30.6.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 202/13
2014 m. balandžio 22 d.Helsingin hovioikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Valev Visnapuu/Kihlakunnansyyttäjä (Helsinkis), Suomen valtio – Tullihallitus
(Byla C-198/14)
2014/C 202/15
Proceso kalba: suomių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Helsingin hovioikeus
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantas: Valev Visnapuu
Kitos apeliacinio proceso šalys: Kihlakunnansyyttäjä (Helsinki), Suomen valtio – Tullihallitus
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar Suomijos gėrimų pakuočių mokesčio reglamentavimo, pagal kurį mokestis renkamas, jei pakuotė nepriklauso grąžinimo sistemai, leistinumas turi būti vertinamas pagal SESV 110 straipsnį, o ne pagal SESV 34 straipsnį? Nagrinėjama grąžinimo sistema turi būti taip pat laikoma užstato sistema, kai gėrimų pakuotojas ar importuotojas, veikdamas savarankiškai ar kaip nurodyta Atliekų įstatyme arba atitinkamose Alandų provincijos teisės nuostatose nurodytu būdu, siekia pakartotinai naudoti ar perdirbti gėrimų pakuotes taip, kad pakuotės būtų pakartotinai panaudotos ar perdirbtos kaip žaliavos.
2.
Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar minėtas reglamentavimas atitinka Direktyvos 94/62/EB (1) 1 straipsnio 1 dalį, 7 ir 15 straipsnius, taip pat atsižvelgiant į SESV 110 straipsnį?
3.
Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas: ar minėtas reglamentavimas atitinka Direktyvos 94/62/EB 1 straipsnio 1 dalį, 7 ir 15 straipsnius, taip pat atsižvelgiant į SESV 34 straipsnį?
4.
Jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų neigiamas: ar Suomijos gėrimų pakuočių mokesčio reglamentavimas yra leistinas pagal SESV 36 straipsnį?
5.
Ar reikalavimas, kad asmuo, kuris alkoholinius gėrimus naudoja komerciniais tikslais, su importuojamais alkoholiniais gėrimais susijusiai veiklai vykdyti turėtų specialią mažmeninės prekybos licenciją, kai Suomijos pirkėjas internetu ir nuotolinės prekybos būdu iš kitoje valstybėje narėje veiklą vykdančio pardavėjo nusiperka alkoholinių gėrimų, kurias pardavėjas atgabena į Suomiją, gali būti laikomas susijusiu su monopolijos egzistavimu ar jos veikimu taip, kad juo nepažeidžiamos SESV 34 straipsnio nuostatos, tačiau jį reikia vertinti atsižvelgiant į SESV 37 straipsnį?
6.
Jei atsakymas į penktąjį klausimą būtų teigiamas: ar licencijos reikalavimas suderinamas su SESV 37 straipsnio nuostatomis dėl valstybinės komercinio pobūdžio monopolijos?
7.
Jei atsakymas į penktąjį klausimą būtų neigiamas ir jei šiuo atveju reikėtų taikyti SESV 34 straipsnį: ar Suomijos reglamentavimą, pagal kurį, jei alkoholiniai gėrimai internetu užsakomi iš užsienio arba nuotolinės prekybos būdu, juos importuoti asmeniniam vartojimui galima tik jei pats užsakovas arba su pardavėju nesusijęs trečiasis asmuo alkoholinius gėrimus įveža į šalį, o kitais atvejais importuojant reikalinga licencija pagal Alkoholio įstatymą, reikia laikyti 34 straipsniui prieštaraujančiu kiekybiniu apribojimu arba lygiaverčio poveikio priemone?
8.
Jei atsakymas į ankstesnįjį klausimą būtų teigiamas, ar toks reglamentavimas gali būti laikomas pateisinamu ir proporcingu atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugą?
(1) 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 13 t., p. 349)
Full & Egal Universal Law Academy