29.9.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 339/26
2014 m. rugpjūčio 1 d. pareikštas ieškinys byloje VSM Geneesmiddelen/Komisija
(Byla T-578/14)
2014/C 339/31
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: VSM Geneesmiddelen BV (Alkmaras, Nyderlandai), atstovaujama advokato U. Grundmann
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
pripažinti, kad Komisija neteisėtai iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. neinicijavo Europos maisto saugos tarnybos atliekamo tyrimo dėl sveikatingumo teiginių apie botanines medžiagas pagal procedūrą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 (1) 13 straipsnio 3 dalyje, ir
—
nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti sprendimą, tariamai esantį 2014 m. birželio 29 d. Komisijos rašte, neinicijuoti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Europos maisto saugos tarnybos atliekamo tyrimo dėl sveikatingumo teiginių apie botanines medžiagas pagal procedūrą, numatytą 13 straipsnyje 3 dalyje.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama savo ieškinį ieškovė teigia, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 – Sveikatingumo teiginių reglamentas (toliau – STR) 13 straipsnio 3 dalį Europos Komisija vėliausiai iki 2010 m. sausio 31 d. privalėjo priimti teiginių sąrašą, kuriuo leidžiamos maistui naudojamos medžiagos. Rengdamasi priimti tokį sąrašą Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) turėjo įvertinti teiginius, kuriuos pateikė valstybės narės. Tačiau 2010 m. rugsėjo mėn. Komisija paskelbė sustabdanti ir peržiūrinti vertinimo procedūrą, kiek tai susiję su botaninių medžiagų teiginiais, ir tuo remdamasi EFSA nutraukė šių teiginių nagrinėjimą. Komisija sustabdė vertinimo procedūrą tik dėl botaninių medžiagų, tačiau ne dėl kitų medžiagų, kaip antai cheminių.
Ieškovė kreipėsi į Europos Komisiją 2014 m. balandžio 23 d. laišku prašydama nurodyti EFSA nedelsiant atnaujinti sveikatingumo teiginių apie maiste naudojamas botanines medžiagas vertinimą, nes jai labai kenkia esamos teisinės spragos ir netikrumas sveikatingumo teiginių apie maiste naudojamas botanines medžiagas srityje.
Komisija 2014 m. birželio 19 d. laišku pranešė ieškovei, kad ji gavo įvairių pastabų iš valstybių narių ir akcininkų ir kad ji šiuo etapu neinicijuos sveikatingumo teiginių apie botanines medžiagas vertinimo. 2014 m. liepos 8 d. ieškovė nusiuntė kitą laišką Komisijai, kuriame nustatė terminą iki 2014 m. liepos 31 d., per kurį turi būti inicijuotas EFSA atliekamas sveikatos teiginių apie botanines medžiagas vertinimas. Komisija į šį laišką neatsakė.
Taigi galima daryti išvadą, kad Europos Komisija nenustatė išsamaus leidžiamų sveikatingumo teiginių apie maistui naudojamas medžiagas sąrašo, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 3 dalį. Reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnyje ne tik numatyti aiškūs terminai, bet ir aiškiai apibrėžtos procedūros, pagal kurias priimamas sveikatingumo teiginių apie maistui naudojamas medžiagas sąrašas. Minėtame reglamente nenumatyta Europos Komisijos diskrecija pakeisti procedūros etapus ar pratęsti terminus.
Be to, Reglamento Nr. 1924/2006 9 konstatuojamąją dalimi siekiam nustatyti „bendruosius visiems teiginiams taikomus principus“. Tai aiškiai parodo, kad teisės aktų leidėjas nenorėjo nustatyti skirtingų vertinimo lygių tam tikroms medžiagoms. Todėl visi Europos Komisijos argumentai dėl atskiros tvarkos teiginių apie botanines medžiagas vertinimui ne tik neturi teisinio pagrindo, bet ir prieštarauja bendriems minėto reglamento tikslams.
(1) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL L 404, p. 9).
Full & Egal Universal Law Academy