17.11.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 409/29
2014 m. rugsėjo 25 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. liepos 16 d. Bendrojo Teismo (penktosios kolegijos) priimto sprendimo byloje T-295/12 Vokietijos Federacinė Respublika/Europos Komisija
(Byla C-446/14 P)
2014/C 409/42
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama T. Henze ir J. Möller, advokatų Prof. Dr. T. Lübbig ir Dr. M. Klasse
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
1)
panaikinti visą Bendrojo Teismo (penktosios kolegijos) sprendimą, priimtą 2014 m. liepos 16 d. byloje T–295/12;
2)
priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Be to, Vokietijos Federacinė Respublika nurodo visus pirmoje instancijoje pateiktus argumentus.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šio ginčo dalykas yra 2014 m. liepos 16 d. Bendrojo Teismo sprendimas, priimtas byloje T–295/12 Vokietijos Federacinė Respublika/Europos Komisija, kuriuo Bendrasis Teismas atmetė Vokietijos Federacinės Respublikos ieškinį dėl 2012 m. balandžio 25 d. Europos Komisijos sprendimo dėl Vokietijos priemonės SA.25051 (C 19/2010) (ex NN 23/2010) „Zweckverbands Tierkörperbeseitigung in Rheinland-Pfalz, im Saarland, im Rheingau-Taunus-Kreis und im Landkreis Limburg-Weilburg“ (C(2012) 2557 galutinis).
Apeliaciniu skundu Vokietijos Federacinė Respublika kaltina Bendrąjį Teismą klaidingai apibrėžus įrodinėjimo kriterijus, naudotus siekiant konstatuoti „akivaizdžią vertinimo klaidą“, kai valstybė narė apibrėžia bendrosios ekonominės svarbos paslaugą (toliau – BESP) sektoriuje, kuris nėra Sąjungos teisės suderinimo objektas. Pagalbos gavėjas (tariamas) nagrinėjamoje administracinėje procedūroje yra „Zweckverband Tierkörperbeseitigung in Rheinland-Pfalz“, subjektas, kuris gavo valstybės kompensaciją už epizootijos higienos paslaugas pašalinant gyvūnų palaikus. Tai, kad Bendrasis Teismas nekvalifikavo BESP higienos paslaugų epizootijos atveju, kurios buvo patikėtos Zweckverband, vaidina lemiamą vaidmenį kvalifikuojant šios kompensacijos pagalbą skundžiamame sprendime.
Vokietijos Federacinė Respublika savo apeliacinį skundą grindžia trimis pagrindais.
Pirma, SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo pažeistos klaidingu aiškinimu skundžiamame sprendime tiek, kiek Vokietijos valdžios institucijos, kvalifikuodamos BESP papildomais rezervais, padarė tokių rimtų klaidų, kad, Bendrojo Teismo teigimu, jos turi būti kvalifikuojamos „akivaizdžiomis“. Vokietijos Federacinė Respublika tvirtina, kad nebuvo padaryta jokios „akivaizdžios vertinimo klaidos“ apibrėžiant BESP. Vokietijos Federacinė Respublika daro nuorodą į tai, kad neginčijama, jog Komisijos sprendime nenurodomas šis kriterijus, kaip Komisija konstatavo procese Bendrajame Teisme, kad ji neprivalėjo įrodyti „akivaizdžios vertinimo klaidos“ ir kad Komisijos argumentai ginčijamame sprendime ir Bendrojo Teismo argumentai skundžiamame sprendime nepanaikina tariamos „akivaizdžios vertinimo klaidos“.
Antra, SESV 107 straipsnio 1 dalis buvo pažeista klaidingai konstatuojant ekonominę naudą remiantis klaidingu Sprendime Altmark (1) pateiktų kriterijų nagrinėjimu. Vokietijos Federacinė Respublika, be kita ko, kaltina Bendrąjį Teismą padarius klaidą nagrinėjant trečiąjį Sprendimo Altmark kriterijų (kompensacijos būtinybė). Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisija padarė teisės klaidą neišnagrinėjusi, ar kompensacija už papildomus pajėgumus viršija papildomas su tuo susijusias išlaidas. Vietoj to Komisija ir Bendrasis Teismas konstatavo, kad tokios išlaidos nebuvo būtinos, ir nurodė tariamą papildomų pajėgumų būtinybės nebuvimą.
Trečia, skundžiamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, be kita ko, tuo aspektu, kad Vokietijos valdžios institucijų tariamai padarytos klaidos turi būti kvalifikuojamos kaip ypač sunkios ir „akivaizdžios“. Taip pat nepaaiškinta, kodėl Vokietijos valdžios institucijų argumentai negali būti pagrįsti kitais pagrindais.
(1) Sprendimas Altmark, C-208/00, EU:C:2003:415.
Full & Egal Universal Law Academy