10.11.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 395/53
2014 m. liepos 28 d. pareikštas ieškinys byloje Larymnis LARKO/Komisija
(Byla T-576/14)
2014/C 395/66
Proceso kalba: graikų
Šalys
Ieškovė: Elliniki Metalleftiki kai Metallourgiki Larymnis LARKO A.E. (Kalitėja Attikis, Graikija), atstovaujama advokato B. Koulouris
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti 2014 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimą [SG-Greffe(2014) D/4621/28/03/2014], susijusį su Graikijos Respublikos skirta valstybės pagalba akcinei bendrovei „Geniki Metalleftiki kai Metallourgiki Anonimi Eteria NEA LARKO“ [NEA LARKO], Nr. SA.37954 (2013/N) (EE 23/05/2014, C 156) ir
—
priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė pirmiausia teigia, kad ji turi akivaizdų interesą pareikši ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, nes šis sprendimas su ja susijęs tiesiogiai ir individualiai, atitinkamai ji nurodyta kaip sprendimo adresatė, ir, antra, ji nurodo tris ieškinio pagrindus.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 108 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 659/1999 (1) 14 straipsnio pažeidimu. Ieškovė tvirtina, kad Komisija ginčijamame akte nusprendė, jog Graikijos valstybės atliktas NEA LARKO turto pardavimas neturėjo minėtos bendrovės ir parduoto turto savininko ar savininkų ekonominės tąsos. Pirmiausia ginčijama, kad parduotas turtas sudaro tik nereikšmingą NEA LARKO veiklos dalį, tuo tarpu kai iš tiesų tai buvo pagrindinė jos veiklos dalis, o jai likusi turto dalis turėjo palyginti nedidelę ekonominę reikšmę ir negalėjo būti eksploatuojama atskirai. Pavyzdžiui, Larimna gamykla (pardavinėta pagal privatizacijos planą) yra pagrindinė NEA LARKO turto dalis, nes, be kita ko, tik joje perdirbama visoje Graikijoje iškasta rūda. Antra, ginčijamame sprendime yra klaida tiek, kiek jame nusprendžiama, kad turtas, parduotinas iš varžytinių, priklauso ne NEA LARKO, bet Graikijos valstybei; tiesa ta, kad Larimna mineralų gamykla, kartu su visais mineralų perdirbimo įrenginiais ir papildomais ir papildomais statiniais niekada nebuvo Graikijos valstybės nuosavybe, o net po galimo sutarties dėl mineralų kasybos nuomos teisių nutraukimo liko NEA LARKO nuosavybe, nes jai visiškai priklausė. Tiesioginė to, kas minėta pasekmė yra ta, kad NEA LARKO valdymą perims naujas įgijėjas, todėl pastarasis negali būti atleistas nuo pareigos sumokėti ieškovei sumas, kurias jai skolinga NEA LARKO.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 296 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, nes jame neišnagrinėta, ar ginčijamas turto perleidimas pagal privatizacijos planą, kuris buvo pateiktas Komisijai, iškreipė ar galėjo iškreipti konkurenciją. Be to, nebuvo ištirta produkto rinka, t. y. nebuvo apibrėžta pati rinka nei pramonės sektorius. Buvo apsiribota Graikijos valstybės teiginiais, kurie nebuvo patikrinti, nors privalėjo. Nebuvo nuodugniai išnagrinėti atitinkami NEA LARKO teiginiai, nors pastaroji buvo tiesiogiai suinteresuota sprendimu, taip pažeidžiant pagrindines NEA LARKO teises, be kita ko, vienodo vertinimo Graikijos valstybės atžvilgiu principas, teisėtų lūkesčių Sąjungos institucijų atžvilgiu apsaugos principas bei teisė būti išklausytų prieš priimant sprendimą.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ginčijame sprendime yra prieštaringų argumentų, dėl kurių sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš esmės, ieškovė teigia, kad nors Komisija pripažino vertinusi bendrai visą parduodamą turtą, visų pirma susijusį su mineralų kasybos nuomos teisių sutarties, kuri buvo privatizacijos plano dalis, nutraukimu, tuo pačiu metu jį parduodant iš varžytinių ir įgyvendinant sort out planą, vėliau ji rėmėsi buhalterine verte ir padarė išvadą, kad kadangi parduoto ir likusio turto santykis buhalteriniu požiūriu yra 1 prie 3, nebelieka ekonominės veiklos tęstinumo. Be to, Komisija nemotyvavo savo sprendimo, kad NEA LARKO personalo darbo sutartys neperduodamos įgijėjui, tai akivaizdžiai pažeidžia Bendrijos „acquis communautaire“ šioje srityje.
(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).
Full & Egal Universal Law Academy