1.12.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 431/12
2014 m. rugsėjo 3 d.Commissione Tributaria Regionale di Mestre-Venezia (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fratelli De Pra SpA, SAIV SpA/Agenzia Entrate – Direzione Provinciale Ufficio Controlli Belluno, Agenzia Entrate – Direzione Provinciale Ufficio Controlli Vicenza
(Byla C-416/14)
(2014/C 431/19)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Commissione Tributaria Regionale di Mestre-Venezia
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: Fratelli De Pra SpA, SAIV SpA
Atsakovės: Agenzia Entrate – Direzione Provinciale Ufficio Controlli Belluno,
Agenzia Entrate – Direzione Provinciale Ufficio Controlli Vicenza
Prejudiciniai klausimai
1)
Ar suderinamos su Bendrijos teise (Direktyva 1999/5 (1) bei direktyvomis 2002/19 (2), 2002/20 (3), 2002/21 (4), 2002/22 (5)) šios nacionalinės teisės normos:
—
Dekreto įstatymo Nr. 4/2014, pertvarkyto į Įstatymą Nr. 50/2014, 2 straipsnio 4 dalis,
—
Įstatyminio dekreto Nr. 259/2003 160 straipsnis,
—
prie Prezidento dekreto Nr. 641/72 pridėtos tarifų lentelės 21 punktas,
pagal kurias reikalaujama, kad galinių antžeminio judriojo radijo ryšio įrenginių naudotojas, kaip ir radijo stočių naudotojai, turėtų bendrąjį leidimą ir gautų specialią radijo stoties licenciją, ir kuriose nustatyta, kad tai sudaro apmokestinimo pagrindą?
Atitinkamai, ar suderinama su Bendrijos teise tai, kad Italija nustatė reikalavimą galinių antžeminio judriojo radijo ryšio įrenginių naudotojui gauti bendrąjį leidimą ir radijo stoties licenciją, nors galinių įrenginių pateikimą į rinką, laisvą judėjimą ir eksploatavimą jau išsamiai reglamentuoja Bendrijos teisės šaltiniai (Direktyva 1999/5), kuriuose nenumatytas joks bendrasis leidimas ir (arba) licencija?
Nacionalinėje teisėje numatytas bendrasis leidimas ir licencija, nepaisant to, kad:
—
bendrasis leidimas yra priemonė, neturinti jokios reikšmės galinių įrenginių naudotojams; ji skirta tik įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas (Leidimų direktyvos 2002/20 1, 2 ir 3 straipsniai),
—
koncesija taikoma suteikiant individualias teises naudotis radijo dažniais ir teises naudotis numeriais, t. y. tais atvejais, kurie tikrai nėra susiję su galinių įrenginių naudojimu,
—
Bendrijos teisėje nenustatyta jokia pareiga gauti bendrąjį leidimą arba licenciją dėl galinių įrenginių,
—
Direktyvos 1999/5 8 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės „nedraudžia, nevaržo ar netrukdo savo teritorijoje išleisti į rinką ir pradėti eksploatuoti aparatą, pažymėtą atitikties ženklu „CE““,
—
radijo stotis ir galiniai judriojo radijo ryšio įrenginiai skiriasi tiek materialiu, tiek teisiniu aspektu.
2)
Ar suderinamos su Bendrijos teise (Direktyva 1999/5 ir Direktyva 2002/20, ypač 20 straipsniu) šios nacionalinės teisės normos:
—
Dekreto įstatymo Nr. 4/2014, pertvarkyto į Įstatymą Nr. 50/2014, 2 straipsnio 4 dalis,
—
Įstatyminio dekreto Nr. 259/2003 160 straipsnis,
—
prie Prezidento dekreto Nr. 641/72 pridėtos tarifų lentelės 21 punktas,
—
Ministro dekreto Nr. 33/1990 3 straipsnis,
kurių pagrindu
—
Direktyvos 2002/22 20 straipsnyje numatyta sutartis, sudaroma tarp administratoriaus ir naudotojo, t. y. aktas, skirtas reglamentuoti komercinius santykius tarp vartotojų arba galutinių paslaugų gavėjų ir vienos ar kelių įmonių, teikiančių sujungimo ir su juo susijusias paslaugas, gali „per se“ būti dokumentu, prilygintinu bendrajam leidimui ir (arba) radijo stoties licencijai, be jokio viešojo administratoriaus įsikišimo, veiksmo ar kontrolės,
—
į sutartį taip pat turi būti įtraukta informacija apie galinio įrenginio tipą ir susijęs sertifikatas (nors to nereikalaujama pagal Direktyvos 1999/5 8 straipsnį)?
3)
Ar suderinamos su Bendrijos teise minėtos teisės normos: Dekreto įstatymo Nr. 4/2014, pertvarkyto į Įstatymą Nr. 50/2014, 2 straipsnio 4 dalis, Įstatyminio dekreto Nr. 259/2003 160 straipsnis ir prie Prezidento dekreto Nr. 641/72 pridėtos tarifų lentelės 21 punktas, kuriose pareiga turėti bendrąjį leidimą ir atitinkamai radijo stoties licenciją numatyta tik vienos kategorijos naudotojams – asmenims, sudariusiems vadinamąją abonento sutartį, tačiau nei bendrojo leidimo, nei licencijos nereikalaujama iš elektroninių ryšių paslaugų naudotojų pagal sutartį, kuri tik kitaip vadinasi (išankstinio apmokėjimo paslauga)?
4)
Ar pagal Direktyvos 1999/5 8 straipsnį draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, kaip Dekreto įstatymo Nr. 4/2014, pertvarkyto į Įstatymą Nr. 50/2014, 2 straipsnio 4 dalis, Įstatyminio dekreto Nr. 259/2003 160 straipsnis ir prie Prezidento dekreto Nr. 641/72 pridėtos tarifų lentelės 21 punktas, kuriose numatyta:
—
administraciniai veiksmai – bendrojo leidimo suteikimas ir radijo stoties licencijos išdavimas,
—
valstybės koncesijos mokesčio už tokius veiksmus mokėjimas,
kaip praktika, kuria gali būti ribojamas galinių įrenginių eksploatavimas, naudojimas ir laisvas judėjimas?
(1) 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL L 91, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 23 t., p. 254).
(2) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 323).
(3) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva) (OL L 108, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337).
(4) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349).
(5) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367).
Full & Egal Universal Law Academy