26.6.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 202/5
2017 m. balandžio 27 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas (Tribunal de grande instance de Perpignan (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Noria Distribution SARL
(Byla C-672/15) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2002/46/EB - Valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimas - Vitaminai ir mineralinės medžiagos, kuriuos galima naudoti gaminant maisto papildus - Didžiausi kiekiai - Valstybių narių kompetencija - Nacionalinės teisės aktas, kuriame šie kiekiai nustatyti - Abipusis pripažinimas - Nebuvimas - Sąlygos, kurių reikia laikytis, ir kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, nustatant minėtus kiekius))
(2017/C 202/07)
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal de grande instance de Perpignan
Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje
Noria Distribution SARL
dalyvaujant: Procureur de la République, Union fédérale des consommateurs des P.O (Que choisir)
Rezoliucinė dalis
1.
2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo nuostatas ir ESV sutarties nuostatas dėl laisvo prekių judėjimo reikia aiškinti taip: jomis draudžiamas valstybės narės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame nenumatyta kitoje valstybėje narėje teisėtai gaminamų ar parduodamų maisto papildų, kuriuose esantys maistinių medžiagų kiekiai viršija šiame akte nustatytas didžiausias dienos normas, pateikimo šios valstybės narės rinkai procedūra.
2.
Direktyvos 2002/46 nuostatas ir ESV sutarties nuostatas dėl laisvo prekių judėjimo reikia aiškinti taip: šios direktyvos 5 straipsnyje nurodytus didžiausius kiekius reikia nustatyti kiekvienu atskiru atveju ir atsižvelgiant į visus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus kriterijus, ypač į atitinkamų maistinių medžiagų didžiausią leistiną saugią koncentraciją, nustatytą atlikus nuodugnų mokslinį rizikos visuomenės sveikatai įvertinimą, pagrįstą ne bendro pobūdžio ar hipotetiniais samprotavimais, o atitinkamais mokslo duomenimis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas minėtų kiekių nustatymo metodas atitinka šiuos reikalavimus.
3.
Direktyvos 2002/46 nuostatas ir ESV sutarties nuostatas dėl laisvo prekių judėjimo reikia aiškinti taip: jomis draudžiama šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą mokslinį rizikos įvertinimą, atliekamą prieš nustatant didžiausią leistiną saugią koncentraciją, į kurią reikia atsižvelgti nustatant šiame 5 straipsnyje nurodytus didžiausius kiekius, atlikti remiantis vien nacionalinėmis mokslinėmis rekomendacijomis, kai nagrinėjamos priemonės priėmimo metu taip pat prieinamos naujausios tarptautinės mokslinės rekomendacijos, kuriose daroma išvada, kad galima nustatyti didesnę koncentraciją.
(1) OL C 90, 2016 3 7.
Full & Egal Universal Law Academy