7.7.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 212/20
2014 m. gegužės 8 d.InnoLux Corp., buvusios Chimei InnoLux Corp., pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-91/11 InnoLux Corp., buvusi Chimei InnoLux Corp./Europos Komisija
(Byla C-231/14 P)
2014/C 212/23
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: InnoLux Corp., buvusi Chimei InnoLux Corp., atstovaujama J.-F. Belllis, solisitoriaus R. Burton
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek jame patvirtinta ginčijamu sprendimu InnoLux skirta bauda, pagrįsta grupės viduje apeliantės gamyklose, esančiose Kinijoje ir Taivane, tiektų LCD monitorių verte,
—
panaikinti Komisijos sprendimą, kiek jame InnoLux skirta bauda, pagrįsta grupės viduje apeliantės gamyklose, esančiose Kinijoje ir Taivane, tiektų LCD monitorių verte,
—
atitinkamai sumažinti InnoLux skirtą baudą iki 173 mln. EUR ir
—
priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su procesu Bendrajame Teisme.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Pirmasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad grupės viduje apeliantės gamyklose, esančiose Kinijoje ir Taivane, atlikti LCD monitorių tiekimai patenka į SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo sritį vien dėl to, kad kompiuterių monitorius, į kuriuos šiose gamyklose inkorporuojami LCD monitoriai kaip jų dalys, apeliantė parduoda EEE.
Šis pagrindas grindžiamas tokiais motyvais:
a)
ginčijamame sprendime konstatuotas pažeidimas apima tik LCD monitorių tiekimą EEE, neatsižvelgiant į tai, ar jie parduoti trečiosioms šalims ar tiekti grupės viduje, ir jame nedaromas skirtumas tarp grupės vidaus tiekimų, kuriuos atliko vertikaliai integruoti kartelio dalyviai, kurie su savo pirkėju sudaro vieną įmonę, ir dalyviai, kurie tokios įmonės nesudaro;
b)
sąvokos „tiesioginiai pardavimai EEE perdirbtuose produktuose“ vartojimas yra nesuderinamas su Sprendimu Europa Carton, pagal kurį grupės vidaus tiekimai turi būti traktuojami taip pat kaip pardavimai trečiosioms šalims;
c)
SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymas LCD monitorių tiekimui už EEE ribų neatitinka Sprendimo Wood Pulp I įgyvendinimo doktrinos;
d)
vartojant sąvoką „tiesioginiai pardavimai EEE perdirbtuose produktuose“ į SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo sritį neteisėtai nepatenka sandoriai dėl LCD monitorių, kurie vyksta EEE ir ten riboja konkurenciją, dėl motyvų, kuriuos Teisingumo Teismas aiškiai atmetė Sprendime Commercial Solvents;
e)
ES konkurencijos teisės taikymas už ES ribų, kurį lemia sąvokos „tiesioginiai pardavimai EEE perdirbtuose produktuose“ vartojimas, lemia dvigubos rizikos pavojų įmonėms ir jurisdikcijos konfliktą su kitomis konkurencijos institucijomis.
2.
Antrasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad „tiesioginių pardavimų EEE perdirbtuose produktuose“ kategorijos taikymą grupės viduje kiekvieno Komisijos sprendimo adresato vykdytiems LCD monitorių tiekimams Komisija įvertino „remdamasi tais pačiais objektyviais kriterijais“, nors kaip nepriimtinus atmetė visus apeliantės pagrindus, kuriais buvo ginčijamas naudotų kriterijų reikšmingumas, objektyvumas ir nuoseklumas, t. y. susijusius su tuo, ar jie sudarė vieną įmonę su savo pirkėjais.
Šis pagrindas grindžiamas tokiais motyvais:
a)
tai, ar vertikaliai integruoti ginčijamo sprendimo adresatai sudaro vieną įmonę su savo susijusiais pirkėjais ar ne, nėra „objektyvus skirtumas“, pateisinantis atitinkamų grupės viduje jų atliktų tiekimų skirtingą traktavimą;
b)
teisėtumo principu negalima remtis siekiant atmesti apeliantės pagrindą, pagal kurį grupės viduje jos atlikti LCD monitorių tiekimai turi būti vertinami remiantis tokiu pačiu metodu, kaip tas, kuris buvo pritaikytas LG Display ir AUO grupės viduje atliktiems LCD monitorių tiekimams, nes šis metodas yra teisėtas.
Full & Egal Universal Law Academy