perėmė turtą, įsteigimas reiškia valstybės pagalbą ( 79 ).

126.

Ekonominės veiklos tęstinumo buvimo klausimas kilo ir Alitalia atveju, kurį išnagrinėjus priimti Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo sprendimai Ryanair / Komisija ( 80 ), kuriais ne kartą rėmėsi apeliantės.

127.

Toje byloje, pirmame sprendime ( 81 ), priimtame pasibaigus formaliai tyrimo procedūrai, Komisija konstatavo, kad Alitalia suteikta nesuderinama pagalba, ir nurodė šią pagalbą iš jos susigrąžinti. Paskui, antrame sprendime ( 82 ), priimtame tą pačią dieną kaip ir pirmasis, Komisija išnagrinėjo priemonę, susijusią su Alitalia turto pardavimu, apie kurią buvo pranešusios Italijos valdžios institucijos. Šiomis aplinkybėmis Komisija konstatavo, viena vertus, kad procedūra, vykdyta dėl šio turto pardavimo, nelėmė pagalbos suteikimo šio turto įgijėjams ( 83 ) ir, kita vertus, kad minėto turto perleidimas taikant šią procedūrą nereiškia ekonominės veiklos tęstinumo tarp Alitalia ir šio turto įgijėjų ( 84 ). Remdamasi tuo Komisija padarė išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, iš dalies pakeista Italijos valdžios institucijoms prisiėmus įsipareigojimus, nėra pagalba, jei laikomasi visų šių įsipareigojimų.

128.

Nagrinėdamas klausimą dėl Ryanair, Alitalia konkurentės, pareikšto ieškinio ir dėl pirmojo, ir dėl antrojo sprendimo priimtinumo Bendrasis Teismas nusprendė, kad antrasis ginčijamas sprendimas yra sprendimas, priimtas pasibaigus Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 2 dalyje numatytam preliminaraus tyrimo etapui, kuriuo Komisija konstatavo, kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra pagalba ir kad šiuo sprendimu Komisija netiesiogiai atsisakė pradėti formalią tyrimo procedūrą ( 85 ). Šį vertinimą nagrinėdamas apeliacinį skundą (netiesiogiai) patvirtino Teisingumo Teismas ( 86 ).

129.

Larko atvejis ( 87 ) susijęs su Graikijos valstybės kontroliuojamos bendrovės Larko privatizavimu. Graikijos valdžios institucijoms pranešus apie šį privatizavimą Komisija konstatavo, kad jo sąlygos, apibrėžtos Graikijos valdžios institucijų, ir, be kita ko, tam tikro šios bendrovės turto pardavimo struktūra, nereiškia valstybės pagalbos. Tame pačiame sprendime Komisija taip pat konstatavo, kad turto pardavimas laikantis šių sąlygų nelemia ekonominės veiklos tęstinumo, kiek tai susiję su būsimu šio turto perėmėju, todėl neigiamo sprendimo priėmimo vykstant Komisijos pradėtai procedūrai dėl tam tikrų priemonių, priimtų Larko naudai, atveju galima grąžinimo pareiga nepereitų perėmėjui. Šiame sprendime su ekonominės veiklos tęstinumu susijusią dalį Komisija aiškiai kvalifikavo kaip sprendimą sui generis, visiškai taip pat, kaip ir ginčijamame sprendime ( 88 ).

130.

O Sprendime Airport Handling ( 89 ) Komisija nagrinėjo ekonominės veiklos tęstinumo klausimą priėmusi sprendimą pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį ( 90 ). Šis sprendimas buvo priimtas po sprendimo, kuriame konstatuota, kad Sea Handling suteikta nesuderinama pagalba ( 91 ). Italijos valdžios institucijos prašė Komisijos patvirtinti, viena vertus, kad nustatyta Sea Handling turto pardavimo procedūra ir naujos bendrovės (Airport Handling), kuri įgijo šį turtą, įsteigimas nereiškia ekonominės veiklos tęstinumo, kuris lemtų pareigos grąžinti nesuderinamą pagalbą perėjimą Airport Handling. Kita vertus, Italijos valdžios institucijos prašė Komisijos patvirtinti, kad Airport Handling kapitalizavimas (investuojant 25 mln. EUR) nėra valstybės pagalba. Komisija, suabejojusi dėl to, ar aptariamos priemonės yra valstybės pagalba, pradėjo formalią tyrimo procedūrą.

131.

Ši sprendimų, susijusių su ekonominės veiklos tęstinumu tarp pagalbos gavėjo ir jo turto įgijėjo, apžvalga leidžia padaryti kelias išvadas.

132.

Viena vertus, ekonominės veiklos tęstinumo buvimo ar nebuvimo konstatavimas gali būti susijęs su skirtingomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, kaip byloje Seleco, jis gali sietis su nuostatomis dėl pagalbos, kuri galutiniame sprendime, priimtame atlikus formalią tyrimo procedūrą, pripažinta nesuderinama, susigražinimo. Tačiau, kaip Olympic Airlines atveju, jis gali sutapti su nagrinėjimu, ar esama pagalbos, jei operacija, apimanti turto pardavimą, pati gali reikšti pagalbą ( 92 ). Galiausiai, kaip byloje Ryanair / Komisija, jis gali, išlikdamas atskiras, sietis su nagrinėjimu, ar esama naujos pagalbos ( 93 ). Todėl sprendimo, susijusio su ekonominės veiklos tęstinumo buvimo ar nebuvimo konstatavimu, teisinio pobūdžio vertinimas gali būti atliekamas tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis atlikta ši analizė.

133.

Kita vertus, konstatavimas, kad valstybės pagalbos gavėjo turto perėmėjas netęsia šio gavėjo ekonominės veiklos, bet kuriuo atveju visada reiškia sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad ši pagalba nesuderinama ir turi būti susigrąžinta iš jos gavėjo ( 94 ). Iš tikrųjų ekonominės veiklos tęstinumo buvimo ar nebuvimo konstatavimu siekiama patikrinti, ar perėmus turtą išlieka perleidėjui skirtos nesuderinama pripažintos pagalbos, kurią jis gavo, nauda. Taigi toks konstatavimas būtinai atliekamas po pripažinimo, kad pagalbą reiškianti priemonė nesuderinama, ir yra glaudžiai su juo susijęs.

– Dėl ginčijamo sprendimo kvalifikavimo

134.

Taigi nagrinėjamu atveju Komisija priėmė ginčijamą sprendimą Prancūzijos valdžios institucijų iniciatyva, joms Komisijos paprašius, kad ji su tam tikromis sąlygomis patvirtintų, jog valstybės pagalbos grąžinimo pareiga, tenkanti Sernam grupei pagal Sprendimą Sernam 3, nepereitų Geodis ir BMV grupių bendrovėms, jei šios perimtų grupės Sernam turtą.

135.

Minėtame sprendime nurodžiusi aplinkybes, kuriomis jis priimamas, Komisija pirmiausia išsamiai aprašė abu pasiūlymus ir Prancūzijos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus ( 95 ). Paskui, kvalifikavusi minėtą sprendimą kaip sprendimą sui generis, grindžiamą Komisijos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo pareiga, Komisija patikslino, kad šis sprendimas susijęs vien su ekonominės veiklos tęstinumo klausimu ir neapima įgijimo vertinimo atsižvelgiant į SESV 107 straipsnį, taip pat neturi šiam vertinimui reikšmės ( 96 ). Galiausiai Komisija atliko vertinimą siekdama nustatyti, ar aptariamo turto perleidimas leidžia konstatuoti, kad tarp Sernam grupės ir galimų įgijėjų esama ekonominės veiklos tęstinumo ( 97 ). Šiuo tikslu ji išnagrinėjo pardavimo dalyką, perleidimo kainą, naujųjų savininkų ir akcininkų nepriklausomumą, momentą, kuriuo įvyko perleidimas, taip pat sandorio ekonominę logiką ir nusprendė, kad ekonominės veiklos tęstinumo nėra, taigi nėra ir pareigos susigrąžinti pagalbą iš turto įgijėjų ( 98 ).

136.

Taigi reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas susijęs vien su ekonominės veiklos tęstinumo buvimu ar nebuvimu tarp, viena vertus, Sernam grupės ir, kita vertus, Geodis ir BMV. Tai reiškia, kad kalbama apie ypatingą sprendimą, kuris nėra tiesiogiai prilygintinas nė vienam iš sprendimų, nagrinėtų šios išvados 123–130 punktuose. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad šalys pateikia įvairių argumentų, susijusių su teisiniu šio sprendimo pobūdžiu.

137.

Pirma, manęs neįtikina Komisijos požiūris, pakartotas ir Bendrojo Teismo, kad ginčijamas sprendimas susijęs vien su nesuderinama pripažintos pagalbos susigrąžinimo sąlygomis, taigi patenka tik į atitinkamos valstybės narės ir Komisijos lojalaus bendradarbiavimo sritį.

138.

Iš tikrųjų teismo posėdyje dėl šio aspekto pateikus klausimą Komisijai ji pati pripažino, kad sprendimas dėl ekonominės veiklos tęstinumo nėra susijęs vien su nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo sąlygomis, jis apima ir naudos, gaunamos iš šios pagalbos suteikimo, perdavimą. Taigi toks sprendimas susijęs su nesuderinama pripažintos individualios pagalbos gavėju, t. y. įmone, kuri naudojasi šia pagalba (arba nesinaudoja, atsižvelgiant į tai, ar yra ekonominės veiklos tęstinumas, ar jo nėra). Tai reiškia, kad kalbama apie sprendimą, susijusį su pačia individualia pagalba, jos „subjektyviuoju aspektu“, o ne tik su jos susigrąžinimo sąlygomis. Kitaip tariant, tokiu sprendimu siekiama įvertinus įvairius elementus patikrinti, ar turto įgijėjas laikytinas pagalbos, kuri jau pripažinta nesuderinama, gavėju.

139.

Dar mažiau įtikinama, mano nuomone, yra pozicija, kurią galima nustatyti skaitant skundžiamos nutarties 33 ir 56 punktus ir kurią Komisija pati pareiškė per posėdį; remiantis ja, kadangi šis sprendimas susijęs vien su pagalbos susigrąžinimo klausimu, kuris susijęs tik su Komisija ir suinteresuotąja valstybe nare, tretieji asmenys, kaip antai konkurentai, net negali jo ginčyti. Tačiau šiuo atžvilgiu pritariu apeliančių nuomonei, kad toks požiūris akivaizdžiai prieštarauja SESV 263 straipsnio ketvirtai pastraipai. Jei toks sprendimas yra ginčytinas aktas ( 99 ) ir jei trečiasis asmuo yra suinteresuotas pareikšti ieškinį bei turi locus standi, jis turi galėti ginčyti tokį sprendimą Sąjungos teisme.

140.

Antra, apeliančių argumentas, grindžiamas Reglamento Nr. 659/1999 16 straipsniu, mano manymu, nėra reikšmingas. Iš tikrųjų ši nuostata susijusi su netinkamu pagalbos taikymu, t. y. kaip matyti iš šio reglamento 1 straipsnio g punkto, su situacija, kai pagalba jos gavėjas naudojasi pažeisdamas sprendimą neteikti prieštaravimų, teigiamą sprendimą arba sąlyginį sprendimą ( 100 ). Tačiau reikia konstatuoti, kad Sprendimas Sernam 3 nepriklauso nė vienai iš šių trijų sprendimų rūšių, jis pats yra sprendimas dėl netinkamo pagalbos taikymo, kuriame Sernam grupei suteikta pagalba pripažįstama neteisėta ir nesuderinama. Taigi apeliantės negali remtis minėta nuostata teigdamos, kad nesuderinama pripažinta pagalba taikyta netinkamai.

141.

Trečia, reikia išnagrinėti apeliančių teiginį, kad ginčijamas sprendimas yra sprendimas, prilygintinas netiesioginiam sprendimui nepradėti išsamaus tyrimo procedūros.

142.

Šiuo atžvilgiu turiu pripažinti, kad kai kuriais argumentais būtų galima pagrįsti tokį požiūrį. Pavyzdžiui, būtų galima manyti, kad individualios pagalbos gavėjo pasikeitimas yra toks esminis pasikeitimas, kad laikytina, jog kalbama apie naują pagalbą ( 101 ), dėl kurios atliktinas naujas suderinamumo tyrimas. Tokiu atveju procedūrinė analogija galėtų būti nustatyta remiantis tuo, kad ginčijamas sprendimas, kaip sprendimas neteikti prieštaravimų, buvo priimtas po to, kai Prancūzijos valdžios institucijos pranešė apie priemonę.

143.

Tačiau, kaip minėta šios išvados 133 punkte, sprendimas dėl ekonominės veiklos tęstinumo, kaip antai ginčijamas sprendimas, reiškia, kad yra ar bent jau gali būti ( 102 ) neigiamas sprendimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnio 5 dalį, arba, kaip šioje byloje, sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad netinkamai taikoma pagalba, dėl kurios kyla pareiga susigrąžinti nesuderinamą pagalbą. Iš tikrųjų jis susijęs su galimu pagalbos, kuri jau pripažinta nesuderinama, perleidimu pardavus aptariamą turtą naujam jos gavėjui. Tačiau kadangi susigrąžintina pagalba jau pripažinta nesuderinama, mano nuomone, negali būti pradėtas naujas tyrimas dėl tos pačios pagalbos suderinamumo, kuris galėtų būti užbaigtas priimant sprendimą, kuriuo ji pripažįstama suderinama. Kitaip tariant, sprendimas dėl ekonominės veiklos tęstinumo niekaip negali leisti suabejoti sprendimu, kuriuo aptariama pagalba pripažįstama nesuderinama ir nurodoma ją susigrąžinti.

144.

Kitas klausimas, ar įgydami turtą jo įgijėjai tampa naujos valstybės pagalbos gavėjais. Tačiau šis klausimas, kuris nagrinėtas antrojo sprendimo, priimto byloje Ryanair / Komisija ( 103 ), pirmoje dalyje, akivaizdžiai nekeliamas ginčijamame sprendime, kurio 54 punkte Komisija aiškiai nurodė, kad šis sprendimas neturi reikšmės šio investavimo vertinimui atsižvelgiant į SESV 107 straipsnį. Tai ir yra esminis skirtumas tarp ginčijamo sprendimo byloje Ryanair / Komisija, kurį Bendrasis Teismas kvalifikavo kaip sprendimą neteikti prieštaravimų, ir ginčijamo sprendimo. Iš tikrųjų antrajame sprendime, priimtame byloje Ryanair / Komisija, buvo nagrinėjama priemonė, apie kurią pranešė Italijos valdžios institucijos, siekiant nustatyti, ar ji laikytina nauja valstybės pagalba ( 104 ).

145.

Be to, ginčijamas sprendimas skiriasi nuo sprendimų, priimtų byloje Olympic Airlines, nes jame atlikta ekonominės veiklos tęstinumo analizė yra visiškai atskira ir, kitaip nei minėtuose sprendimuose, niekaip nepersipina su naujos pagalbos Sernam grupės turto perėmėjams buvimo analize.

146.

Šiomis aplinkybėmis atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamame sprendime nėra naujos pagalbos perėmėjams buvimo analizės, linkstu prie išvados, kad su šiuo sprendimu susijusi situacija labiau primena tą, kuri buvo susidariusi priimant sprendimą Seleco atveju. Šioje byloje ekonominės veiklos tęstinumo klausimas buvo išspręstas priimant galutinį sprendimą, kuriuo konstatuotas pagalbos nesuderinamumas, kaip klausimas, susijęs su nesuderinama pripažintos pagalbos perėmėju, iš kurio ji turėjo būti susigrąžinta. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Komisija pati savo rašytiniuose dokumentuose teigė, kad jei būtų žinojusi apie turto perėmimo atvejį ir sąlygas, nagrinėtus ginčijamame sprendime, būtų galėjusi nuspręsti dėl šio klausimo Sprendime Sernam 3.

147.

Atsižvelgdamas į šią analizę esu linkęs manyti, kad ginčijamas sprendimas yra sprendimas dėl galimo pagalbos, kurią Komisija Sprendime Sernam 3 jau pripažino nesuderinama, perėjimo naujam jos gavėjui, iš kurio ši pagalba galbūt turi būti susigrąžinta. Taigi tai yra su Sprendimu Sernam 3 susijęs ir jį papildantis sprendimas, kuriuo siekiama papildyti jo turinį ( 105 ) atsižvelgiant į naujas faktines aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai buvo priimtas Sprendimas Sernam 3 ( 106 ).

148.

Todėl apeliančių kaltinimą, susijusį su Bendrojo Teismo klaida, kurią jis padarė nepripažinęs jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nes nekvalifikavo ginčijamo sprendimo kaip sprendimo, kuriuo atmetama galimybė pradėti išsamaus tyrimo procedūrą, reikia atmesti.

149.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus manau, kad ir pirmą, ir antrą pirmojo pagrindo dalis reikia atmesti.

3. Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies: Superga Invest suinteresuotumas pareikšti ieškinį.

150.

Pirmojo pagrindo trečioje dalyje apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis skundžiamos nutarties 52 ir 53 punktuose paneigė Superga Invest suinteresuotumą pareikšti ieškinį, neatsižvelgęs į tai, kad šis suinteresuotumas kyla iš bendrovių Mory, kurių pagrindinė akcininkė ji yra, suinteresuotumo pareikšti ieškinį. Viena vertus, Superga Invest, kaip ir šios bendrovės, patyrė žalos, padarytos dėl to, kad Sernam dešimt metų buvo mokama nesuderinama pagalba, pasekmių, taigi, kaip ir jos, yra suinteresuota pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kita vertus, ši bendrovė taip pat suinteresuota pareikšti ieškinį, kiek tai susiję su visais ieškiniais, kuriais siekiama, kad Geodis būtų pripažinta nesuderinamos pagalbos, kuri yra Sprendimo Sernam 3 dalykas, perėmėja ir dabartine gavėja, turinti solidariai su ankstesniais pagalbos gavėjais ir SNCF atlyginti dėl šios pagalbos padarytą žalą.

151.

Komisija teigia, kad ši dalis yra nereikšminga, nes bendrovės Mory pačios nėra suinteresuotos pareikšti ieškinio dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

152.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad neginčijama, jog Superga Invest yra pagrindinė bendrovių Mory akcininkė ir kad ji kartu su pastarosiomis Tribunal de commerce de Paris pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekiama, kad Sernam grupė ir Geodis atlygintų žalą, kurią šios bendrovės joms padarė turėdamos konkurencinį pranašumą dėl to, kad naudojosi nesuderinama pagalba.

153.

Tačiau šios išvados 92 punkte nurodžiau, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas galėtų turėti įtakos nagrinėjant šį ieškinį nacionaliniame teisme, taigi šio ieškinio buvimu galima pagrįsti suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Tas pats taikytina ir Superga Invest, todėl ji yra suinteresuota pareikšti ieškinį dėl minėto sprendimo.

154.

Tai reiškia, kad nuspręsdamas, jog Superga Invest nėra suinteresuota pareikšti ieškinį, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, todėl pirmojo pagrindo trečią dalį taip pat reikia pripažinti pagrįsta.

4. Išvada dėl pirmojo pagrindo

155.

Kadangi pirmojo pagrindo antra ir trečia dalys, mano nuomone, pripažintinos pagrįstomis, skundžiamą nutartį reikia panaikinti, nes joje nuspręsta, kad apeliantės nėra suinteresuotos pareikšti ieškinio dėl ginčijamo sprendimo.

C – Dėl antrojo pagrindo, susijusio su SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos pažeidimu

156.

Kaip antrąjį pagrindą apeliantės nurodo, jog nepripažinęs, kad ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su jomis susijęs, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Iš tikrųjų skundžiamoje nutartyje suinteresuotumo pareikšti ieškinį atžvilgiu nagrinėjami klausimai susiję su konkrečia sąsaja. Taigi atsižvelgiant į Sprendimą Ryanair / Komisija ( 107 ) nėra jokių abejonių, kad ginčijamas sprendimas yra konkrečiai susijęs su apeliantėmis. Esama akivaizdaus prieštaravimo pripažįstant konkrečią sąsają su apeliantėmis ir nepripažįstant jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nes pačios konkrečios sąsajos pakanka suinteresuotumui pareikšti ieškinį pagrįsti.

157.

Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas nenagrinėjo locus standi klausimo, nes, nesant suinteresuotumo pareikšti ieškinį, toks nagrinėjimas nebuvo būtinas sprendžiant dėl ieškinio nepriimtinumo. Be to, vis dėlto išsamiai atsakydamas į argumentus, susijusius veikiau su apeliančių locus standi nei jų suinteresuotumu pareikšti ieškinį, Bendrasis Teismas tai darė atsargiai, iš esmės papildomai, pažymėjęs, kad apeliantės painioja abi sąvokas.

158.

Antrasis pagrindas grindžiamas prielaida, pagal kurią, jeigu ieškovas turi locus standi dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo, jis automatiškai yra suinteresuotas pareikšti ieškinį. Tačiau šios išvados 23–30 punktuose jau nurodžiau, kad locus standi ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį – tai dvi skirtingos priimtinumo sąlygos. Taigi prielaida, kuria grindžiamas antrasis pagrindas, yra klaidinga.

159.

Nors tiesa, kad, kaip jau minėjau, Bendrasis Teismas, siekdamas atsakyti į apeliančių argumentus, kai kuriuose skundžiamos nutarties punktuose kartu pateikė argumentus, susijusius ir su suinteresuotumu pareikšti ieškinį, ir su locus standi, vis dėlto akivaizdu, kad šioje nutartyje apeliančių locus standi klausimo Bendrasis Teismas tiesiogiai nenagrinėjo. Iš tikrųjų, Bendrojo Teismo požiūriu, tai nebuvo būtina, nes jis nusprendė, kad ieškinys bet kuriuo atveju nepriimtinas, nes nebuvo suinteresuotumo jį pareikšti ( 108 ).

160.

Tačiau kadangi Bendrojo Teismo išvada, susijusi su apeliančių nesuinteresuotumu pareikšti ieškinį, mano nuomone, yra klaidinga ‐ kaip nurodžiau nagrinėdamas pirmojo pagrindo antrą ir trečią dalis, ‐ tai reiškia, kad Bendrasis Teismas turėjo išanalizuoti apeliančių locus standi. Taigi neatlikdamas tokios analizės jis padarė teisės klaidą. Šiomis aplinkybėmis antrąjį pagrindą taip pat reikia pripažinti pagrįstu.

D – Išvada dėl apeliacinio skundo

161.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį.

V – Dėl ieškinio priimtinumo pirmojoje instancijoje

162.

Iš Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

163.

Nagrinėjamu atveju manau, kad nors Teisingumo Teismas šioje bylos stadijoje negali priimti sprendimo dėl Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio esmės, jis vis dėlto turi reikalingą informaciją, kad galėtų priimti galutinį sprendimą to ieškinio dėl ginčijamo sprendimo priimtinumo klausimu.

164.

Iš tikrųjų, viena vertus, jei Teisingumo Teismas nuspręstų pritarti mano pasiūlymui, apeliančių suinteresuotumą pareikšti ieškinį reikėtų laikyti įrodytu.

165.

Kita vertus, atsižvelgdamas į šalių ginčus Bendrajame Teisme, taip pat Teisingumo Teisme, vykstant apeliaciniam procesui ‐ kadangi vienas iš jame nurodytų pagrindų susijęs su locus standi, ‐ manau, jog Teisingumo Teismas turi visą reikalingą informaciją, kad priimtų galutinį sprendimą apeliančių locus standi klausimu ( 109 ).

166.

Šiuo atžvilgiu primintina, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyti du atvejai, kai pripažįstama fizinio ar juridinio asmens locus standi pareiškiant ieškinį dėl Sąjungos teisės akto, kuris nėra jam skirtas. Viena vertus, toks ieškinys gali būti pareikštas, jei šis teisės aktas su minėtu asmeniu yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Kita vertus, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, jei šis aktas yra tiesiogiai su juo susijęs ( 110 ). Kadangi ginčijamas sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai, reikia nustatyti, ar apeliantės priskirtinos prie šių dviejų atvejų.

167.

Pirmiausia reikia iškart atmesti prielaidą, kad apeliantės gali turėti locus standi, pagrįstą antruoju atveju, nes ginčijamas sprendimas nėra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, todėl, kad jis nėra visuotinai taikomas ( 111 ).

168.

Taigi reikia nustatyti, ar ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su apeliantėmis.

169.

Šiuo atžvilgiu, kadangi, kaip nurodžiau šios išvados 147 punkte, ginčijamas sprendimas pratęsia Sprendimą Sernam 3 kaip su juo susijęs ir jį papildantis sprendimas, kuriuo atsižvelgiant į naujas faktines aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai buvo priimtas Sprendimas Sernam 3, siekiama papildyti jo turinį, manytina, kad ginčijamas sprendimas yra tokio paties teisinio pobūdžio, taigi jam taikytinos tokios pačios priimtinumo sąlygos. Šios išvados 138 ir 147 punktuose pažymėjau, kad ginčijamas sprendimas yra sprendimas, susijęs su pagalbos – jau pripažintos nesuderinama ankstesniu sprendimu, kuriame Komisija įvertino šios pagalbos perėjimo naujam jos gavėjui, iš kurio ją galbūt reikėtų susigrąžinti, galimybę – „subjektyviojo aspekto“ vertinimu.

170.

Šiuo atveju Bendrajame Teisme nagrinėjant apeliančių ieškinį jos ne tik teigė, kad Komisija nėra kompetentinga priimti ginčijamo sprendimo ir kad šis sprendimas neturi teisinio pagrindo, bet ir ginčijo Komisijos vertinimo, atlikto siekiant nustatyti, ar Sernam turto įgijėjai laikytini pagalbos, kuri Sprendime Sernam 3 jau pripažinta nesuderinama, gavėjais, pagrįstumą.

171.

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką kiti subjektai nei tie, kuriems skirtas sprendimas, gali teigti, kad jis yra konkrečiai su jais susijęs tik tuo atveju, jei šis sprendimas susijęs su jais dėl tam tikrų jiems būdingų ypatybių arba juos iš kitų asmenų išskiriančių konkrečių aplinkybių, todėl individualizuoja juos taip pat, kaip ir sprendimo adresatą ( 112 ).

172.

Kalbant būtent apie valstybės pagalbos sritį, pažymėtina, kad su ieškovais, ginčijančiais sprendimo, kuriuo įvertinama pagalba, priimto remiantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi arba užbaigiant formalią tyrimo procedūrą, pagrįstumą, šis sprendimas yra konkrečiai susijęs, jeigu jų padėtį rinkoje iš esmės veikia pagalba, kuri yra šio sprendimo dalykas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Komisijos sprendimas, kuriuo užbaigiama formali tyrimo procedūra, laikomas konkrečiai susijusiu ne tik su pagalbą gavusia įmone, bet ir su ja konkuruojančiomis įmonėmis, kurios aktyviai dalyvavo per šią procedūrą, jeigu jų padėtį rinkoje iš esmės veikia priemonė, kuri yra ginčijamo sprendimo dalykas ( 113 ).

173.

Atsižvelgdamas į argumentus, išdėstytus šios išvados 169 ir 170 punktuose, manau, kad ši teismo praktika taikytina ieškinio dėl sprendimo, kaip antai ginčijamo sprendimo, panaikinimo priimtinumui.

174.

Tačiau reikia konstatuoti, kad ieškinio pareiškimo Bendrajame Teisme metu, t. y. 2012 m. gruodžio 17 d., bendrovės Mory jau buvo pradėtos likviduoti – nuo 2012 m. liepos 10 dienos. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 32 punkte konstatavo, kad bendrovės Mory nuo likvidavimo pradžios nebevykdo veiklos rinkoje, todėl jų padėties rinkoje negali iš esmės pakeisti galimas nesuderinamos pagalbos, kuri yra ginčijamo sprendimo dalykas, perėjimas naujam jos gavėjui. Ši išvada, kurios apeliantės niekada neginčijo, nors Komisija ją ne kartą minėjo savo atsiliepime į apeliacinį skundą, padaryta Bendrajam Teismui naudojantis kompetencija nepriklausomai vertinti faktines aplinkybes ( 114 ). Dėl Superga Invest pažymėtina, kad apeliantės neginčijo Bendrojo Teismo teiginio, pateikto skundžiamos nutarties 52 punkte, kad ši bendrovė nebeveikia korespondencijos pristatymo sektoriuje, taigi ir negali būti laikoma konkurente.

175.

Šiomis aplinkybėmis nė viena iš apeliančių negali teigti, kad jos padėtį rinkoje iš esmės veikia pagalba, kuri Sprendime Sernam 3 pripažinta nesuderinama ir kurios galimas perėjimas naujam jos gavėjui yra ginčijamo sprendimo dalykas. Tai reiškia, kad konkrečios sąsajos sąlyga apeliantėms netaikytina, todėl jų ieškinį, mano nuomone, reikia pripažinti nepriimtinu.

VI – Dėl bylinėjimosi išlaidų

176.

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

177.

Pagal minėto reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

178.

Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliantės laimėjo bylą apeliaciniame procese, bet jų ieškinys, pareikštas pirmojoje instancijoje, pripažintas nepriimtinu. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantės nereikalavo, kad kita proceso šalis padengtų bylinėjimosi išlaidas. Šiomis aplinkybėmis manau, kad kiekviena šalis turi padengti savo išlaidas, susijusias su šiuo apeliaciniu procesu. Su procesu pirmojoje instancijoje susijusias išlaidas turi padengti apeliantės.

VII – Išvada

179.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:

—

panaikinti Bendrojo Teismo nutartį Mory ir kt. / Komisija (T‑545/12, EU:T:2013:607),

—

Mory SA, Mory Team ir Superga Invest pareikštą ieškinį dėl 2012 m. balandžio 4 d. Europos Komisijos sprendimo C(2012) 2401 final dėl Sernam grupės turto perėmimo vykdant jos sanavimo procedūrą panaikinimo atmesti kaip nepriimtiną,

—

kiekviena šalis padengia savo su apeliaciniu procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas,

—

Mory SA, Mory Team ir Superga Invest padengia su procesu Bendrajame Teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas.

( 1 ) Originalo kalba: prancūzų.

( 2 ) T‑545/12, EU:T:2013:607.

( 3 ) C(2012) 2401 final.

( 4 ) Sprendimas dėl valstybės pagalbos NN 122/2000 (ex NJ 140/2000) (OL C 268, 2001, p. 15).

( 5 ) 2004 m. spalio 20 d. Sprendimas 2006/367/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Prancūzija iš dalies įgyvendino bendrovei „Sernam“ (OL L 140, 2006, p. 1).

( 6 ) Sprendimas pradėti procedūrą, paskelbtas OL C 4, 2009, p. 5.

( 7 ) Sprendimas 2012/398/ES dėl valstybės pagalbos Nr. SA.12522 (C 37/08) – Prancūzija – Sprendimo Sernam 2 taikymas (OL L 195, p. 19). Dėl šio sprendimo SNCF pareiškė ieškinį dėl panaikinimo; šiuo metu jis nagrinėjamas Bendrajame Teisme (Nutartis SNCF / Komisija, T‑242/12, EU:T:2014:313).

( 8 ) Ginčijamo sprendimo 51 punktas.

( 9 ) Ginčijamo sprendimo 54 punktas.

( 10 ) Žr. ginčijamo sprendimo 114 punktą ir V dalį „Išvada“.

( 11 ) Skundžiamos nutarties 26–28 punktai.

( 12 ) Skundžiamos nutarties 29–35 punktai. Minėtoje nutartyje Bendrasis Teismas remiasi Sprendimu Sernam 2, bet iš tikrųjų apeliančių argumentas grindžiamas dalyvavimu per administracinę procedūrą, kuri buvo užbaigta priimant Sprendimą Sernam 3.

( 13 ) Skundžiamos nutarties 36–51 punktai.

( 14 ) Skundžiamos nutarties 52–54 punktai.

( 15 ) Skundžiamos nutarties 55–58 punktai.

( 16 ) Žr., pavyzdžiui, sprendimus Prancūzija ir kt. / Komisija (C‑68/94 ir C‑30/95, EU:C:1998:148, 48–58 ir 74 punktai) ir Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija (C‑132/12 P, EU:C:2014:100, 26–31, 42–64 ir 67–75 punktai).

( 17 ) Žr. sprendimus Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba (C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 57 punktas) ir Telefónica / Komisija (C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 19 punktas).

( 18 ) Žr., be kita ko, sprendimus ACEA / Komisija (C‑319/09 P, EU:C:2011:857, 67 punktas) ir Stichting Woonlinie ir kt. / Komisija (C‑133/12 P, EU:C:2014:105, 54 punktas).

( 19 ) Tokį suinteresuotumo pareikšti ieškinį apibūdinimą patvirtina, viena vertus, šios sąvokos turinys kai kuriomis oficialiomis Sąjungos kalbomis, kaip antai vokiečių kalba, kuria suinteresuotumas pareikšti ieškinį apibūdinamas žodžiu Rechtsschutzbedurfnis arba Rechtschutzinteresse (pažodžiui „teisinės apsaugos poreikis“ arba „suinteresuotumas teisine apsauga“) ir, kita vertus, Teisingumo Teismo praktika, kurioje kalbama apie „atsiradusį ir esantį suinteresuotumą, kuriam reikalinga teisinė apsauga“ (žr. Sprendimo Planet / Komisija, C‑564/13 P, EU:C:2015:124, 28 ir 34 punktus).

( 20 ) Tokį suinteresuotumo pareikšti ieškinį sąlygos tikslo suvokimą atspindi formuluotė, kurią Bendrasis Teismas ne kartą yra pavartojęs savo praktikoje ir pagal kurią suinteresuotumas pareikšti ieškinį būtinas siekiant tinkamai vykdyti teisingumą. Šis tikslas daug kartų yra nurodytas Bendrojo Teismo praktikoje. Žr., be kita ko, Sprendimą Lior / Komisija ir Komisija / Lior (T‑192/01 ir T‑245/04, EU:T:2009:365, 247 punktas) ir Nutartį Talanton / Komisija (T‑165/13, EU:T:2014:1027, 34 punktas).

( 21 ) Nutartis S. / Komisija (206/89 R, EU:C:1989:333, 8 punktas).

( 22 ) Sprendimas Cañas / Komisija (C‑269/12 P, EU:C:2013:415, 15 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

( 23 ) Žr., be kita ko, Sprendimą Planet / Komisija (C‑564/13 P, EU:C:2015:124, 34 punktas).

( 24 ) Žr. sprendimus Stroghili / Audito Rūmai (204/85, EU:C:1987:21, 11 punktas), Komisija / Koninklijke FrieslandCampina (C‑519/07 P, EU:C:2009:556, 65 punktas) ir Planet / Komisija (C‑564/13 P, EU:C:2015:124, 36 punktas); taip pat Nutartį Komisija / Provincia di Imperia (C‑183/08 P, EU:C:2009:136, 26 punktas).

( 25 ) Sprendimas Cañas / Komisija (C‑269/12 P, EU:C:2013:415, 15 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

( 26 ) Vis dėlto neginčytina, kad tarp šių dviejų sąvokų gali būti ir kai kas bendra, pirmiausia kiek tai susiję su teismų praktikoje apibrėžta tiesioginės sąsajos sąlyga.

( 27 ) Žr., pavyzdžiui, Sprendimą Société pour l’exportation des Sucres / Komisija (88/76, EU:C:1977:61, 13–19 punktai). Iš teismo praktikos matyti, kad kai kuriose bylose buvo nuspręsta, jog tam tikromis sąlygomis nesant suinteresuotumo pareikšti ieškinį yra nepriimtinas ieškinys dėl Komisijos sprendimo, kuriame valstybės pagalba kvalifikuojama kaip visiškai suderinama su bendrąja rinka, pareikštas pagalbos gavėjo, taigi asmens, su kuriuo šis sprendimas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Žr. sprendimus Nuove Industrie Molisane / Komisija (T‑212/00, EU:T:2002:21, pirmiausia 38 punktas) ir Sniace / Komisija (T‑141/03, EU:T:2005:129, 62 punktas). Tai, kad sprendimas palankus ieškovui (kuris tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs), nebūtinai reiškia, kad jis nėra suinteresuotas pareikšti ieškinio. Iš tikrųjų gali būti, kad tokio sprendimo motyvai lemia privalomas teisines pasekmes, galinčias turėti įtakos ieškovo interesams. Šiuo atžvilgiu žr. Sprendimą Coca‑Cola / Komisija (T‑125/97 ir T‑127/97, EU:T:2000:84, 79 punktas), susijusį su ieškiniu dėl panaikinimo, pareikštu asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, kuriame koncentracija pripažinta suderinama su bendrąja rinka.

( 28 ) Žr. šios išvados 28 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

( 29 ) Žr., pavyzdžiui, Nutartį Lech‑Stahlwerke / Komisija (C‑111/99 P, EU:C:2001:58, 19 punktas) ir šios išvados 44 išnašą.

( 30 ) Šiame 2013 m. lapkričio 14 d. laiške už bylą atsakingas Tribunal administratif de Paris teisėjas pranešėjas klausė apeliančių, ar Komisijai priėmus sprendimą Sernam 3 jos neketina atsiimti savo ieškinio.

( 31 ) Šiuo klausimu žr. Sprendimą Mediaset (C‑69/13, EU:C:2014:71, 23 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

( 32 ) Šiuo klausimu žr. Sprendimo Mediaset (C‑69/13, EU:C:2014:71), susijusio su Komisijos pozicijos pareiškimais raštuose dėl pagalbos, susigrąžintinos iš atitinkamo jos gavėjo, sumos, 24 ir 25 punktus.

( 33 ) Žr. teismo praktiką, minėtą šios išvados 24 išnašoje. Savo nusistovėjusioje praktikoje Bendrasis Teismas patikslina šį apibūdinimą ir nurodo, kad jei suinteresuotumas, kuriuo remiasi ieškovas, yra susijęs su būsima teisine padėtimi, jis turi įrodyti, kad šios padėties atžvilgiu kylanti grėsmė jau yra reali ir kad todėl ieškovas negali remtis būsima ir neaiškia padėtimi, kad pateisintų savo suinteresuotumą prašyti panaikinti ginčijamą aktą. Šiuo atžvilgiu žr., be kita ko, Sprendimą Sniace / Komisija (T‑141/03, EU:T:2005:129, 26 punktas). Jei neklystu, šios formuluotės niekada nėra pakartojęs Teisingumo Teismas. Skundžiamoje nutartyje aiškiai remiamasi šia Bendrojo Teismo praktika (žr. skundžiamos nutarties 27 punktą).

( 34 ) Šiuo atžvilgiu žr. Teisingumo Teismo sprendimus Könecke Fleischwarenfabrik / Komisija (76/79, EU:C:1980:68, 9 punktas), Prancūzija ir kt. / Komisija (C‑68/94 ir C‑30/95, EU:C:1998:148, 74 punktas), Abdulrahim / Taryba ir Komisija (C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 64 punktas); Teisingumo Teismo nutartį Komisija / Provincia di Imperia (C‑183/08 P, EU:C:2009:136, 30 punktas) ir Bendrojo Teismo sprendimus Shanghai Excell M & E Enterprise ir Shanghai Adeptech Precision / Taryba (T‑299/05, EU:T:2009:72 53–55 punktai) ir Éditions Odile Jacob / Komisija (dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, T‑471/11, EU:T:2014:739, 44 punktas).

( 35 ) Sprendimas Abdulrahim / Taryba ir Komisija (C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 65 punktas).

( 36 ) T‑269/03, EU:T:2009:211.

( 37 ) Toje byloje Bendrasis Teismas pagrindė savo išvadą, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra vien hipotetinis, tuo, kad, pirma, per daugelį metų nuo tada, kai buvo padaryta tariama žala, toks ieškinys dar nebuvo pareikštas, antra, per posėdį ieškovė pati pripažino hipotetinį ieškinio pobūdį ir, trečia, ieškovė pažymėjo, kad jos akcininkai nesuteikė jai leidimo pareikšti tokį ieškinį, net jei sprendimas dėl jos pareikšto ieškinio dėl panaikinimo būtų priimtas jos naudai (žr. pirmesnėje išnašoje minėto Sprendimo Socratec / Komisija 45–47 punktus).

( 38 ) T‑141/03, EU:T:2005:129.

( 39 ) T‑136/05, EU:T:2007:295.

( 40 ) Šiai antrajai bylų grupei, be bylų Sniace / Komisija ir Salvat père & fils ir kt. / Komisija, minėtų pirmesnėse dviejose išnašose, priklauso bylos, kuriose priimtas Sprendimas TV2 / Danmark ir kt. / Komisija (T‑309/04, T‑317/04, T‑329/04 ir T‑336/04, EU:T:2008:457, pirmiausia 67–82 punktai) ir Nutartis Schutzgemeinschaft Milch und Milcherzeugnisse / Komisija (T‑113/11, EU:T:2014:756, pirmiausia žr. 32–34 punktus).

( 41 ) Sprendimai Sniace / Komisija (T‑141/03, EU:T:2005:129, 28 punktas), Salvat père & fils ir kt. / Komisija (T‑136/05, EU:T:2007:295, 43 punktas) ir TV2 / Danmark ir kt. / Komisija (T‑309/04, T‑317/04, T‑329/04 ir T‑336/04, EU:T:2008:457, 79 punktas).

( 42 ) T‑309/04, T‑317/04, T‑329/04 ir T‑336/04, EU:T:2008:457, 79–81 punktai.

( 43 ) C‑111/99 P, EU:C:2001:58.

( 44 ) Toje byloje ieškovė ginčijo Komisijos sprendimą, kuriame finansinės pagalbos projektai, pagal kuriuos Bavarijos žemė įsipareigojo sumokėti apeliantei 20 mln. DEM, buvo kvalifikuoti kaip draudžiama valstybės pagalba. Teisingumo Teismas atmetė Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, susijusį su suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu, nes Bavarijos žemė atsisakė restruktūrizavimo planų, nurodęs, jog „neatmestina galimybė, kad jurisdikciją turintis nacionalinis teismas gali priteisti iš Bavarijos žemės sumokėti [apeliantei] 20 mln. DEM sumą“ (žr. Nutarties Lech‑Stahlwerke / Komisija 19 punktą).

( 45 ) T‑28/02, EU:T:2005:357.

( 46 ) Toje byloje Bendrasis Teismas nurodė, jog tai, kad nacionalinis teismas, kuriame pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, atsižvelgs į Komisijos vertinimą, susijusį su SESV 101 straipsnio taikytinumu, yra tariama aplinkybė, taigi ateities ir hipotetinė aplinkybė (47–51 punktai). Taip pat Sprendime NBV ir NVB / Komisija (T‑138/89, EU:T:1992:95) Bendrasis Teismas nurodė, kad kitoks nei Komisijos nacionalinio teismo vertinimas, susijęs su poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai sąlyga, nustatyta SESV 101 straipsnyje, yra tariama aplinkybė (žr. 33 punktą; vis dėlto šioje byloje Bendrasis Teismas, atrodo, rėmėsi galimu trečiųjų asmenų ieškiniu).

( 47 ) Žr., pavyzdžiui, sprendimus NBV ir NVB / Komisija (T‑138/89, EU:T:1992:95, 33 punktas), Sniace / Komisija (T‑141/03, EU:T:2005:129, 40 punktas) ir Nutartį First Data ir kt. / Komisija (T‑28/02, EU:T:2005:357, 51 punktas).

( 48 ) Žr. šios išvados 28 ir 29 punktus.

( 49 ) Kita vertus, bylos medžiagoje nėra nieko, kuo būtų galima pagrįsti Komisijos teiginį, kad ieškinys yra dirbtinis, nes buvo pareikštas tik atsakant į jos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

( 50 ) Žr. šios išvados 76 punktą.

( 51 ) Skundžiamos nutarties 44–46 punktai.

( 52 ) Skundžiamos nutarties 47 punktas.

( 53 ) Žr. šios išvados 80 punktą.

( 54 ) Šiuo atveju, apeliančių teigimu, jų finansinė padėtis pablogėjo, nes sumažėjo apyvarta, todėl, kad rinkoje, naudodamasi nesuderinama pagalba, tebeveikė Sernam, o Geodis pasipelnė jų sąskaita perimdama Sernam, pasinaudojusios neteisėta pagalba, veiklą, taigi ir jos apyvartą.

( 55 ) Žr. mano išvadą, pateiktą byloje Areva ir kt. / Komisija (C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2013:579, 110–116 punktai ir juose nurodyta teismo praktika). Tokiomis pačiomis aplinkybėmis taip pat pažymėjau, kad kaltinimas, kuris grindžiamas kitu teisiniu pagrindu, nei Bendrajame Teisme nurodyti ieškinio pagrindai, turi būti laikomas nauju pagrindu, taigi pripažintas nepriimtinu, o kaltinimas, pateiktas grindžiant Bendrajame Teisme jau nurodytą pagrindą, gali būti laikomas priimtinu argumentu (žr., be kita ko, 112 ir 113 punktus bei juose nurodytą teismo praktiką).

( 56 ) Žr. teismo praktiką, nurodytą mano išvados, pateiktos byloje Areva ir kt. / Komisija (C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2013:579), 110–116 punktuose.

( 57 ) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas, nustatantis išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

( 58 ) T‑123/09, EU:T:2012:164; Teisingumo Teismo patvirtintas sprendimas (C‑287/12 P, EU:C:2013:395).

( 59 ) Žr. šios išvados 58 išnašą.

( 60 ) Nutartis SNCF / Komisija (T‑242/12, EU:T:2014:313).

( 61 ) Žr. šios išvados 58 punktą.

( 62 ) Žr. šios išvados 23–30 punktus.

( 63 ) Žr. skundžiamos nutarties 59 punktą.

( 64 ) Be kita ko, sprendimų nereikšti prieštaravimų, grindžiamų Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 3 dalimi, atveju. Žr. sprendimus Cook / Komisija (C‑198/91, EU:C:1993:197, 23 punktas), Matra / Komisija (C‑225/91, EU:C:1993:239, 17 punktas) ir Komisija / Kronoply ir Kronotex (C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 47 ir 48 punktai bei juose nurodyta teismo praktika).

( 65 ) Žr. šios išvados 58 punktą.

( 66 ) Žr. atitinkamai šios išvados 126–128, 144 ir 139 punktus.

( 67 ) Žr. ginčijamo sprendimo 51 punktą.

( 68 ) Žr. skundžiamos nutarties 33 ir 56 punktus.

( 69 ) Pažymėtina, kad šiuo metu Bendrajame Teisme nagrinėjamos kelios bylos, susijusios su sprendimais, kuriuose Komisija analizavo ekonominės veiklos tęstinumo tarp valstybės pagalbos gavėjo ir jo turto perėmėjo buvimą. Pirmiausia remiuosi, viena vertus, bylomis Larko / Komisija (T‑412/14) ir Larymnis Larko / Komisija (T‑576/14), kurios susijusios su 2014 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimu (SG – Greffe (2014) D/4621/28‑3‑2014), skirtu Graikijos Respublikai dėl valstybės pagalbos, suteiktos akinei bendrovei Geniki Metalleftiki kai Metallourgiki Anonymi Etaireia NEA LARKO (NEA LARKO), ir, kita vertus, bylomis Italija / Komisija (T‑673/14), SEA / Komisija (T‑674/14) ir Airport Handling / Komisija (T‑688/14), kurios visos susijusios su 2014 m. liepos 10 d. Komisijos sprendimu C (2014) 4537 final, apie kurį pranešta 2014 m. liepos 10 d., dėl bendrovės SEA SpA atlikto bendrovės Airport Handling SpA įsteigimo. Žinoma, negaliu reikšti nuomonės dėl šių nagrinėjamų bylų, tačiau atlikdamas analizę į jas atsižvelgsiu.

( 70 ) C‑328/99 ir C‑399/00, EU:C:2003:252.

( 71 ) 1999 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas 2000/536/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Italija suteikė Seleco SpA (OL L 227, 2000, p. 24; žr. pirmiausia būtent 116–120 punktus). Pirmesnėje išnašoje minėtame sprendime Teisingumo Teismas iš dalies panaikino šį sprendimą dėl pareigos motyvuoti neįvykdymo.

( 72 ) Buvusi EB 88 straipsnio 2 dalis.

( 73 ) Šioje byloje Sąjungos teismas priėmė kelis sprendimus. Nagrinėjamoje byloje reikšmingi, viena vertus, Sprendimas Graikija ir kt. / Komisija (T‑415/05, T‑416/05 ir T‑423/05, EU:T:2010:386), susijęs su ieškiniu dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. Komisijos sprendimo C (2005) 2706 final dėl valstybės pagalbos Olympiaki Aeroporia Ypiresies AE (C 11/2004 (ex NN 4/2003) – Olympiaki Aeroporia – Restruktūrizacija ir privatizacija), ir, kita vertus, Sprendimas Komisija / Graikija (C‑415/03, EU:C:2005:287), susijęs su Graikijos Respublikai pareikštu ieškiniu dėl pareigos susigrąžinti pagalbą, Komisijos sprendimu 2003/372/EB dėl pagalbos, kurią Graikija suteikė Olympic Airways (OL L 132, 2003, p. 1), pripažintą neteisėta ir nesuderinama, neįvykdymo.

( 74 ) Sprendimas 2003/372 (žr. pirmesnę išnašą).

( 75 ) Sprendimas C(2005) 2706 final (žr. 73 išnašą).

( 76 ) Ten pat, 1 straipsnis.

( 77 ) Žr. Sprendimo C(2005) 2706 final 178–183 punktus.

( 78 ) 2004 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas, valstybės pagalba C 11/04 – Olympic Airways (OL C 192, p. 2).

( 79 ) Be to, tomis pačiomis aplinkybėmis Komisija pažymėjo, kad pradėjo procedūrą dėl pažeidimo, užbaigtą priimant Sprendimą Komisija / Graikija (C‑415/03, EU:C:2005:287), kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, jog iš tikrųjų kalbama apie operaciją, kuria siekiama išvengti pagalbos susigrąžinimo (žr. minėto sprendimo 33 ir 34 punktus).

( 80 ) T‑123/09, EU:T:2012:164 ir C‑287/12 P, EU:C:2013:395.

( 81 ) 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimas 2009/155/EB dėl 300 mln. EUR paskolos, kurią Italija skyrė bendrovei Alitalia, Nr. C 26/08 (ex NN 31/08) (OL L 52, 2009, p. 3).

( 82 ) 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimas C(2008) 6745 final dėl valstybės pagalbos N 510/2008 – Italija – Oro transporto bendrovės Alitalia turto pardavimas.

( 83 ) Sprendimo C(2008) 6745 final 92–127 punktai.

( 84 ) Sprendimo C(2008) 6745 final 128–151 punktai.

( 85 ) Bendrojo Teismo sprendimo (T‑123/09, EU:T:2012:164) 68 punktas.

( 86 ) Žr. Teisingumo Teismo sprendimo (C‑287/12 P, EU:C:2013:395) 54–62 punktus.

( 87 ) Žr. 69 išnašoje pateiktas nuorodas.

( 88 ) Žr. minėto sprendimo 47 punktą.

( 89 ) Žr. 69 išnašoje pateiktas nuorodas.

( 90 ) Žr. Nutarties Airport Handling / Komisija (T‑688/14 R, EU:T:2014:1010) 26 punktą.

( 91 ) 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimas C(2013) 1668.

( 92 ) Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad panašiai yra Airport Holding atveju.

( 93 ) Ryanair atveju tai buvo išnagrinėta sprendime nepradėti formalios tyrimo procedūros.

( 94 ) Larko atveju Komisija dar nebuvo priėmusi sprendimo dėl pagalbos nesuderinamumo, taigi konstatavimas, kad nėra ekonominės veiklos tęstinumo, buvo prevencinio pobūdžio, „tam atvejui, jei“ Komisija turėtų priimti tokį sprendimą.

( 95 ) Ginčijamo sprendimo 14–50 punktai.

( 96 ) Ginčijamo sprendimo 54 punktas.

( 97 ) Žr. ginčijamo sprendimo 60 punktą.

( 98 ) Ginčijamo sprendimo 62–107 punktai.

( 99 ) Šiuo tikslu sprendimas turi sukelti privalomų teisinių pasekmių, kurios gali paveikti ieškovo interesus ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį; žr., be kita ko, Sprendimą Deutsche Post / Komisija (C-77/12 P, EU:C:2013:695, 51 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

( 100 ) Žr. atitinkamai Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 3 dalį bei 7 straipsnio 3 ir 4 dalis.

( 101 ) Šiuo tikslu galbūt būtų galima remtis „egzistuojančios [taikomos] pagalbos pakeitimų“, minimų Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punkte, apibrėžtimi, pateikta 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą Nr. 659/1999 (OL L 140, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 4 t., p. 3), 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią „taikomos pagalbos pakeitimai – tai visi pakeitimai, išskyrus grynai formalaus ir administracinio pobūdžio pakeitimus, kurie negali turėti įtakos pagalbos priemonės atitikimui bendrosios rinkos reikalavimams“.

( 102 ) Žr. šios išvados 94 punktą.

( 103 ) Žr. šios išvados 82 išnašoje minėto sprendimo 92–127 punktus.

( 104 ) Kadangi ši valstybė narė perleido jai priklausančios bendrovės turtą, kilo klausimas, ar šis viešojo turto pardavimas gali turėti pagalbos požymių. Šioje byloje turto pardavimas vyksta tarp privačios bendrovės (pardavėjas) ir bendrovės, (vėl) tapusios viešosios bendrovės (SNCF) dukterine bendrove.

( 105 ) Šiuo atžvilgiu žr. Sprendimą Mediaset (C‑69/13, EU:C:2014:71, 27 punktas).

( 106 ) Pagal analogiją žr. Sprendimo HGA ir kt. / Komisija (C‑630/11 P–C-633/11 P, EU:C:2013:387), 51 ir 52 punktus, nors jie susiję su sprendimu pradėti formalią tyrimo procedūrą. Šiame sprendime Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad tai, jog tekstuose, reglamentuojančiuose procedūrą valstybės pagalbos srityje, nėra aiškiai numatyta galimybė priimti tokį sprendimą, netrukdo Komisijai priimti sprendimo išplėsti formalią tyrimo procedūrą, jei sprendimas pradėti šią procedūrą buvo pagrįstas ne visomis aplinkybėmis, tačiau su sąlyga, kad šiuo išplėtimu nebūtų pažeistos suinteresuotųjų šalių procesinės teisės.

( 107 ) T‑123/09, EU:T:2012:164.

( 108 ) Žr. skundžiamos nutarties 109 punktą.

( 109 ) Tokia išvada, viena vertus, darytina atsižvelgiant į proceso ekonomijos principą ir, kita vertus, negali pažeisti šalių teisės į gynybą, nes jos galėjo pareikšti savo nuomonę dėl teisės pareikšti ieškinį ir pirmojoje instancijoje, ir vykstant apeliaciniam procesui.

( 110 ) Sprendimas Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija (C‑132/12 P, EU:C:2014:100, 44 punktas).

( 111 ) Žr. Sprendimą Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba (C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 51, 60 ir 61 punktai). Pagal teismo praktiką aktas taikomas visuotinai, jeigu jis taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir daro teisinį poveikį bendrai ir abstrakčiai numatytų asmenų kategorijoms. Žr. Sprendimą AJD Tuna (C‑221/09, EU:C:2011:153, 51 punktas).

( 112 ) Žr., be kita ko, sprendimus Plaumann / Komisija (25/62, EU:C:1963:17, p. 197, 223 punktas), Ispanija / Lenzing (C‑525/04 P, EU:C:2007:698, 30 punktas) ir Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija (C‑132/12 P, EU:C:2014:100, 57 punktas).

( 113 ) Sprendimas Sniace / Komisija (C‑260/05 P, EU:C:2007:700, 54 ir 55 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).

( 114 ) Sprendimas Sniace / Komisija (C‑260/05 P, EU:C:2007:700, 60 punktas).

Full & Egal Universal Law Academy