16.6.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 184/20
2014 m. balandžio 17 d.AC-Treuhand AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. vasario 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-27/10 AC-Treuhand AG/Europos Komisija
(Byla C-194/14 P)
2014/C 184/24
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: AC-Treuhand AG, atstovaujama advokatų C. Steinle ir I. Bodenstein
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė prašo:
1.
panaikinti skundžiamą sprendimą,
2.
panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą C(2009) 8682 galutinis (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai) tiek, kiek jis susijęs su apeliante,
nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti minėto sprendimo 2 straipsnio 17 ir 38 punktais apeliantei paskirtų baudų dydį,
3.
nepatenkinus 2 punkte pateikto reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendime pateiktą teisinį vertinimą, priimtų sprendimą,
4.
bet kuriuo atveju įpareigoti Komisiją padengti apeliantės patirtas bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2014 m. vasario 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo byloje AC-Treuhand/Komisija. Šiuo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė 2010 m. sausio 27 d. apeliantės pareikštą ieškinį dėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimo C(2009) 8682 galutinis dėl EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai) panaikinimo.
2.
Apeliantė nurodo iš viso keturis apeliacinio skundo pagrindus.
3.
Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes EB 81 straipsnį (dabar – SESV 101 straipsnis), pažeisdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisėtumo principą (nullum crimen sine lege ir nulla poena sine lege), išaiškino taip plačiai, kad EB 81 straipsnyje numatyto pažeidimo tikslumo ir numatomumo laipsnio, kokio reikalaujama teisinėje valstybėje, nagrinėjamu atveju nebėra. Dėl to, apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas pažeidė EB 81 straipsnį ir Chartijos 49 straipsnio 1 dalį.
4.
Antrajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo, kad atmesdamas ketvirtąjį ieškinio pagrindą Bendrasis Teismas klaidingai įvertino ribas, nagrinėjamu atveju teisėtumo principu (Chartijos 49 straipsnio 1 dalis) ir vienodo požiūrio principu nustatytas Komisijos diskrecijai skirti baudas.
5.
Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalis bei Baudų dydžio apskaičiavimo gaires. Apeliantė tvirtino, kad baudos jai turėjo būti nustatytos pagal 2006 m. gairėse nurodytus metodus, atsižvelgiant į honorarą, gautą už paslaugų, susijusių su pažeidimais, teikimą, o ne nustatytos fiksuoto dydžio. Apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė šį argumentą ir nusprendė, kad baudos yra tinkamo dydžio.
6.
Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 261 straipsnį, Reglamento 1/2003 23 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnį, nes savo turimais neribotais vėlesnio patikrinimo įgaliojimais pasinaudojo nepakankamai ir klaidingai. Be to, naudodamasis savo turimais neribotais vėlesnio patikrinimo įgaliojimais, Bendrasis Teismas pats pažeidė teisėtumo principą (Chartijos 49 straipsnio 1 dalis), vienodo požiūrio principą ir proporcingumo principą.
Full & Egal Universal Law Academy