16.6.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 184/14
2014 m. kovo 31 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Graikijos Respublika
(Byla C-149/14)
2014/C 184/18
Proceso kalba: graikų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Patakià ir E. Manhaeve
Atsakovė: Graikijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad zonų, kuriose yra paviršinių ir gruntinių vandens telkinių, kurie yra ar gali būti paveikti pernelyg didelio nitratų kiekio ir (arba) eutrofizacijos, nepripažinusi „zonomis, pažeidžiamomis dėl taršos nitratais“, kai toks pripažinimas būtinas remiantis turimais duomenimis, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1) 91/676/EEB 3 straipsnio 4 dalį, ir, be to, kad, nepriėmusi veiksmų programų, kaip jos suprantamos pagal tos pačios direktyvos 5 straipsnį, per vienerius metus, nustačius kiekvieną papildomą 3 straipsnio 4 dalyje nurodytą zoną, Graikijos Respublika pažeidė 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 5 straipsnio 1 dalį.
—
Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Direktyvos dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių tikslas yra sumažinti tiesioginę arba netiesioginę vandenų taršą nitratais iš žemės ūkio šaltinių ir, be to, užkirsti kelią tokio pobūdžio taršai. Direktyvoje numatyta valstybių narių pareiga imtis įvairių priemonių šiam tikslui pasiekti. Tarp minėtų pareigų yra pareiga valstybių narių teritorijose nustatyti zonas ir vandenis:
a)
kurie yra gruntiniai ir (arba) paviršiniai vandenys, kuriuose yra daugiau negu 50 mg/l nitratų arba gali būti daugiau negu 50 mg/l nitratų, jeigu nebus imtasi Direktyvoje dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių numatytų veiksmų,
b)
kurie yra natūralūs gėlojo vandens ežerai, kiti gėlojo vandens telkiniai, upių žiočių ir pakrančių bei jūros vandenys, kurie yra eutrofiniai ar gali tapti eutrofiniais artimiausiu metu, jeigu nebus imtasi veiksmų.
Minėtos zonos vadinamos „zonomis, pažeidžiamomis dėl taršos nitratais“.
2.
Komisija atliko Graikijos Respublikos įvykdyto zonų, pažeidžiamų dėl taršos nitratais, nustatymo pagal minėtą direktyvą techninę analizę ir ja remdamasi padarė išvadą, jog tam, kad būtų visiškai įvykdyti direktyvos reikalavimai, turėtų būti nustatyta daugiau zonų, pažeidžiamų dėl taršos nitratais.
3.
Remdamasi informacija apie nitratų koncentraciją, kurią Graikijos Respublika pateikė Komisijai (pagal direktyvos 10 straipsnį už 2004-2007 m. laikotarpį ir už 2008-2011 m. laikotarpį), o taip pat duomenimis, susijusiais su vidutinėmis ir didžiausiomis nitratų koncentracijos gruntiniuose vandenyse bei paviršiniuose autrofiniuose vandenyse vertėmis (3 ir 4 lentelės), Komisija nustatė 9 zonas, kurios turėtų būti pripažintos zonomis, pažeidžiamomis dėl taršos nitratais, ir (arba) dėl kurių turėtų būti išplėsta šiuo metu nustatyta zona.
4.
Išanalizavusi kiekvieną zoną atskirai, Komisija pateikė ieškinį Teisingumo Teismui prašydama pripažinti, kad zonų, kuriose yra paviršinių ir gruntinių vandens telkinių, kurie yra ar gali būti paveikti pernelyg didelio nitratų kiekio ir (arba) eutrofizacijos, nepripažinusi „zonomis, pažeidžiamomis dėl taršos nitratais“, kai toks pripažinimas būtinas remiantis turimais duomenimis, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 3 straipsnio 4 dalį.
5.
Be to, nepriėmusi veiksmų programų, kaip jos suprantamos pagal tos pačios direktyvos 5 straipsnį, per vienerius metus, nustačius kiekvieną papildomą 3 straipsnio 4 dalyje nurodytą zoną, Graikijos Respublika pažeidė 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 5 straipsnio 1 dalį.
(1) OL L 375, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 68.
Full & Egal Universal Law Academy