20.10.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 372/17
2014 m. liepos 25 d. pareikštas ieškinys byloje Estija/Komisija
(Byla T-555/14)
2014/C 372/22
Proceso kalba: estų
Šalys
Ieškovė: Estijos Respublika, atstovaujama advokato N. Grünberg
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti 2014 m. gegužės 14 d. Europos Komisijos sprendimą (C(2014)3271) galutinis), susijusį su tarpinių išmokų, mokamų pagal Europos žuvininkystės fondo (FEP) veiksmų programą Estijai už 2007–2013 m., mokėjimo sustabdymu;
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas: Komisija netinkamai taikė Reglamento Nr. 1198/2006 (1) 25 straipsnio 2 dalį ir 89 straipsnį.
Ieškovė tvirtina, kad Komisijos pateiktas 25 straipsnio aiškinimas, pagal kurį parama investicijoms pateisinama, tik jei ja pagerinami laivų techniniai duomenys, kuria viršijama tai, kas būtina siekiant atstatyti laivo būklę į pradinę padėtį, neatitinka nei šio straipsnio formuluotės, nei jo prasmės, nei jo tikslo. 25 straipsnio 2 dalyje paliekama plati diskrecija dėl klausimo, kokias investicijas gali remti FEP. Kadangi ieškovė laikėsi 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nėra būtina taikyti 89 straipsnį ir sustabdyti tarpines išmokas pagal pirmąją prioritetinę veiksmų programos dalį.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas: Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1198/2006 88 straipsnį.
Ieškovė kaltina Komisiją nepriėmus sprendimo dėl išmokų mokėjimo sustabdymo per šešis mėnesius skaičiuojant nuo pranešimo apie išmokų mokėjimo sustabdymą. Ieškovės teigimu, Komisija dėl to pažeidė Reglamento Nr. 1198/2006 88 straipsnį ir nepaisė savo pačios gairių dėl finansinių išmokų nutraukimo, sustabdymo ir keitimo.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas: Komisija pažeidė gero administravimo principą.
Ieškovė tvirtina, kad, priimdama ginčijamą sprendimą, Komisija pažeidė gero administravimo principą, nes ji: 1) neatsižvelgė į visas ieškovės nurodytas aplinkybes; 2) nepatikrino, ar visos hipotezės, kuriomis grindžiamas sprendimas, atitinka tikrovę; 3) automatiškai laikė, kad investicijos, kurios buvo skirtos pagerinti jau suremontuotų laivų būklę, yra kasdienės išlaidos; 4) klaidingai manė, kad šiomis investicijomis nebuvo prisidėta prie 25 straipsnio 2 dalies tikslų.
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas: Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių principą.
Ieškovė tvirtina, kad Komisija, nepaisant aiškios pozicijos, išreikštos jos laiške, leidžiančios pagrįstai tikėtis, kad išlaidos, skirtos variklių renovacijai (taisymui), gali būti priskirtos Reglamento Nr. 1198/2006 25 straipsnio 2 dalies taikymo sričiai, jei tai nepadidina žvejybinio laivo pajėgumų, vėliau nusprendė, kad šios išlaidos nelemia techninių laivo parametrų pagerinimo, bet veikiau prisideda prie žvejybinių laivų pradinės būklės išlaikymo ir todėl tokioms investicijoms negali būti skirta parama. Ieškovė tvirtina, kad ji apie tokią nuostatą nežinojo; ji neišplaukia nei iš Reglamento Nr. 1198/2006 25 straipsnio, nei iš Komisijos atsakymo į ieškovės šiuo aspektu pateikto klausimo.
5.
Penktasis ieškinio pagrindas: Komisija pažeidė teisinio saugumo principą.
Ieškovė mano, kad tai, kad Komisija priėmė galutinį sprendimą sustabdyti tarpines išmokas po trejų metų nuo išmokų termino nutraukimo tiek, kiek tai susiję su paraiška dėl pirmosios tarpinės išmokos, nesilaikė šešių mėnesių termino, numatyto Reglamento Nr. 1198/2006 88 straipsnio 1 dalyje ir tuo akivaizdžiai buvo pažeistas teisinio saugumo principas. Šio Komisijos požiūrio visiškai negalėjo numatyti FEP paramos gavėjai.
(1) 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 223, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy