14.7.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 223/31
2014 m. balandžio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Ineos Manufacturing Deutschland ir kt./Komisija
(Byla T-280/14)
2014/C 223/36
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovės: Ineos Manufacturing Deutschland GmbH (Kelnas, Vokietija), Ineos Phenol GmbH (Gladbekas, Vokietija) ir Ineos Vinyls Deutschland GmbH (Vilhelmshafenas, Vokietija), atstovaujamos advokatų C. Arhold, N. Wimmer, F. Wesche, L. Petersen ir T. Woltering
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos sprendimą pradėti formalią tyrimo procedūrą valstybės pagalbos byloje SA.33995 (2013/C) (ex 2013/NN) – parama iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai ir EEG papildomo mokesčio sumažinimas daug energijos naudojančioms įmonėms,
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi keturiais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 108 straipsnio pažeidimo klaidingai kvalifikavus specialias kompensavimo taisykles
—
Ieškovės teigia, kad sprendimu pradėti formalią tyrimo procedūrą pažeisti SESV 107 straipsnio 1 dalis, 108 straipsnis ir Reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (1), 13 straipsnio 1 dalis, nes Atsinaujinančiosios energijos įstatyme (EEG) numatytu EEG papildomu mokesčiu nesuteikiamos valstybės lėšos, o EEG papildomo mokesčio sumažinimu daug energijos naudojančioms įmonėms neatsisakoma valstybės lėšų.
—
Šiuo klausimu jos teigia, kad Komisija savo vertinimą grindė naujais ir su ligšiolinės teismo praktikos principais nesuderinamais atskyrimo kriterijais. Konkrečiai jos teigia, kad Komisija visiškai atsisakė nusistovėjusioje teismo praktikoje dėl pripažinimo valstybės pagalba būtinu laikomo kriterijaus dėl valstybės institucijų konkrečių įgaliojimų duoti privalomus nurodymus ir laikė pakankamu, kad teisės aktų leidėjas daro įtaką privačių subjektų tarpusavio mokėjimams, o reguliavimo institucijos prižiūri, kaip privatūs subjektai laikosi įstatymų reikalavimų.
—
Taip pat teigiama, kad Komisijai privalomas jos sprendimas, kuriuo ji EEG 2000 nepripažino valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo jokio valstybės lėšų perdavimo. Todėl ji padarė teisės klaidą, pripažindama EEG 2012 nauju neteisėtu pagalbos reglamentavimu.
—
Be to, Komisija nepakankamai patikrino, o todėl nesuprato, kad daug energijos naudojančioms įmonėms skirtos išimtys pateisinamos atsižvelgiant į EEG 2012 tikslą, pobūdį ir vidinę struktūrą, todėl jos neteikia atrankinės naudos.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas dėl SESV 108 straipsnio 1 dalies bei Reglamento Nr. 659/1999 18 ir 19 straipsnių pažeidimo, nes nebuvo pasiūlytos tikslinės priemonės
—
Ieškovės teigia, kad vertindama EEG 2012 Komisija bet kuriuo atveju turėjo taikyti esamai pagalbai skirtą procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 1 dalį bei Reglamento Nr. 659/1999 17–19 straipsnius ir prieš pradėdama formalią tyrimo procedūrą turėjo pasiūlyti Vokietijai taikyti tikslines priemones, užuot sukeldama rinkos subjektams didelę ekonominę riziką dėl EEG 2012 pripažinimo nauja pagalba, apie kurią nepranešta.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas dėl teisės būti išklausytam pažeidimo
—
Ieškovės teigia, kad Komisija bet kuriuo atveju turėjo jas išklausyti prieš priimdama sprendimą, sukėlusį tokias rimtas teisines pasekmes.
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas dėl nepakankamo motyvavimo
—
Galiausiai ieškovės teigia, kad pagrindinės sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą dalys nepakankamai motyvuotos.
(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).
Full & Egal Universal Law Academy