25.8.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 282/43
2014 m. birželio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Jungtinė Karalystė/Komisija
(Byla T-437/14)
2014/C 282/57
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama baristerės V. Wakefield ir M. Holt,
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti devynis 2014 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu C (2014) 2008, OL L 104, p. 43) priedo įrašus (t. y. aštuntąjį, devintąjį ir dešimtąjį įrašus 51 puslapyje),
—
nurodyti Komisijai padengti Jungtinės Karalystės išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais, jie visi susiję su Komisijos siūlomu 8 valdymo reikalavimo (toliau – SMR 8) aiškinimu Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003 (1), Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009 (2) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 21/2004 (3).
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su kaltinimu, kad Komisija klaidingai aiškino SMR 8. Šis pagrindas grindžiamas tokiais trimis pagrindiniais argumentais:
—
turi būti laikomasi įstatymo galios sprendimo į SMR 8 neįtraukti 6, 7 ir 8 straipsnių;
—
4 ir 5 straipsnių įtraukimas į SMR 8 rodo, kad 3 straipsnio nepakanka, kad kuris nors jo „elementas“ būtų nustatytas kaip kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimas, ir
—
ES teisės aktų leidėjo sprendimas grindžiamas tikslinga logika 4 ir 5 straipsnius vertinti kitaip nei 6, 7 ir 8 straipsnius.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su kaltinimu, kad aiškindama SMR 8 Komisija pažeidė teisinio tikrumo principą, kuris ypač taikomas tada, kai priemonė sukelia finansinių pasekmių ir (arba) nustato baudą, ir kuris reikalauja, kad bet koks netikrumas turi būti sprendžiamas ūkininko labui.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su kaltinimu, kad aiškindama SMR 8 Komisija pažeidė diskriminavimo draudimo ir vienodo požiūrio principus, kurie reikalauja, kad ūkininkas, kuris neįvykdė vieno iš SMR 8 nenurodytų Reglamento Nr. 21/2004 straipsnių reikalavimų, nebūtų vertinamas taip pat kaip ūkininkas, kuris neįvykdė vieno iš SMR 8 nurodytų Reglamento Nr. 21/2004 straipsnių reikalavimų.
(1) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 4 t., p. 269).
(2) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 178/2003 (OL L 30, p. 16).
(3) 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (OL L 5, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 42 t., p. 56).
Full & Egal Universal Law Academy