26.1.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 26/21
2014 m. rugsėjo 26 d.DK Recycling und Roheisen GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-630/13 DK Recycling und Roheisen GmbH/Europos Komisija
(Byla C-540/14 P)
(2015/C 026/26)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: DK Recycling und Roheisen GmbH, atstovaujama Rechtsanwälte S. Altenschmidt ir P.-A. Schütter
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė prašo
1.
panaikinti 2014 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-630/13, kiek jo rezoliucinės dalies 2 punkte atmesta likusi ieškinio dalis;
2.
visiškai patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktame ieškinyje nurodytą pirmąjį reikalavimą, t. y. panaikinti 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo (C/2013) 5666, 2013/448/ES (1) dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalies, 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje atsisakoma įtraukti I priedo A punkte išvardytus įrenginius, kurių atpažinties Nr. DE000000000001320 ir DE-new-14220 0045, į įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, sąrašą, kurį Vokietija pateikė Komisijai pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalį, ir nepritariama atitinkamiems preliminariems bendriems metiniams nemokamų apyvartinių taršos leidimų, numatytų suteikti šiems įrenginiams, skaičiams;
3.
nepatenkinus šių reikalavimų, panaikinti 1 punkte nurodytą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui;
4.
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė teigia, kad padarytas Sąjungos teisės pažeidimas, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio 1 dalies antro sakinio trečią alternatyvą. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į pagrindines teises ir proporcingumo principą, kai pripažino, kad Komisijos atsisakymas suteikti nemokamus apyvartinius taršos leidimus remiantis išlyga, susijusia su pernelyg didelių sunkumų atvejais valstybėje narėje, suderinamas su Sąjungos teise. Skundžiamas sprendimas pažeidžia apeliantės teises, įtvirtintas ES Pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsniuose.
Apeliantė tvirtina, kad Komisija, Sprendime 2011/278/ES reglamentuodama nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimą, nenumatė pakankamos individo pagrindinių teisių apsaugos. Nemokami apyvartiniai taršos leidimai pagal Sprendimą 2011/278/ES suteikiami pagal bendrus skaičiavimo faktorius. Tame sprendime nėra nuostatų, pagal kurias galima suteikti papildomus nemokamus apyvartinius taršos leidimus tais atvejais, kai suteikimas taikant bendrus skaičiavimo faktorius konkrečiu atveju lemia didelę naštą arba nenumatytų sunkumų.
Atmetus ieškinį pažeistos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės ir proporcingumo principas. Bendrasis Teismas atsižvelgė tik į įprastai atsirandančią naštą dėl Sprendime 2011/278/ES nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir jų suteikimo tvarkos. Priešingai, nei nustatyta Teisingumo Teismo praktikoje, Bendrasis Teismas visiškai neatsižvelgė į būtinybę apsaugoti apeliantės asmenines pagrindines teises.
(1) OL L 240, p. 27.
Full & Egal Universal Law Academy