19.5.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 151/9
2014 m. vasario 7 d. Sven A. von Storch ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) nutarties byloje T-492/12 Sven A. von Storch ir kt prieš Europos centrinį banką
(Byla C-64/14 P)
2014/C 151/11
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantai: Sven A. von Storch ir kt., atstovaujami advokato M. C. Kerber, advokatės B. von Storch
Kitos proceso šalys: Europos centrinis bankas
Apeliantų reikalavimai
Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos nutartį byloje T-492/12,
—
patenkinti apeliantų 2012 m. lapkričio 11 d. ieškinyje pateiktus reikalavimus,
—
priteisti iš Europos Centrinio Banko bylinėjimosi išlaidas pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 122 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantai teigia, kad dėl toliau nurodytų pagrindų 2014 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos nutartis byloje T-492/12 yra teisiškai klaidinga:
1.
2012 m. rugsėjo 6 d. ECB sprendimo dėl tam tikrų Eurosistemos piniginių sandorių antrinėse valstybės vertybinių popierių rinkose techninių kriterijų ir tos pačios dienos sprendimo dėl papildomų priemonių, skirtų užtikrinti įkaito verslo partneriams prieinamumą, kad jie turėtų prieigą prie Eurosistemos likvidumo sandorių tekstas ir
—
papildomai 2012 m. spalio 10 d. ECB gairių 2012/641/ES, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2012/18 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu (ECB/2012/23) (1) tekstas sukelia teisinių pasekmių, todėl jie yra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį. Remiantis SESV 19 straipsniu grindžiama nusistovėjusia teismų praktika akto privalomumas nustatomas atsižvelgiant į jo tikslą.
2.
Iš ginčijamų sprendimų teksto matyti, kad jie tiesiogiai ir konkrečiai susiję su apeliantais, net jei nėra jiems tiesiogiai skirti.
3.
2013 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisiškai klaidinga, nes Bendrasis Teismas pritarė ECB argumentams, kad aptariami sprendimai neturėjo jokios įtakos piliečių teisinei padėčiai. Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad šie sprendimai faktiškai sukėlė sunkių pasekmių vertybinių popierių rinkose, ypač valstybės skolos vertybinių popierių emisiją, ir pasielgė būtent taip, kaip norėjo ECB.
4.
2013 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisiškai klaidinga, nes Bendrasis Teismas susiejo apeliantų teisę pareikšti ieškinį su realiais ECB veiksmais, ar net su konkretesniais vėlesniais sandoriais, apie kuriuos apeliantai nagrinėjamu atveju nežinojo, ir neatsižvelgė į praktinį negalėjimą sutrukdyti galimiems vertybinių popierių pirkimams.
5.
2013 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisiškai klaidinga, nes Bendrasis Teismas pažeidė apeliantų teisę į veiksmingą teisminę gynybą, garantuojamą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir 1950 m. lapkričio 5 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Konkrečiai kalbant, galimybė papildomai patikrinti teisėtumą pagal SESV 277 straipsnį, kurią rėmėsi BT, niekada nesukelia tokių pačių teisinių pasekmių kaip ieškinys pagal SESV 263 straipsnio 4 dalį.
(1) OL L 284, p. 14.
Full & Egal Universal Law Academy