16.6.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 184/10
2014 m. kovo 5 d.Corte Suprema di Cassazione (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministero delle Politiche Agricole, Alimentari e Forestali/Federazione Italiana Consorzi Agrari ir kt.
(Byla C-104/14)
2014/C 184/13
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Corte Suprema di Cassazione
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: Ministero delle Politiche Agricole, Alimentari e Forestali
Kitos proceso šalys: Federazione Italiana Consorzi Agrari Soc.coop.arl – Federconsorzi in concordato preventivo e Liquidazione Giudiziale dei Beni Ceduti ai Creditori della Federazione Italiana Consorzi Agrari Soc. coop. arl
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar valstybės valdžios institucijos įgaliojimų pagal įstatymą perleidimo žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms santykiai (iš kurių kilo skoliniai reikalavimai, vėliau šių bendrovių perleisti Federconsorzi, o pastarosios perleisti jos kreditoriams vykstant nemokumo procedūrai) dėl žemės ūkio produktų tiekimo ir platinimo, nustatyti pagal Įstatyminį dekretą Nr. 169/1948 ir Įstatymą Nr. 1294/1957, patenka į komercinio sandorio apibrėžimą pagal Direktyvos 2000/35/EB (1) 2 straipsnį ir Direktyvos 2011/7/ES (2) 2 straipsnį?
2.
Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pareiga perkelti Direktyvą 2000/35/EB (6 straipsnio 2 dalis) ir Direktyvą 2011/7/ES (12 straipsnio 3 dalis), išsaugant galimybę palikti galioti palankesnes nuostatas, apima pareigą nenustatyti mažiau palankių palūkanų už pavėluotą mokėjimą arba draudimą panaikinti palūkanų normą, taikomą santykiams, galiojusiems direktyvų įsigaliojimo dieną?
3.
Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pareiga nenustatyti mažiau palankių palūkanų už pavėluotą mokėjimą santykiams, galiojusiems direktyvų įsigaliojimo dieną, turi būti vertinama kaip taikytina visoms palūkanas reglamentuojančioms nuostatoms, pagal kurias iki konkrečios datos (nagrinėjamoje byloje nuo 1982 m. sausio 31 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d.) leidžiama taikyti kitokias nei įstatyme numatytas palūkanas ir kapitalizuoti jas kas metus, o ne kas pusmetį, kaip to prašo kreditorius, o po nurodytos datos taikyti tik įstatymo nustatytą palūkanų normą, nustatant tvarką, kuri atsižvelgiant į situaciją nagrinėjamoje byloje, nebūtinai nepalanki kreditoriui?
4.
Ar pareiga perkelti Direktyvą 2000/35/EB (6 straipsnio 2 dalis) ir Direktyvą 2011/7/ES (12 straipsnio 3 dalis), kurių atitinkamai 3 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnyje, kiek tai susiję su draudimu piktnaudžiauti sutarties laisve kreditoriaus nenaudai, numatyta, kad nesąžininga sutarties sąlyga ar praktika negali būti vykdoma, apima draudimą valstybėms priimti nuostatas, pagal kurias santykiams, kurių viena iš šalių yra valstybė ir kurie jau galiojo direktyvų įsigaliojimo momentu, netaikomos palūkanos už pavėluotą mokėjimą?
5
Jeigu į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pareiga nesikišti į galiojančius santykius, kurių šalimi yra valstybė, ir nepriimti nuostatos, pagal kurią netaikomos palūkanos už pavėluotą mokėjimą, taikytina visoms palūkanas reglamentuojančioms nuostatoms, pagal kurias iki konkrečios datos (nagrinėjamoje byloje nuo 1982 m. sausio 31 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d.) leidžiama taikyti kitokias nei įstatyme numatytas palūkanas ir kapitalizuoti jas kas metus, o ne kas pusmetį, kaip to prašo kreditorius, o po nurodytos datos taikyti tik įstatymo nustatytą palūkanų normą, nustatant tvarką, kuri atsižvelgiant į situaciją nagrinėjamoje byloje, nebūtinai nepalanki kreditoriui?
(1) 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (OL L 200, p. 35; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 226).
(2) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy