6.10.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 351/6
2014 m. rugpjūčio 4 d.Walcher Meßtechnik GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. gegužės 22 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-95/13 Walcher Meßtechnik GmbH/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-374/14 P)
2014/C 351/08
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Walcher Meßtechnik GmbH, atstovaujama advokato S. Walter
Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė prašo:
—
panaikinti 2014 m. gegužės 22 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimą byloje T-95/13 ir ginčijamą 2012 m. gruodžio 13 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą R1779/2012-1,
—
subsidiariai panaikinti 2014 m. gegužės 22 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimą byloje T-95/13 ir grąžinti jį teismui nagrinėti iš naujo;
—
priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė nurodo du apeliacinio skundo pagrindus, kurių pirmasis susideda iš trijų dalių:
1.
Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas
Skundžiamu sprendimu pažeidžiamas Reglamento Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 1 dalies c punktas dėl trijų priežasčių:
—
Vertinant galimybę įregistruoti žymenį, reikia vadovautis prekių ir (arba) paslaugų, kurioms jį prašoma įregistruoti, apibūdinimu. Tai per procesą Bendrajame Teisme nebuvo padaryta. Užuot tai padaręs, Bendrasis Teismas rėmėsi apeliantės interneto puslapiais ir prekių, žymimų Jungtinių Amerikos Valstijų prekių ženklu, kurios nėra šios bylos objektas, apibūdinimu.
—
Netgi pagal žodžio HIPERDRIVE reikšmę, kurią jam neteisingai suteikė Bendrasis Teismas, žymuo HIPERDRIVE apibūdina tik varomąją jėgą. Tačiau, apibūdinus nagrinėjamose prekėse esančią detalę kaip varomąją jėgą, šiuo atveju tai nebūtų pačių nagrinėjamų prekių esminių savybių apibūdinimas. Taigi Bendrasis Teismas teisiškai klaidingai taikė naujausioje teismo praktikoje šiuo klausimu įvirtintus kriterijus (žr. 2013 m. sausio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-625/11, BSH/VRDT [ecoDoor] (2) ir 2014 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-126/13 P, BSH/VRDT (3), 27 punktą).
—
Klaidinga Bendrojo Teismo prielaida, kad „HIPER“ reiškia tą patį, ką ir „hyper“, nors šie žodžiai nevartojami kaip sinonimai, grindžiama klaidingu teiginiu, kad anglų k. „HIPER“ ir „hyper“ tariama vienodai. Šio klaidingo teiginio Bendrasis Teismas nepatvirtino ir nemotyvavo, nepaisydamas daugybės priešingų apeliantės pateiktų pavyzdžių. Remiantis teismo praktika, klausimas, ar Bendrojo Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, ar nepakankami, yra teisės klausimas.
2.
Antrasis apeliacinio skundo pagrindas:
—
Skundžiamu sprendimu pažeidžiami bendrieji Sąjungos teisės principai, visų pirma vienodo požiūrio principas ir savavališkumo draudimo principas. VRDT praktikoje dėmuo HIPER paraiškose neprilyginamas dėmeniui „hyper“. Ši praktika jau egzistavo prieš pateikiant nagrinėjamo žymens paraišką ir egzistuoja toliau. Nagrinėjamas atvejis yra kitoks negu tie atvejai, kai paraišką pateikęs asmuo remiasi tik ankstesnėmis paraiškomis. Tai, kad VRDT išreiškė priekaištus dėl nagrinėjamų paraiškų, o paskui nebereiškė priekaištų dėl prekių ženklų, turinčių dėmenį HIPER, rodo, kad priekaištai dėl nagrinėjamų prekių ženklo paraiškų yra vienodo požiūrio principo ir savavaliavimo draudimo principo pažeidimas.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)
(2) ECLI:EU:T:2013:14
(3) ECLI:EU:C:2014:2065
Full & Egal Universal Law Academy