21.7.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 235/9
2014 m. gegužės 13 d.Audiencia Provincial de Barcelona (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Safe Interenvios, S.A./Liberbank, S.A. ir kiti
(Byla C-235/14)
2014/C 235/13
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Audiencia Provincial de Barcelona
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: Safe Interenvios, S.A.
Atsakovės: Liberbank, S.A., Banco de Sabadell, S.A. ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, S.A.
Prejudiciniai klausimai
1)
Dėl Direktyvos 2005/60/EB (1) 11 straipsnio 1 dalies aiškinimo:
a.
Siejant šią nuostatą su tos pačios direktyvos 7 straipsniu, ar Bendrijos teisės aktų leidėjas ketino nustatyti tikrą galimybės kredito įstaigoms imtis deramo jų klientų tikrinimo priemonių, kai jos pačios yra mokėjimo įstaigos, kurioms savo ruožtu atsiranda pareigos pagal savo pačių priežiūros sistemą, išimtį ar tik leidimą daryti išimtį?
b.
Siejant šią nuostatą su tos pačios direktyvos 7 straipsniu, ar nacionalinės teisės aktų leidėjas, perkeldamas nurodytose nuostatose įtvirtintą išimtį, gali ją suformuluoti skirtingai, palyginti su originaliuoju jos tekstu?
c.
Ar 11 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis sustiprinto tikrinimo priemonėms taikoma taip pat, kaip deramo tikrinimo priemonėms?
2)
Papildomai, jeigu atsakymas į pirmesnius klausimas būtų teigiamas, t. y. kad kredito įstaigos gali mokėjimo įstaigų atžvilgiu taikyti deramo tikrinimo ir sustiprinto tikrinimo priemones:
a.
Kokios apimties yra kredito įstaigų teisė vykdyti mokėjimo įstaigų sandorių priežiūrą? Ar galima laikyti, kad leidimas vykdyti deramo tikrinimo procedūrų ir priemonių, kurių savo ruožtu ėmėsi mokėjimo įstaigos, priežiūrą joms suteiktas pagal Direktyvos 2005/60/EB nuostatas, ar tokia teisė priklauso tik Direktyvoje 2007/64/EB (2) nurodytoms valstybinėms institucijoms, šiuo atveju, Banco de España?
b.
Ar norėdamos pasinaudoti tokia teise imtis priemonių, kredito įstaigos turi turėti tam tikrą specialų pateisinimą, susijusį su mokėjimo įstaigos veiksmais, ar tokias priemones gali taikyti bendrai, vien dėl to, kad mokėjimo įstaiga užsiima rizikinga veikla, kaip antai pinigų perlaidų siuntimu į užsienį?
c.
Jeigu būtų nuspręsta, jog reikia konkretaus pateisinimo tam, kad kredito įstaigos galėtų imtis tikrinimo priemonių mokėjimo įstaigų atžvilgiu:
i.
Į kokius veiksmus turi atsižvelgti banko įstaiga norėdama imtis tikrinimo priemonių?
ii.
Ar galima laikyti, kad kredito įstaiga turi teisę tuo tikslu vertinti deramo tikrinimo priemones, kurias savo procedūrose taiko mokėjimo įstaiga?
iii.
Ar norėdama pasinaudoti tokia teise, banko įstaiga turi prieš tai nustatyti, kad dėl tam tikrų mokėjimo įstaigos veiksmų kyla įtarimų, kad ji dalyvauja pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo veikloje?
3)
Papildomai, jeigu būtų nuspręsta, kad kredito įstaigos turi teisę imtis sustiprinto tikrinimo priemonių mokėjimo įstaigų atžvilgiu:
a.
Ar leistina, kad tarp šių priemonių būtų ir tos, kurias taikant iš mokėjimo įstaigų reikalaujama pateikti visų jų klientų, kurių lėšos pervedamos, tapatybės duomenis ir gavėjų tapatybės duomenis?
b.
Ar su 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (3) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo suderinama tai, kad mokėjimo įstaigos privalo kredito įstaigoms, su kuriomis jos įpareigotos bendradarbiauti ir su kuriomis tuo pačiu konkuruoja rinkoje, pateikti jų klientų tapatybės duomenis?
(1) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, p. 15).
(2) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, p. 1).
(3) OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355.
Full & Egal Universal Law Academy