16.6.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 184/19
2014 m. balandžio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Graikijos Respublika
(Byla C-180/14)
2014/C 184/23
Proceso kalba: graikų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Patakia ir M. van Beek
Atsakovė: Graikijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad nenumačiusi ir (arba) netaikydama ne ilgesnės kaip 48 valandų darbo savaitės ir neužtikrinusi minimalaus kasdienio ir savaitinio poilsio laiko ar kompensuojamojo poilsio laiko iš karto po darbo laiko, už kurį turi būti skiriama kompensacija, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2003/88/EB (1) 3, 5 ir 6 straipsnius.
—
Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Direktyva 2003/88 nustatyti bendri darbo laiko organizavimo standartai, siekiant garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą ir būtent maksimalų savaitės darbo laiką (6 straipsnis) ir minimalų dienos ir savaitės poilsio laiką (šios direktyvos 3, 5 ir 6 straipsniai).
2.
Graikija perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę Respublikos prezidento dekretu Nr. 88/1999, kuris taikomas ir gydytojams, teikiantiems viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas. Kiek tai susiję su gydytojais rezidentais, Graikija perkėlė direktyvą Respublikos prezidento dekretu Nr. 76/2005.
3.
Nepaisant to, vėliau Graikija priėmė kelis teisės aktus, kuriais sustabdė įgyvendinančių teisės aktų taikymą pagal darbo sutartis dirbantiems gydytojams ir gydytojams rezidentams, teikiantiems viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas.
4.
Be to, iš Komisijai pateiktų Graikijos gydytojų federacijų skundų matyti, kad tokie darbuotojai pagal teisės aktus ir praktikoje privalėjo dirbti vidutiniškai 60–72 valandas per savaitę (pagal darbo sutartis dirbantys gydytojai) ir 71–93 valandas per savaitę (gydytojai rezidentai). Paprastai jie turėjo be pertraukos darbo vietose dirbti iki 32 valandų.
5.
Vėliau buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis ir priimti įstatymai Nr. 37542009 ir 3868/2010, kuriuose buvo perteiktos šios kolektyvinės sutarties nuostatos. Nacionalinėje teisėje ir toliau nebuvo nustatytas maksimalus darbo laikas, kurį atitinkami darbuotojai privalo dirbti, be pagrindinių pareigų buvo numatyta, kad „nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos ligoninių gydytojai ir gydytojai rezidentai turi būti budėjimo režime, kad užtikrintų nuolatinę ligoninių ir sveikatos priežiūros centrų veiklą“.
6.
Be to, kadangi tos nuostatos taikomos praktikoje, minimalus dienos ir savaitės poilsio laikas neužtikrinamas, nes, pirma, ne visų rūšių budėjimo režimas pripažįstamas darbo laiku, ir, antra, nenustatyti atitinkami kompensacinio poilsio laikotarpiai, suteikiami iš karto po papildomo darbo laiko, kuris turėtų būti kompensuotas.
7.
Minėti teisės aktai ir praktika labai nukrypsta nuo minimalių šios direktyvos reikalavimų ir pažeidžia Direktyvos 2003/88 3, 5 ir 6 straipsnius.
(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).
Full & Egal Universal Law Academy