EUR-Lex -  62015CC0096 - LT

GENERALINĖS ADVOKATĖS

ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,

pateikta 2016 m. sausio 28 d. ( 1 )

Byla C‑96/15

Saint Louis Sucre, Saint Louis Sucre SNC teisių perėmėja,

prieš

Directeur général des douanes et droits indirects

(Tribunal de grande instance de Nanterre (Nantero pirmosios instancijos teismas, Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Gamybos mokesčiai cukraus sektoriuje — Skaičiavimo metodas — Atsargų perkėlimas prekybos metų pabaigoje — Tvarka, kai nebebus taikomi gamybos mokesčiai — Teisė gauti kompensaciją — Nepagrįstas praturtėjimas — Laisvė užsiimti verslu“

1. 

Teisingumo Teismas jau turėjo progų, konkrečiai kalbant, Sprendime Jülich I ( 2 ) ir Sprendime Jülich II ( 3 ), išaiškinti sudėtingas gamybos mokesčių, skirtų eksporto grąžinamosioms išmokoms finansuoti, skaičiavimo taisykles atsižvelgiant į bendrą cukraus sektoriaus rinkų organizavimą nuo 2001–2002 iki 2005–2006 prekybos metų. Tais prekybos metais gamintojai ( 4 ) turėjo teisę perkelti tam tikrą atsargų kiekį iš vienų metų į kitus. Nuo 2006–2007 prekybos metų, prasidėjusių 2006 m. liepos 1 d., bendras rinkos organizavimas buvo reformuotas ir tiesioginio ryšio tarp eksporto grąžinamųjų išmokų finansavimo ir gamybos mokesčių nebeliko. Tribunal de grande instance (Pirmosios instancijos teismas, Nanteras, Prancūzija) teikiamu prašymu priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo prašoma nustatyti, kaip reikėtų taikyti gamybos mokesčius atsargoms, buvusioms 2006 m. birželio 30 d. Tai klausimas, kuris nebuvo keliamas ir nagrinėjamas bylose Jülich I arba Jülich II.

Teisinis pagrindas

Apžvalga

2.

Bendras cukraus rinkos organizavimas prasidėjo 1967 m. ( 5 ) ir vėliau kelis kartus buvo keičiamas arba reformuojamas, paskutinį kartą – prieš nagrinėjamai bylai svarbų laikotarpį Reglamentu Nr. 1785/81 ( 6 ) ir Reglamentu Nr. 2038/99 ( 7 ).

3.

Nagrinėjamu laikotarpiu galiojo Reglamentas Nr. 1260/2001 ( 8 ), kuris buvo patvirtintas ir siekiant atsižvelgti į pokyčius, ir įvykdyti įsipareigojimus pagal susitarimus, pasiektus Urugvajaus raundo daugiašalėse prekybos derybose. Pagal žemės ūkio susitarimą Bendrija turėjo laipsniškai mažinti paramą eksportui, pirmiausia cukraus, pagal gamybos kvotų garantiją, mažindama ir remiamus kiekius, ir subsidijų lygį pereinamuoju laikotarpiu nuo 2001–2002 iki 2005–2006 prekybos metų ( 9 ).

4.

Taigi pagal tą reglamentą galiojo trijų gamybos klasių (A, B ir C cukraus gamybos) sistema. A cukrui buvo taikoma kvota iš esmės atsižvelgiant į paklausą vidaus rinkoje. B klasės cukrui buvo taikoma papildoma kvota. A ir B kvotinį cukrų buvo galima parduoti vidaus rinkoje (kurioje jo kainos buvo dirbtinai didelės dėl intervencinio mechanizmo) arba eksportuoti į trečiąsias šalis ir gauti eksporto grąžinamąsias išmokas, skirtas kainos vidaus rinkoje ir gerokai mažesnių kainų pasaulio rinkoje skirtumui padengti. Grąžinamųjų išmokų sistema sukurta kaip finansavimo savo lėšomis sistema, taikant iki 2 % A ir B cukraus intervencinės kainos bazinį mokestį ir prireikus papildomą mokestį (iki tos kainos 37,5 %) tik B cukrui. Visas kitas ne pagal šias kvotas pagamintas cukrus buvo laikomas C cukrumi. Jo buvo negalima parduoti Bendrijoje tam tikrais prekybos metais, bet buvo galima eksportuoti negaunant jokių grąžinamųjų išmokų (arba netaikant jokių mokesčių) arba perkelti atsargas į kitus prekybos metus, tuomet jis būtų įskaičiuotas į gamintojui skirtas A ir B cukraus kvotas.

5.

Išsamios Reglamento Nr. 1260/2001 įgyvendinimo taisyklės nustatytos Reglamentu Nr. 314/2002 ( 10 ).

6.

2005 m. PPO sprendimu ( 11 ) Sąjunga buvo įpareigota apriboti subsidijuoto baltojo cukraus eksportą iki 1,37 mln. tonų, palyginti su ankstesniu 6,5 mln. tonų metų vidurkiu. Todėl reikėjo radikalesnės reformos. Ir Reglamentas Nr. 1260/2001, ir Reglamentas Nr. 314/2002 buvo panaikinti ir pakeisti nuo 2006 m. liepos 1 d. atitinkamai Reglamentu Nr. 318/2006 ( 12 ) ir Reglamentu Nr. 952/2006 ( 13 ). Be to, Reglamentu Nr. 320/2006 ( 14 ) numatyta restruktūrizuoti cukraus pramonę.

7.

Siekiant spręsti dėl perėjimo prie naujosios sistemos atsiradusias problemas, Reglamentu Nr. 493/2006 ( 15 ) buvo nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės.

Reglamentas Nr. 1260/2001

8.

Reglamento Nr. 1260/2001 konstatuojamose dalyse, be kita ko, nustatyta:

„(9)

Priežastys, iki šiol skatinusios Bendriją priimti cukraus gamybos kvotų sistemą, yra išlikusios. Tačiau ta sistema yra koreguojama, siekiant, kad Bendrija turėtų instrumentus, reikalingus teisingai, bet ir veiksmingai užtikrinančių [užtikrinti], jog gamintojai patys apmokėtų visas Bendrijoje pagamintos produkcijos pertekliaus realizavimo išlaidas

(11)

Bendras cukraus sektoriaus rinkų organizavimas yra grindžiamas, pirma, principu, kad gamintojai turėtų prisiimti visišką finansinę atsakomybę už nuostolius, patiriamus kiekvienais prekybos metais realizuojant tą Bendrijoje pagal kvotą pagamintos produkcijos dalį, kuri sudaro vidaus suvartojimo perviršį

(12)

Turėtų būti išlaikyta sektoriaus finansavimo iš savo fondų per gamybos mokesčius sistema ir gamybos kvotų režimas.

(13)

Taigi gamintojai turėtų ir toliau prisiimti finansinę atsakomybę, mokėdami bazinį gamybos mokestį už visą A ir B cukraus produkciją, tačiau apribotą 2 % intervencinės baltojo cukraus kainos, ir B mokestį už B cukraus produkciją, kuris yra ribojamas 37,5 % tos kainos

(15)

Kiekvienais prekybos metais vartojimo, gamybos, importo, atsargų ir perkėlimo į kitus metus lygis ir vidutiniai nuostoliai, galintys susidaryti taikant finansavimo iš savo fondų schemą, gali būti tokie, kad gamybos kvotos, skiriamos kiekvienai cukraus sektoriaus įmonei, sąlygotų didesnį nei [PPO žemės ūkio susitarime] nustatytą eksporto kiekį. Todėl kiekvienais prekybos metais reikėtų koreguoti su kvotomis susijusias garantijas, kad Bendrija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.“

9.

Reglamento Nr. 1260/2001 1 straipsnio 2 dalies e, f ir g punktuose „A cukrus“ ir „B cukrus“ apibrėžti kaip cukraus kiekis, konkrečiais prekybos metais pagaminamas įmonėje, laikantis jai paskirtos atitinkamai A ir B kvotos, o „C cukrus“ – kaip cukraus kiekis, konkrečiais prekybos metais pagamintas atitinkamoje įmonėje viršijant jai paskirtų A ir B kvotų sumą arba įmonėje, neturinčioje kvotos.

10.

I antraštinės dalies 2 skyrių („Kvotos“) sudarė 10–21 straipsniai. 10 straipsnyje pirmiausia numatyta:

„1.   2 skyrius taikomas nuo 2001–2002 iki 2005–2006 prekybos metų.

2.   Pagrindiniai A ir B cukraus produkcijos kiekiai yra nustatyti 11 straipsnio 2 dalyje.

3.   Pagal kvotą pagaminto cukraus realizavimo garantijos vieneriems arba daugiau prekybos metų gali būti sumažintos, kad būtų laikomasi Bendrijos įsipareigojimų, kylančių iš [PPO] Žemės ūkio susitarimo.

4.   Taikant 3 dalį, kiekvienais prekybos metais iki spalio 1 d. remiantis gamybos, importo, vartojimo, sandėliavimo, perkėlimo į kitus metus, eksportuotino likučio ir vidutinių nuostolių, galinčių susidaryti taikant finansavimo iš savo fondų schemą, kaip apibrėžta 15 straipsnio 1 dalies d punkte, prognozėmis, nustatomas kvotomis garantuotas kiekis. Jei šios prognozės rodo, kad konkrečių prekybos metų eksportuotinas likutis yra didesnis nei Susitarime nustatytas maksimalus likutis, garantuotas kiekis mažinamas šiuo skirtumu 

“

11.

Pagal 11 straipsnį A ir B pagrindiniai kiekiai buvo nustatyti kiekvienai valstybei narei, kad ji paskirstytų juos gamintojams kaip jų A ir B kvotas. 13 straipsnyje numatyta, kad C cukrus negali būti realizuojamas vidaus rinkoje, o turi būti eksportuojamas neperdirbtas iki sausio 1 d., einančios po atitinkamų prekybos metų pabaigos, arba perkeliamas į kitus metus pagal 14 straipsnį.

12.

14 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kiekviena įmonė gali nuspręsti perkelti visą arba dalį savo virš kvotos pagamintos cukraus produkcijos į kitus prekybos metus ir laikyti ją tų metų produkcijos dalimi. Tas sprendimas yra neatšaukiamas.

Kiekviena įmonė gali nuspręsti į kitus prekybos metus perkelti visą arba dalį savo A ir B cukraus produkcijos, kuri, pritaikius 10 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis, tapo C cukrumi, ir laikyti ją tų metų produkcijos dalimi. Tas sprendimas yra neatšaukiamas “ ( 16 )

13.

Dėl gamybos mokesčių skaičiavimo, kad jie atitiktų Bendrijos patiriamas produkcijos pertekliaus realizavimo išlaidas, 15 straipsnio 1–4 dalyse pirmiausia numatyta:

„1.   Iki kiekvienų prekybos metų pabaigos užregistruojama:

a)

atitinkamų prekybos metų A ir B cukraus produkcijos prognozė;

b)

cukraus kiekių, kuriuos atitinkamais prekybos metais numatoma realizuoti vartojimui Bendrijoje, prognozė;

c)

eksportuotinas perteklius, gaunamas iš a punkte nurodyto kiekio atėmus b punkte nurodytą kiekį;

d)

apskaičiuoti vidutiniai nuostoliai arba apskaičiuotos vidutinės pajamos iš vienos tonos cukraus, kad einamaisiais prekybos metais būtų įvykdyti eksporto įsipareigojimai.

Šie vidutiniai nuostoliai arba vidutinės pajamos yra lygios bendros grąžinamųjų išmokų sumos ir bendros mokesčių sumos[ ( 17 ) ] už visą tonažą, pateiktiną vykdant eksporto įsipareigojimus, skirtumui;

e)

apskaičiuoti bendri nuostoliai arba apskaičiuotos bendros pajamos, apskaičiuoti dauginant c punkte minimą perteklių iš d punkte minimo nuostolių arba pajamų vidurkio.

2.   Prieš pasibaigiant 2005–2006 prekybos metams, už 2001–2002–2005–2006 prekybos metus bendrai užregistruojama:

a)

eksportuotinas perteklius, nustatytas remiantis galutine A ir B cukraus produkcija ir galutiniu cukraus kiekiu, realizuotu vartoti Bendrijoje;

b)

vidutiniai nuostoliai arba vidutinės pajamos už toną cukraus, kylantys iš visų eksporto įsipareigojimų, nustatyti laikantis 1 dalies d punkto antroje pastraipoje nurodytos apskaičiavimo taisyklės;

c)

bendri nuostoliai ir bendros pajamos, apskaičiuojamos dauginant a punkte minimą perteklių iš b punkte minimo nuostolių arba pajamų vidurkio;

d)

bendra bazinių gamybos mokesčių ir B mokesčių suma.

1 dalies e punkte minėti apskaičiuoti bendri nuostoliai ir apskaičiuotos bendros pajamos koreguojami c ir d punktuose nurodytų kiekių skirtumu.

3.    jei iš skaičių, užregistruotų remiantis 1 dalimi ir pakoreguotų remiantis jo 2 dalies nuostatomis, galima numatyti bendrą nuostolį, tas nuostolis dalijamas iš einamųjų prekybos metų apskaičiuotos A ir B cukraus produkcijos. Gauta suma išskaičiuojama iš gamintojų bazinio gamybos mokesčio pavidalu už jų pagamintą A ir B cukrų

4.   Jei didžiausias leistinas bazinis gamybos mokestis nevisiškai padengia 3 dalies pirmoje pastraipoje minėtus bendrus nuostolius, nepadengtas likutis dalijamas iš konkrečių prekybos metų apskaičiuotos B cukraus produkcijos. Gauta suma išskaičiuojama iš gamintojų B mokesčio pavidalu už pagrindinę B cukraus produkciją.

“

14.

15 straipsnio 8 dalyje numatyta patvirtinti išsamias taisykles dėl surinktinų mokesčių sumų nustatymo ( 18 ).

Reglamentas Nr. 314/2002

15.

Remdamasi, be kita ko, Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 8 dalimi, Komisija priėmė Reglamentą Nr. 314/2002, kurio 6 straipsnio 4 dalyje buvo pirmiausia numatyta:

„Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies b punkte reglamentuojami kiekiai nustatomi remiantis šių kiekių suma:

a)

cukraus, Bendrijoje parduoto tiesioginiam vartojimui arba vartojimui perdirbus vartotojo pramonės įmonėse;

b)

denatūruoto cukraus kiekio;

c)

cukraus kiekio, perdirbtų produktų pavidalu importuoto iš Bendrijai nepriklausančių šalių.

Iš pirmojoje pastraipoje nurodytos sumos atimamas cukraus kiekis, perdirbtų produktų pavidalu eksportuotas į Bendrijai nepriklausančias šalis, ir baltuoju cukrumi išreikštų pagrindinių produktų, kuriems išduoti Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 sertifikatai 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms gamybos grąžinamosioms išmokoms gauti, kiekis.“ ( 19 )

16.

Nuo 2003 m. liepos 1 d. tas tekstas buvo pakeistas Reglamentu Nr. 1140/2003. Iš dalies pakeista nuostata buvo tokia:

„Kiekiai, skirti suvartoti Bendrijoje, kurie turi būti užregistruojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 dalies a punktą, nustatomi susumavus kiekius:

a)

sandėliuotus prekybos metų pradžioje;

b)

pagamintus pagal A ir B kvotas;

c)

importuotus natūralaus pavidalo;

d)

esančius importuotuose perdirbtuose produktuose;

atėmus [iš] pirmoje pastraipoje minim[ų] cukraus kiekius [kiekių] ( 20 ) :

a)

eksportuotus natūralaus pavidalo;

b)

esančius eksportuotuose perdirbtuose produktuose;

c)

sandėliuotus prekybos metų pabaigoje;

d)

kuriems buvo išduoti gamybos grąžinamosios išmokos sertifikatai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 7 straipsnio 3 dalyje.

“

17.

Teismo posėdyje nagrinėjant šią bylą Komisija aiškiai pareiškė, o Saint Louis Sucre neprieštaravo, kad pakeitus formuluotę skaičiavimo metodas nepasikeitė, o buvo tiesiog aiškiau ir išsamiau išdėstytas.

Reglamentas Nr. 493/2006

18.

Komisija patvirtino Reglamentą Nr. 493/2006 remdamasi, be kita ko, Reglamento Nr. 318/2006 44 straipsniu, pagal kurį leidžiama priimti pereinamojo laikotarpio priemones siekiant palengvinti perėjimą iš 2005–2006 prekybos metais susidariusios rinkos padėties į 2006–2007 prekybos metų rinkos padėtį, visų pirma sumažinant kiekį, kuris gali būti pagamintas pagal kvotą.

19.

Reglamento Nr. 493/2006 preambulės 8 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad, norint suskaičiuoti, nustatyti ir surinkti 2005–2006 prekybos metų gamybos mokesčius, reikia toliau nuo 2006 m. birželio 30 d. taikyti pirmiausia tam tikras Reglamento Nr. 314/2002 nuostatas. Toliau nurodyta: „Mokesčiai skaičiuojami remiantis nuolat atnaujinamais statistiniais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra paskutinis mokesčių nustatymas visam laikotarpiui nuo 2001–2002 iki 2005–2006 prekybos metų be galimybės vėliau sureguliuoti mokesčius remiantis atnaujintais duomenimis, kaip tai būdavo ankstesniais metais, mokesčių skaičiavimą ir jų nustatymą reikėtų atidėti iki 2007 m. vasario 15 d., kad būtų užtikrintas skaičiavimų patikimumas ir tinkamas statistinių duomenų panaudojimas.“

20.

Taigi pagal Reglamento Nr. 493/2006 6 straipsnį iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 314/2002 turėjo būti taikomas nustatant ir surenkant 2005–2006 prekybos metų gamybos mokesčius, įskaitant su mokesčių skaičiavimu susijusias korekcijas 2001–2002, 2002–2003, 2003–2004 ir 2004–2005 prekybos metais, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 dalyje. Pagal Reglamento Nr. 493/2006 12 straipsnio 3 dalies a punktą 2005–2006 prekybos metų mokesčių sumos turėjo būti nustatytos iki 2007 m. vasario 15 d.

Reformuota sistema

21.

Pagrindiniai 2006 m. reformos tikslai buvo užtikrinti konkurencingumą mažinant nepelningos gamybos pajėgumus, stabilizuoti rinkas užtikrinant pakankamą tiekimą ir sumažinti socialinį ir ekonominį poveikį žemės ūkio bendruomenei paveiktuose regionuose. Pagrindiniai reformos aspektai buvo šie: sumažintos gamybos kvotos, laipsniškas kainų mažėjimas, (galutinis) eksporto grąžinamųjų išmokų mechanizmo atsisakymas, restruktūrizavimo ir diversifikavimo priemonės, finansuojamos pasitelkiant laikiną restruktūrizavimo fondą ( 21 ).

22.

Dėl kvotų Reglamento Nr. 318/2006 7 straipsnyje dabar numatyta viena nediferencijuojama kvota, kurią sudaro A ir B kvotų, skirtų kiekvienai įmonei 2005–2006 prekybos metais, suma. Tačiau pagal 8 straipsnį įmonės taip pat gali prašyti skirti papildomą kvotą (neviršijant bendros valstybei narei skirtos kvotos ribų) už vienkartinį 730 EUR už toną mokestį.

23.

Eksporto grąžinamosios išmokos nebuvo panaikintos. Reglamento Nr. 318/2006 32 ir 33 straipsniai susiję su tokių 2006–2007 ir 2007–2008 metais suteiktų grąžinamųjų išmokų taikymo sritimi ir nustatymu ( 22 ). Tačiau kitais metais ( 23 ) jos buvo sustabdytos ir nuo to laiko nebesuteikiamos. Be to, pagal Reglamento Nr. 318/2006 14 straipsnį įmonės galėjo perkelti į kitus metus visą savo produkcijos perteklių ar jo dalį, viršijančią jų kvotą, kad ji būtų laikoma kitų prekybos metų produkcijos dalimi, kaip šioje byloje numatyta Reglamento Nr. 1260/2001 14 straipsnyje.

24.

Tačiau pasikeitė išsamios eksporto grąžinamųjų išmokų finansavimo taisyklės (ir apskritai bendras rinkos organizavimas). Reglamento Nr. 318/2006 19 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: „Turėtų būti įvestas gamybos mokestis, siekiant prisidėti finansuojant bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo išlaidas.“ Taigi naujuoju mokesčiu siekta finansuoti bendrąsias išlaidas, o ne tik eksporto grąžinamąsias išmokas. Todėl jo skaičiavimas nebuvo susijęs su tų grąžinamųjų išmokų suma. Reglamento Nr. 318/2006 16 straipsnio 1 dalimi įvestas gamybos mokestis nuo 2007–2008 prekybos metų (jis nebuvo taikomas 2006–2007 metais), o 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas 12 EUR už kvotinio cukraus toną gamybos mokestis. Tačiau laikinas restruktūrizavimo fondas, įkurtas Reglamentu Nr. 320/2006, buvo finansuojamas atskirai gerokai didesne „laikina restruktūrizavimo suma“, reglamentuojama tuo reglamentu ( 24 ).

Reglamentai, kuriais nustatoma 2002–2003 – 2005–2006 prekybos metų mokesčių suma; Teisingumo Teismo sprendimai

25.

Reglamentu Nr. 164/2007 ( 25 ) nustatyti 2005–2006 prekybos metų gamybos mokesčiai. Taikomas toks pats skaičiavimo metodas kaip ir ketverius ankstesnius prekybos metus; taip apskaičiuotas 6,333 EUR už baltojo A ir B cukraus toną bazinis gamybos mokestis, bet (palyginti su ankstesniais metais) nebereikėjo B mokesčio.

26.

Vėliau 2008 m. gegužės 8 d. Sprendime Jülich I Teisingumo Teismas paskelbė reglamentus, kuriais buvo nustatyti 2002–2003 ir 2003–2004 prekybos metų mokesčiai ( 26 ), negaliojančiais iš esmės todėl, kad juose taikant koeficiento vardiklį, siekiant apskaičiuoti „vidutinius nuostolius iš vienos tonos“, kaip numatyta Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies d punkte, buvo atsižvelgiama tik į tuos A ir B kvotinio cukraus eksportuojamus kiekius, už kuriuos buvo faktiškai išmokėtos grąžinamosios išmokos, ir nebuvo atsižvelgiama į eksportuojamus perdirbtus produktus ir eksportuojamus kiekius, už kuriuos eksporto grąžinamosios išmokos nebuvo išmokėtos ( 27 ).

27.

Todėl Komisija priėmė Reglamentą Nr. 1193/2009 ( 28 ) ir iš dalies pakeitė ne tik negaliojančiais paskelbtus reglamentus, bet ir Reglamentą Nr. 164/2007, remdamasi persvarstytu skaičiavimu, dėl kurio šiek tiek pasikeitė kai kurie nagrinėjami gamybos mokesčiai (sumažindama bazinį mokestį nuo 6,333 EUR iki 6,133 EUR už baltojo A ir B cukraus toną Reglamentu Nr. 164/2007).

28.

2010 m. gruodžio 11 d. Komisija paskelbė komunikatą, kuriuo oficialiai pripažįstama, kad tam tikri Sąjungos žemės ūkio srities teisės aktai, taip pat ir Reglamentas Nr. 164/2007, yra pasenę ( 29 ), nes „mokesčiai buvo perskaičiuoti Reglamentu [Nr.] 1193/2009“. Komunikate nurodyta, kad juo siekiama išvardytus teisės aktus „pašalinti iš aktyviojo acquis“, o Leidinių biurui pasiūlyta pašalinti tuos teisės aktus iš Sąjungos teisės aktų rodyklės, nors jie nebuvo oficialiai panaikinti.

29.

Tačiau Teisingumo Teismas 2012 m. gruodžio 27 d. Sprendimu Jülich II paskelbė negaliojančiu ir Reglamentą Nr. 1193/2009, remdamasis iš esmės tuo, kad persvarsčiusi skaičiavimus Komisija įtraukė į „bendrą grąžinamųjų išmokų sumą“, kaip numatyta Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies d punkte (koeficiento skaitiklis, naudojamas apskaičiuojant vidutinius nuostolius), visas esamas grąžinamąsias išmokas, ne tik faktiškai išmokėtąsias.

30.

Paskui Taryba priėmė Reglamentą Nr. 1360/2013 ( 30 ). Jo preambulėje daroma nuoroda į Teisingumo Teismo sprendimus Jülich I ir Jülich II ir toliau pirmiausia konstatuojama:

„(11)

todėl cukraus sektoriuje turėtų būti nustatyti tinkamo dydžio mokesčiai. Eksporto vidutiniai nuostoliai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies d punkte, turėtų būti apskaičiuojami dalijant faktiškai išmokėtų grąžinamųjų išmokų sumą iš eksporto kiekio, neatsižvelgiant į tai, ar grąžinamosios išmokos sumokėtos, ar ne. Eksportuotinas perteklius, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies c punkte, taip pat turėtų būti apskaičiuojamas pagal visą eksporto kiekį, neatsižvelgiant į tai, ar grąžinamosios išmokos sumokėtos, ar ne;

(21)

taikant 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą, 2005–2006 prekybos metams nustatytas 1,2335 % bazinis gamybos mokestis, o B mokestis nereikalingas. Visi perskaičiuoti bendri nuostoliai padengiami iš bazinio gamybos mokesčio, o Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo koeficiento minėtiems prekybos metams nustatyti nereikia;

“

31.

Pagal Reglamento Nr. 1360/2013 1 straipsnio 1 dalį 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metų cukraus sektoriaus gamybos mokesčių sumos nustatytos priedo 1 punkte. Taigi 2005–2006 prekybos metams buvo nustatytas 7,794 EUR už baltojo cukraus toną bazinis mokestis; visais kitais prekybos metais jis liko nepakitęs –12,638 EUR už toną. B mokestis liko nepakitęs 2001–2002, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais (jis buvo 0 EUR), 2002–2003 prekybos metais jis buvo sumažintas nuo 126,139 EUR iki 103,447 EUR už toną, o 2003–2004 prekybos metais – nuo 170,929 EUR iki 109,061 EUR už toną.

Faktinės aplinkybės, procesas ir pateikti klausimai

32.

Saint Louis Sucre yra Prancūzijoje įsikūrusi cukraus gamintoja, kuriai šiai bylai svarbiu metu buvo taikomos bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo nuostatos ir kuri dėl to turėjo mokėti gamybos mokesčius pagal Reglamentą Nr. 1260/2001.

33.

Šiuos mokesčius pagal Prancūzijos bendrojo mokesčių kodekso nuostatas ir laikydamasis netiesioginių mokesčių surinkimo tvarkos surenka Direction des douanes et droits indirects (Muitų ir netiesioginių mokesčių generalinis direktoratas, toliau – mokesčių administratorius).

34.

Manydama, kad 2005–2006 prekybos metais ji neturėjo mokėti mokesčių eksporto grąžinamosioms išmokoms finansuoti remiantis atsargų kiekiais, kurie nebuvo eksportuoti, kai baigė galioti su tais mokesčiais ir grąžinamosiomis išmokomis susijęs bendras rinkų organizavimas, 2008 m. gruodžio 28 d.Saint Louis Sucre pareiškė prieštaravimą ir prašymą išmokėti jai 158982544 EUR ( 31 ) kompensaciją, bet 2009 m. rugsėjo 30 d. mokesčių administratorius tą prašymą atmetė.

35.

2009 m. lapkričio 19 d.Saint Louis Sucre sprendimą atmesti jos prašymą užginčijo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir paprašė jo pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl tuo metu taikytinų reglamentų aiškinimo ir galiojimo. Bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas šalių prašymu 2010 m. rugsėjo 6 d., kol bus priimtas Teisingumo Teismo sprendimas Jülich I. Priėmus Sprendimą Jülich I, Sprendimą Jülich II ir patvirtinus Reglamentą Nr. 1360/2013, 2014 m. kovo 5 d.Saint Louis Sucre pateikė savo galutines pastabas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

36.

Ji teigė, kad, nors pagal Reglamentą Nr. 1360/2013 galima apskaičiuoti prašomos kompensacijos sumą, išlieka klausimas dėl mokesčių, susijusių su cukraus atsargomis, kurios nebuvo eksportuotos pasibaigus bendram rinkų organizavimui, kompensavimo, turint omenyje, kad Reglamentu Nr. 318/2006 buvo panaikintas gamybos mokesčių mechanizmas. Minimi bendrieji bendro cukraus rinkos organizavimo tikslai, be kita ko, nustatyti Reglamentu Nr. 1260/2001, ir pirmiausia finansavimo iš savo fondų sąlyga, kuri nebetaikoma, o kai kurie sumokėti mokesčiai buvo panaudoti ne eksportui finansuoti, o Sąjungai praturtinti. 2006 m. birželio 30 d. sukauptos kvotinio cukraus 5669000 tonų atsargos įtrauktos į apskaitą kaip eksportuotinas, bet neeksportuotas perteklius ir už tuos kiekius jokios išmokos nebuvo grąžintos.

37.

Saint Louis Sucre pažymėjo, kad Sprendime Jülich I Teisingumo Teismas patvirtino, jog „prekybos metų pabaigoje produktų, kurie prekybos metų pabaigoje gali būti laikomi sandėlyje, kiekiai turi būti apskaitomi kaip nesuvartoti kiekiai, kad būtų galima nustatyti eksportuotiną perteklių, nors paprastai šiame etape jiems dar nėra taikytos realizavimo paramos priemonės“ ( 32 ), bet niekuomet nėra priėmęs sprendimo dėl su šios sistemos pabaiga susijusiomis pasekmėmis, tačiau jį reikia priimti šioje byloje.

38.

Saint Louis Sucre nuomone, pagal Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 dalį, skaitomą kartu su 15 straipsnio 8 dalimi, gamybos mokesčiai gali būti kompensuojami, jeigu mechanizmo galiojimas nebus pratęstas. Dėl šios priežasties Komisija turėjo įgyvendinti Reglamento Nr. 314/2002 44 straipsnyje numatytas pereinamojo laikotarpio priemones, kad Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnis taptų veiksmingas. Saint Louis Sucre mini nepagrįsto praturtėjimo draudimą kaip bendrąjį ES teisės principą ir ginčija, kad manydama, jog neturėjo grąžinti mokesčių už neeksportuoto cukraus atsargas, nors mokesčių perskaičiavimo laikotarpio pabaigoje, kai baigėsi bendras rinkos organizavimas, faktiškai eksportuotas kiekis tonomis buvo žinomas, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Saint Louis Sucre priduria, kad dėl negrąžintų permokėtų mokesčių jos veiklai nustatyti finansiniai apribojimai yra neproporcingi, netoleruotini ir pažeidžia jos teisę užsiimti verslu.

39.

Todėl Tribunal de grande instance (Pirmosios instancijos teismas, Nanteras) prašo atsakyti į šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar [Reglamento Nr. 1260/2001] 15 straipsnio 2 ir 8 dalys, taikomos atsižvelgiant į jo 9 ir 11 konstatuojamąsias dalis, taip pat sprendimus [Jülich I ir Jülich II] ir bendruosius Bendrijos teisės principus, kaip antai nepagrįsto praturtėjimo draudimą, proporcingumo principą ir teisės užsiimti profesine veikla principą, turi būti aiškinamos taip, kad cukraus gamintojas turi teisę susigrąžinti remiantis visu kvotinio cukraus, kuris 2006 m. birželio 30 d. dar buvo sandėliuojamas, kiekiu sumokėtus gamybos mokesčius, nes po šios datos gamybos mokesčių sistema nebuvo atnaujinta [Reglamentu Nr. 318/2006]?

2a.

Jei atsakymas į pirma pateiktą prejudicinį klausimą būtų teigiamas, ar gamintojams grąžintinų mokesčių suma turi būti pagrįsta vien cukraus, kuris buvo sandėliuojamas 2006 m. birželio 30 d., tonažu?

2b.

Jei atsakymas į pirma pateiktą prejudicinį klausimą[ ( 33 ) ] būtų neigiamas, ar cukraus tonažas, kuriuo remiantis apskaičiuojami grąžintini mokesčiai, turi būti grindžiamas Bendrijos cukraus atsargų pokyčiais laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.?

3.

Ar mokesčiai, kurie turi būti grąžinti, gali būti tinkamai apskaičiuoti cukraus atsargų kiekį, nustatytą atsakant į antrąjį klausimą, dauginant iš bendro rinkos organizavimo 2001–2006 prekybos metais konstatuotų vidutinių nuostolių svertinio vidurkio, ar jis turi būti nustatytas kitaip, ir kaip?

4.

Jei atsakymas į pateiktus klausimus būtų teigiamas, ar Reglamentas Nr. 164/2007 negalioja?“

40.

Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė Saint Louis Sucre, Belgijos ir Prancūzijos vyriausybės, Europos Komisija.

41.

Atsakydamos į Teisingumo Teismo pateiktus rašytinius klausimus, tos pačios šalys išreiškė savo nuomonę dėl Reglamento Nr. 164/2007 statuso ir dėl to, ar Teisingumo Teismas turėtų laikyti, kad dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ketvirtojo klausimo jis turėtų priimti sprendimą dėl Reglamento Nr. 1360/2013 galiojimo, o Komisija pateikė Teisingumo Teismui skaičius, kurie buvo naudojami apskaičiuojant tuo reglamentu nustatytas mokesčių sumas.

42.

2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje pastabas žodžiu pateikė Saint Louis Sucre, Prancūzijos vyriausybė ir Komisija.

Vertinimas

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumas

43.

Pirmiausia Prancūzijos vyriausybė teigia, kad visas prašymas priimti prejudicinį sprendimą akivaizdžiai nepriimtinas.

44.

Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė priežasčių, kuriomis grindžiamas jo prašymas priimti prejudicinį sprendimą, o tik pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas dėl Sąjungos teisės akto aiškinimo. Jis nebandė išspręsti to ginčo ir tiesiog paprašė Teisingumo Teismo priimti prejudicinį sprendimą ir atsakyti į Saint Louis Sucre pasiūlytus prejudicinius klausimus.

45.

Antra, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepakankamai išsamiai išdėstytos pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir į jas nepakankamai atsižvelgiama. Sprendimais Jülich I ir Jülich II Komisija buvo įpareigota imtis būtinų priemonių negaliojančiais paskelbtų reglamentų trūkumams pašalinti. Cukraus gamintojai galiausiai gavo kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 1360/2013 2015 m. balandžio mėn., o prašymas priimti prejudicinį sprendimą buvo pateiktas 2015 m. sausio mėn., nepatikrinus, ar pateikti klausimai išliko svarbūs ir po kompensacijos išmokėjimo.

46.

Nepritariu Prancūzijos vyriausybės pateiktiems argumentams.

47.

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką nacionalinio teismo teikiamiems klausimams taikoma reikšmingumo prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti prejudicinį sprendimą pateiktu klausimu tik jei yra pakankamai akivaizdu, kad prašymas išaiškinti teisės aktus nesusijęs su pagrindinės bylos aplinkybėmis ar dalyku, kai problema hipotetinė arba kai Teisingumo Teismui nežinomos faktinės aplinkybės ar teisiniai pagrindai, būtini, kad jis galėtų naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus ( 34 ).

48.

Tačiau, taip pat siekiant pateikti ES teisės išaiškinimą, kuris būtų naudingas nacionaliniam teismui, būtina, kad šis apibrėžtų pateikiamų klausimų faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą arba bent paaiškintų šiuos klausimus pagrindžiančias faktines prielaidas. Be to, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą turi būti nurodytos tikslios priežastys, dėl kurių nacionalinis teismas kelia ES teisės aiškinimo klausimus ir mano esant būtina Teisingumo Teismui juos pateikti ( 35 ).

49.

Šioje byloje reikia pripažinti, kad nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą glausta ir joje Teisingumo Teismui nepateikiami visi pagrindinėje byloje nagrinėjami teisiniai argumentai. Tačiau, mano nuomone, pakankamai išsamiai apibūdinti ginčo teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės, aiški pateiktų klausimų aprėptis. Nacionalinis teismas turi priimti sprendimą dėl galutinio mokesčių skaičiavimo 2006 m. birželio 30 d., kai gamybos mokesčių sistema baigė galioti, galiojimo, pirmiausia dėl tą dieną sandėliuotų atsargų įtraukimo galiojimo. Be to, teikdamos pastabas, nei Komisija, nei kuri nors vyriausybė neminėjo, kad joms buvo sunku suformuluoti tas pastabas remiantis nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ( 36 ).

50.

Todėl darytina išvada, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą priimtinas.

Ketvirtojo klausimo priimtinumas ir aprėptis

51.

Prancūzijos vyriausybė taip pat reiškia konkretų prieštaravimą dėl ketvirtojo klausimo priimtinumo (dėl Reglamento Nr. 164/2007 galiojimo), nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepaaiškina, kodėl tas reglamentas, pakeistas pirmiausia Reglamentu Nr. 1193/2009 ir vėliau Reglamentu Nr. 1360/2013, galėtų būti svarbus pagrindinėje byloje.

52.

Pirminėse rašytinėse pastabose Saint Louis Sucre tvirtino, kad Reglamentas Nr. 164/2007 negalioja, Belgijos vyriausybė ginčijo, kad jis galioja, o Komisija teigė, kad į ketvirtąjį klausimą atsakyti nereikia, nes Sprendimu Jülich II Teisingumo Teismas paskelbė Reglamentą Nr. 164/2007 negaliojančiu.

53.

Vėliau, atsakydamos į Teisingumo Teismo pateiktus rašytinius klausimus, Belgijos vyriausybė ir Komisija tvirtino, kad Teisingumo Teismas turėtų aiškinti ketvirtąjį klausimą kaip susijusį su Reglamento Nr. 1360/2013 galiojimu. Prancūzijos vyriausybė laikėsi tokios pačios nuomonės ir turėjo bendresnio pobūdžio abejonių dėl klausimo priimtinumo, kaip ir Saint Louis Sucre, turint omenyje, kad paskelbimas negaliojančiu neturėtų turėti įtakos kompensacijoms, į kurias gamintojai jau buvo įgiję teisę pagal tą reglamentą.

54.

Todėl, mano nuomone, būtina išnagrinėti Reglamento Nr. 164/2007 statusą pagrindinei bylai svarbiu laikotarpiu.

55.

Kai 2009 m. lapkričio 19 d.Saint Louis Sucre iškėlė pagrindinę bylą, Reglamentas Nr. 164/2007 galiojo, bet buvo „pakoreguotas“ Reglamentu Nr. 1193/2009, kuris buvo priimtas siekiant įvykdyti Sprendimą Jülich I ir taikomas, kiek tai buvo susiję su Reglamentu Nr. 164/2007, nuo 2007 m. vasario 23 d. Tačiau kadangi Reglamentas Nr. 1193/2009 neįsigaliojo iki 2009 m. gruodžio 9 d. ( 37 ), galima daryti prielaidą, kad iš Saint Louis Sucre tuo metu, kai ji iškėlė pagrindinę bylą, surinkti gamybos mokesčiai buvo apskaičiuoti vadovaujantis pirminiu Reglamento Nr. 164/2007 tekstu. Priešingai, nei teigia Komisija, Sprendimu Jülich I Reglamentas Nr. 164/2007 nebuvo paskelbtas negaliojančiu (tas reglamentas dar net nebuvo patvirtintas, kai toje byloje buvo priimtos nutartys dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą), bet remiantis sprendimo pagrindais Komisija turėjo jį iš dalies pakeisti atsižvelgdama į teisingą skaičiavimą.

56.

Reikiama korekcija buvo atlikta Reglamentu Nr. 1193/2009 remiantis iš dalies pakeistu skaičiavimu, kuris pats, kaip vėliau konstatavo Teisingumo Teismas Sprendime Jülich II, buvo neteisingas ir dėl kurio pastarasis reglamentas galiausiai buvo panaikintas.

57.

Taigi atrodytų, kad pirminis Reglamento Nr. 164/2007 tekstas teisiškai galiojo visais pagrindinei bylai svarbiais laikotarpiais, bet Teisingumo Teismui priėmus sprendimus Jülich I ir Jülich II jis, t. y. pirminis tekstas arba tekstas, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 1193/2009, bet kuriuo atveju turėjo būti paskelbtas negaliojančiu, nes buvo pagrįstas skaičiavimu, kuris jau buvo pripažintas neteisėtu. Tačiau nemanau, kad 2010 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas ( 38 ), kuris nėra Sąjungos teisės aktas, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, gali būti svarbus šiuo požiūriu.

58.

Jeigu Reglamentas Nr. 164/2007 negali būti taikomas, kuo remiantis iš Saint Louis Sucre galima teisėtai surinkti galutinius gamybos mokesčius už 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metus?

59.

Vienintelė galimybė – Reglamentas Nr. 1360/2013, kuris įsigaliojo 2013 m. gruodžio 20 d. (prieš teikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą) ir kuris buvo taikomas nuo tų pačių datų kaip pirminiai reglamentai. Nors Reglamentas Nr. 164/2007 nebuvo panaikintas ta priemone ir jokia kita, jis negalėtų būti pagrindas taikyti gamybos mokesčius, nes ir jo pirminė redakcija, ir redakcija, pataisyta Reglamentu Nr. 1193/2009, buvo pagrįstos skaičiavimu, kurį Teisingumo Teismas buvo paskelbęs negaliojančiu.

60.

Todėl, mano nuomone, visus su nagrinėjamų gamybos mokesčių suma susijusius ginčus reikia vertinti atsižvelgiant į skaičiavimus, atliktus tik pagal Reglamentą Nr. 1360/2013.

61.

Vis dėlto norėčiau kartu išreikšti susirūpinimą dėl Komisijos teisėkūros požiūrio į šiuos klausimus. Nors tikslas pašalinti netinkamus teisės aktus iš Sąjungos acquis pagirtinas, jo reikia siekti apgalvotai. Kai priemonė iš tikrųjų nebedaro jokio poveikio, tinkamiausia ją panaikinti. Jeigu ji lieka galioti, bet jos statusas neaiškus, nes ji „oficialiai pripažįstama pasenusia“ ( 39 ), tai sukelia abejonių ir painiavos. Tai ypač pasakytina apie tokią priemonę kaip Reglamentas Nr. 164/2007, kuris dar visai nebuvo neveiksmingas 2010 m. gruodžio 11 d., kai buvo paskelbtas Komisijos komunikatas, ir faktiškai galiojo su pataisymais, padarytais Reglamentu Nr. 1193/2009. Mano nuomone, paisydama ne tik Teisingumo Teismo, bet pirmiausia visų subjektų, kuriems taikoma ES teisė, interesų, Komisija turėtų persvarstyti savo praktiką šiuo požiūriu.

Pirmojo ir ketvirtojo klausimų vertinimas iš esmės

62.

Iš esmės pirmuoju klausimu nacionalinis teismas teiraujasi, ar Reglamentą Nr. 1260/2001 reikėtų aiškinti kaip reiškiantį, kad pasibaigus bendram rinkos organizavimui pagal tą reglamentą ir pakeitus „teisingą, bet ir veiksmingą“ finansavimo iš savo fondų sistemą (pagal kurią baziniais ir B mokesčiais siekta finansuoti eksporto grąžinamąsias išmokas) vienodo dydžio gamybos mokesčių sistema (konkrečiai nebesiejama su eksporto grąžinamosiomis išmokomis) gamintojai turi teisę susigrąžinti gamybos mokesčius, kuriuos jie sumokėjo už kiekius, sandėliuotus tuo metu, kai baigėsi bendras rinkos organizavimas.

63.

Ketvirtasis klausimas glaudžiai susijęs su pirmuoju, nes juo tiesiogiai abejojama dėl Reglamento Nr. 1360/2013, kuriuo buvo pakeistas Reglamentas Nr. 164/2007 ir kuriuo gamybos mokesčiai buvo nustatyti remiantis skaičiavimais ir atsižvelgiant į kiekius, sandėliuotus tuo metu, kai baigėsi bendras rinkos organizavimas pagal Reglamentą Nr. 1260/2001, galiojimo.

64.

Abu klausimus nagrinėsiu kartu. Saint Louis Sucre teigia, kad į juos reikia atsakyti taip: Reglamentas Nr. 1360/2013 negalioja, kiek buvo atsižvelgiama į galutines atsargas atliekant skaičiavimus ir kiek gamintojai dėl to turėjo teisę gauti kompensaciją. Belgijos ir Prancūzijos vyriausybės, kaip ir Komisija, palaiko priešingą tezę.

65.

Norint išspręsti tuos klausimus, gali būti naudinga aiškiai įsivaizduoti, kaip buvo sukurta ir veikė finansavimo iš savo fondų sistema pagal Reglamentą Nr. 1260/2001 ir koks jos ryšys su dviem sistemomis, kurios buvo atitinkamai taikomos prieš ją ir po jos.

66.

Dėl sistemos sandaros apskritai iš Reglamento Nr. 1260/2001 preambulės aišku, kad gamybos mokesčių tikslas buvo konkrečiai padengti eksporto grąžinamųjų išmokų išlaidas ir kad tuos mokesčius planuota apskaičiuoti taip, kad jais būtų galima padengti tokias išlaidas. Tačiau pirmiausia iš Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Reglamento Nr. 314/2002 6 straipsnio 4 dalies taip pat aišku, kad skaičiuojant reikėjo ne tik susumuoti išlaidas ir paskirstyti jas pagal A ir B kvotų produkcijos kiekius ( 40 ).

67.

Konkrečiau kalbant, baziniai ir B mokesčiai buvo nustatomi pagal Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 3 ir 4 dalis padalijant kiekvieno laikotarpio bendrą nuostolių sumą iš to laikotarpio A ir B cukraus produkcijos kiekio. Pagal 15 straipsnio 1 ir 2 dalis tuos bendrus nuostolius sudarė eksportuotinas perteklius, padaugintas iš vidutinių nuostolių iš vienos tonos. Ši byla susijusi tik su eksportuotino pertekliaus skaičiavimu; Saint Louis Sucre neginčija vidutinių nuostolių iš vienos tonos skaičiavimo arba gamybos duomenų.

68.

Kiekvieno laikotarpio eksportuotiną perteklių pagal Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 ir 2 dalis iš esmės sudarė A ir B kvotų produkcijos kiekiai atėmus vartoti Sąjungoje realizuotus kiekius ( 41 ).

69.

Pastarieji pagal Reglamento Nr. 314/2002 6 straipsnio 4 dalį buvo nustatomi sudedant i) kiekius, sandėliuotus tam tikro laikotarpio pradžioje (pradines atsargas), ii) pagamintus kiekius ir iii) per tą laikotarpį importuotus kiekius ir iš tos sumos atimant i) per tą laikotarpį eksportuotus kiekius, ii) laikotarpio pabaigoje sandėliuotus kiekius (galutines atsargas) ir iii) chemijos pramonėje naudojamus kiekius, kuriems buvo taikomos gamybos grąžinamosios išmokos.

70.

Taigi bus matyti, kad iš skaičiavimo pašalinus galutines atsargas vartoti Sąjungoje realizuoti kiekiai padidėtų (antraip iš jų būtų atimtos galutinės atsargos), o eksportuotino pertekliaus suma sumažėtų (nes eksportuotinas perteklius nustatomas atimant vartoti realizuotus kiekius iš pagamintų kiekių). Dėl to sumažėtų bendri nuostoliai (nustatomi vidutinius nuostolius padauginant iš eksportuotino pertekliaus) ir gamybos mokesčių suma (nustatoma bendrus nuostolius padalijant iš A ir B cukraus produkcijos kiekių).

71.

Dėl ryšio su ankstesne sistema visiško eksporto grąžinamųjų išmokų finansavimo iš nuosavų gamintojų fondų principas buvo taikomas nuo 1981 m. įgyvendintos bendro rinkų organizavimo reformos cukraus sektoriuje. Reglamento Nr. 1785/81 28 straipsnis buvo suformuluotas beveik taip pat kaip Reglamento Nr. 1260/2001 ( 42 ) 15 straipsnis. Šiuo požiūriu šioje byloje nagrinėjama padėtis liko tokia pati, kokia buvo pagal ankstesnę tvarką. Vartoti vidaus rinkoje realizuotų kiekių skaičiavimo formulė taip pat liko nepakitusi, nors buvo patikslinta jos apibrėžtis ir ji buvo išdėstyta aiškiau, kai Reglamento Nr. 314/2002 6 straipsnio 4 dalis buvo iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 1140/2003 ( 43 ).

72.

Dėl ryšio su paskesne sistema eksporto grąžinamąsias išmokas reikėjo ir toliau finansuoti bent iki 2007–2008 prekybos metų pabaigos, bet ankstesnis gamybos mokesčių, kurių tikslas buvo būtent finansuoti eksporto grąžinamąsias išmokas, skaičiavimo metodas buvo pakeistas paprastu vienodo dydžio gamybos mokesčiu, kuriuo siekta padėti finansuoti visą sistemą (įskaitant skirtas eksporto grąžinamąsias išmokas) ( 44 ). Tačiau svarbu pažymėti, jog dėl preambulės 8 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių Reglamento Nr. 493/2006 6 straipsniu buvo aiškiai patvirtinta, kad Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 dalis turėjo būti taikoma nustatant ir surenkant gamybos mokesčius visą 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metų laikotarpį, nustačius galutinius statistinius duomenis.

73.

Dėl šioje byloje pateiktų pastabų pirmiausia pažymiu, jog Saint Louis Sucre neginčija, kad galutiniai skaičiavimai buvo atlikti griežtai pažodžiui laikantis Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 314/2002 6 straipsnio 4 dalies formuluočių, pagal kurias eksportuotino pertekliaus skaičiavimo formule aiškiai atsižvelgiama į laikotarpio pabaigoje sandėliuotus kiekius, ir vykdant Teisingumo Teismo sprendimus Jülich I ir Jülich II.

74.

Saint Louis Sucre pastaba labiau susijusi su tuo, kad kai eksporto grąžinamųjų išmokų, finansuojamų gamybos mokesčiais, konkrečiai skirtais tokioms grąžinamosioms išmokoms padengti, sistema buvo pakeista sistema, kurioje mokesčiai nebebuvo susieti su grąžinamosiomis išmokomis, nebeliko pagrindo perėjimo prie naujosios sistemos metu sandėliuotų kiekių laikyti „eksportuotino pertekliaus“ dalimi, dėl kurios galėjo prireikti mokėti pagal senąją sistemą finansuotas grąžinamąsias išmokas. Už tuos kiekius mokėtinos eksporto grąžinamosios išmokos būtų finansuojamos pagal naująją sistemą. Todėl atliekant galutinį mokesčių skaičiavimą pagal senąją sistemą nereikėtų atsižvelgti į tokius kiekius. Tam Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 314/2002 6 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti, tarsi jose būtų minimas ne „eksportuotinas“, o „eksportuotas“ perteklius galutiniam skaičiavimui atlikti. Komisija turėjo patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones, kad tai būtų įmanoma, arba anksčiau pasinaudoti savo įgaliojimais pagal Reglamento Nr. 1260/2001 10 straipsnį ir sumažinti A ir B kvotas, kad senosios sistemos taikymo laikotarpio pabaigoje būtų sandėliuojami tik labai nedideli kiekiai, bet, net nesant tokių priemonių sistemingai aiškinant teisės aktus atsižvelgiant į jų kontekstą ir tikslą, galutinių atsargų nereikėtų įtraukti į skaičiavimą.

75.

Iš esmės tais argumentais norima pasakyti, jog Reglamento Nr. 314/2002 6 straipsnio 4 dalį reikėtų aiškinti priešingai nei pagal jos aiškią formuluotę ir neįtraukti 2001–2002 – 2005–2006 „prekybos metų pabaigoje sandėliuotų“ kiekių į sumas, kurias reikia atskaityti pagal tos straipsnio dalies antrą pastraipą, kad atsirastų aiški ir neviršytina riba tarp senosios ir naujosios sistemų finansavimo.

76.

Kad toks formuluotei prieštaraujantis nuostatos aiškinimas būtų tinkamas, turi būti įrodyta, jog pažodinis aiškinimas prieštarauja Reglamentui Nr. 1260/2001 arba apskritai bendro rinkos organizavimo tvarkai cukraus sektoriuje.

77.

Dėl atitikties Reglamentui Nr. 1260/2001 pažymiu, kad to reglamento 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse aiškiai minimas „eksportuotinas“, o ne „eksportuotas“ perteklius. Sandėliuojami cukraus kiekiai akivaizdžiai eksportuotini, o ne eksportuoti. Todėl jeigu į tuos kiekius būtų atsižvelgiama apskaičiuojant eksportuotiną perteklių, tai visiškai atitiktų Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnį, o jeigu nebūtų atsižvelgiama, tai prieštarautų tam straipsniui. Be to, kadangi Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 dalyje ir toliau kalbama apie „numatomus“ bendrus nuostolius, net ir atlikus numatytą pataisymą 2001–2002 –2005–2006 prekybos metų pabaigoje, 15 straipsnio 3 dalis reiškia, kad galbūt ne visi nuostoliai jau patirti ( 45 ). Kaip Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime Jülich I, „bendro numatomo nuostolio skaičiavimo metodu bet kuriuo atveju siekiama iš anksto ir įprastu būdu nustatyti nuostolius dėl Bendrijos produkcijos perviršio realizavimo“ ( 46 ).

78.

Ar vis dėlto gali būti taip, kad ir Reglamentas Nr. 1260/2001, ir Reglamentas Nr. 314/2002 šiuo požiūriu neatitinka to, ką Saint Louis Sucre vadina bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo „kontekstu, tikslu ir poveikiu“?

79.

Aš taip nemanau.

80.

Pirma, reikia turėti omenyje, kad ES teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją žemės ūkio srityje, įgyvendindamas savo politines pareigas pagal SESV 40–43 straipsnius. Todėl teisminė kontrolė tokiais klausimais turi apsiriboti patikrinimu, ar nagrinėjama priemonė nėra negaliojanti dėl akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiavimo įgaliojimais ir ar atitinkama institucija akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų ( 47 ).

81.

Be to, reikėtų pažymėti, kad bendras cukraus rinkos organizavimas įgyvendinamas daugelį metų, įvykdytos kelios reformos, ir nedidelės, ir reikšmingesnės. Tačiau pati rinka nuolat veikė ir veikia kasmet keičiantis gamybos, atsargų, importo ir eksporto lygiams. Tas pats pasakytina ir apie jos bendrą organizavimą. Žinoma, buvo pati pradžia 1967 m. liepos 1 d. ir galbūt vieną dieną ateis pabaiga, po kurios bendro cukraus rinkos organizavimo nebebus. Jeigu ir kai ateis tokia pabaiga, tą dieną reikės galutinai suvesti sąskaitas, nebebus galimybės perkelti išmokų, kiekių arba skaičiavimų į kitus metus. Tačiau kol kas pastangos visiškai užbaigti ankstesnę padėtį kiekvieną sykį įgyvendinant reformą ir viską pradėti nuo nulio būtų dirbtinės ir bevaisės. Žinoma, neišvengiama, kad dėl tam tikrų aspektų reikės nubrėžti tokią liniją ir viską pradėti iš naujo, ir tokių aspektų bus tuo daugiau, kuo didesni bus reformos mastai.

82.

2006 m. reforma, nors ji buvo plataus užmojo, nebuvo panaikinta nei eksporto grąžinamųjų išmokų sistema, nei galimybė gamintojams perkelti vienų prekybos metų atsargas į kitus ir laikyti jas kitų metų produkcija. Pirmiausia, norėdami gauti eksporto grąžinamąsias išmokas 2006–2007 prekybos metais, 2005–2006 prekybos metais gamintojai galėjo perkelti atsargas į kitus prekybos metus remdamiesi Reglamento Nr. 1260/2001 14 straipsniu ( 48 ). Taigi bendras rinkos organizavimas 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metais aiškiai iš dalies sutapo su reformuota sistema, įsigaliojusia nuo 2006–2007 prekybos metų.

83.

Todėl man atrodo, kad nėra jokio prieštaravimo tarp tos padėties ir tolesnio eksportuotino, o ne eksportuoto pertekliaus naudojimo apskaičiuojant gamintojų finansuojamus numatomus bendrus nuostolius. Bet kuriuo atveju nėra jokių akivaizdžios klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais įrodymų arba įrodymų, kad Taryba ar Komisija akivaizdžiai viršijo savo diskrecijos ribas.

84.

Pirmiausia Saint Louis Sucre argumentas, kad dėl 2005–2006 prekybos metų pabaigoje sandėliuotų kiekių Sąjunga nepatyrė išlaidų ir todėl nepagrįstai praturtėjo, atrodo nepriimtinas. Kitais metais buvo skirtos eksporto grąžinamosios išmokos už paklausą vidaus rinkoje viršijančius kiekius ir tie kiekiai buvo būtinai sudedami su sandėliuojamais kiekiais ir perkeliami į kitus metus.

85.

Dėl tų grąžinamųjų išmokų finansavimo Saint Louis Sucre iš esmės teigia, kad jos nebuvo dengiamos finansavimo iš savo fondų mokesčiais, mokėtinais už 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metus, kurie buvo konkrečiai skirti per tą laikotarpį skirtoms eksporto grąžinamosioms išmokoms finansuoti.

86.

Nesutinku su šiuo argumentu. Įtraukiant galutines atsargas į eksportuotino pertekliaus skaičiavimą siekiama atsižvelgti į tai, kad tos atsargos faktiškai eksportuotinos ir dėl jų gali atsirasti eksporto grąžinamųjų išmokų. Siekiant, kad būtų priemonių, „teisingai, bet ir veiksmingai užtikrinančių, jog gamintojai patys apmokėtų visas pagamintos produkcijos pertekliaus realizavimo išlaidas“ ( 49 ), t. y. perteklių, kuris susidarė arba susikaupė 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metais, apskaičiuojant už tą laikotarpį mokėtinus gamybos mokesčius būtina atsižvelgti į visus tokį perteklių sudarančius elementus.

87.

Be to, posėdyje Saint Louis Sucre ginčijo, kad 2006–2007 prekybos metais skirtos eksporto grąžinamosios išmokos buvo finansuojamos pajamomis, gautomis pardavus papildomas kvotas tais pačiais prekybos metais pagal Reglamento Nr. 318/2006 8 straipsnį. Tos pajamos buvo tikrai pakankamos tam tikslui ir 2005–2006 prekybos metais nebuvo poreikio taikyti gamybos mokesčių perkeliamoms atsargoms.

88.

Priešingai, atrodo gana aišku, kad pajamos, gautos pardavus papildomas kvotas, buvo skirtos finansuoti bendroms išlaidoms, susijusioms su bendru rinkos organizavimu, ir konkrečioms išlaidoms, patirtoms užtikrinant, kad papildomoms kvotoms (viršijančioms perkeliamas ankstesnių A ir B kvotų dalis) būtų galima taikyti intervencines kainas arba skirti eksporto grąžinamąsias išmokas. Viena vertus, pardavus papildomas kvotas buvo gauta vienkartinė suma, o išlaidos dėl parduotų kvotų galėtų būti patiriamos kelerius metus; kita vertus, vienodo dydžio gamybos mokestis buvo taikomas tik nuo 2007–2008 prekybos metų, taigi bendroms išlaidoms finansuoti 2006–2007 prekybos metais reikėjo papildomo finansavimo šaltinio.

89.

Saint Louis Sucre (gana primygtinai) pateikė dar vieną argumentą, jog Komisija turėjo „deklasifikuoti“ (cituojant įmonės formuluotę) gamybos kvotas pagal Reglamento Nr. 1260/2001 10 straipsnį ( 50 ), siekdama užtikrinti, kad 2005–2006 prekybos metų pabaigoje būtų sandėliuojama tik labai nedaug (arba visai nesandėliuojama) A ir B cukraus atsargų, o ne labai didelės 5669000 tonų atsargos, kurioms buvo apskaičiuojami ypač dideli gamybos mokesčiai.

90.

Tačiau, kaip posėdyje teisingai nurodė Komisija, Reglamento Nr. 1260/2001 10 straipsnis nėra rinkos valdymo priemonė ES vidaus tikslais; jo funkcija yra pritaikyti kvotas, kad jos atitiktų tarptautinius įsipareigojimus pagal PPO susitarimą žemės ūkio srityje. Be to, tokios korekcijos buvo pritaikytos keleriems prekybos metams 2001–2002 – 2005–2006 metais. Galiausiai nesuprantu, kaip gamintojai galėtų remtis Komisijos pareiga koreguoti kvotas, kad jos atitiktų tarptautinius įsipareigojimus, reikalaudami, kad sandėliuojami kiekiai vidaus tikslais nebūtų įtraukiami į eksportuotino pertekliaus skaičiavimą. Gamintojai galėjo perkelti tiek daug ar mažai tonų, kiek norėjo. Jeigu jie galvojo, jog vėliau už tonažą galėtų gauti eksporto grąžinamąsias išmokas, turėjo pasiruošti, kad jis būtų įtrauktas į eksportuotiną perteklių; jeigu negalvojo, galėjo pasielgti apdairiau ir nesandėliuoti tų kiekių.

91.

Baigdama nagrinėti šiuos klausimus, teisės aktuose, jų tiksluose arba kontekste neįžvelgiu pagrindo aiškinti Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 ir 2 dalis kartu su Reglamento Nr. 314/2002 6 straipsnio 4 dalimi kaip reiškiančias, kad 2005–2006 prekybos metų pabaigoje sandėliuotų kiekių nereikėtų įtraukti į eksportuotino pertekliaus skaičiavimą 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metų pabaigoje. Taigi nėra pagrindo abejoti Reglamento Nr. 1360/2013 galiojimu.

Antrasis ir trečiasis klausimai

92.

Pateikusi tokią nuomonę dėl skaičiavimų, kuriais buvo grindžiamos gamybos mokesčių sumos Reglamente Nr. 1360/2013, galiojimo, manau, kad nereikia ir faktiškai neįmanoma atsakyti į antrąjį ir trečiąjį prejudicinius klausimus, susijusius su grąžintinų sumų nustatymo metodais, jei tos sumos apskaičiuotos neteisingai. Į tokius klausimus galima būtų atsakyti tik žinant, kuris skaičiavimo aspektas buvo neteisingas.

Išvada

93.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, manau, kad Teisingumo Teismas į Tribunal de grande instance (Pirmosios instancijos teismas, Nanteras) pateiktus prejudicinius klausimus turėtų atsakyti taip:

—

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo cukraus gamintojams nesuteikiama teisė susigrąžinti gamybos mokesčius, sumokėtus už kvotinio cukraus kiekius, vis dar sandėliuotus 2006 m. birželio 30 d.;

—

išnagrinėjus 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1360/2013, kuriuo nustatomi 2001–2002, 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metų cukraus sektoriaus gamybos mokesčiai, 2001–2002 ir 2004–2005 prekybos metų papildomo mokesčio skaičiavimo koeficientas ir suma, kurią cukraus gamintojai turi sumokėti runkelių pardavėjams dėl susidariusio didžiausio mokesčio ir priskaičiuoto 2002–2003, 2003–2004 ir 2005–2006 prekybos metų mokesčio skirtumo, nenustatyta veiksnių, dėl kurių reglamentą reikėtų paskelbti negaliojančiu.

( 1 ) Originalo kalba: anglų.

( 2 ) Zuckerfabrik Jülich, C‑5/06 ir C‑23/06–C‑36/06, EU:C:2008:260.

( 3 ) Zuckerfabrik Jülich ir kt., C‑113/10, C‑147/10 ir C‑234/10, EU:C:2012:591.

( 4 ) Teisės aktuose šis terminas kartais vartojamas augintojams pavadinti, norint juos atskirti nuo pramonės gamintojų, o kartais vartojamas ir pramonės gamintojams pavadinti. Vartosiu terminą „gamintojai“ kaip bendrąjį, išskyrus atvejus, kai citatose bus kalbama apie pramonės gamintojus.

( 5 ) 1967 m. vasario 21 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/67/EEB, kuriuo nustatomos tam tikros bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo priemonės 1967–1968 prekybos metais (OL 40, p. 597).

( 6 ) 1981 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1785/81 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 177, p. 4).

( 7 ) 1999 m. rugsėjo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2038/1999 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 252, p. 1), kuriuo panaikintas ir pakeistas Reglamentas Nr. 1785/81 ir kuris pats panaikintas ir pakeistas Reglamentu Nr. 1260/2001.

( 8 ) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 17). Cukraus sektoriuje gaminamas cukrus, izogliukozė ir inulino sirupas. Kadangi pastarieji du produktai sudaro tik labai nedidelę rinkos dalį ir nėra svarbūs šioje byloje, toliau, be cukraus, kitų produktų neminėsiu.

( 9 ) Žr. Reglamento Nr. 1260/2001 preambulės 9 ir 10 konstatuojamąsias dalis.

( 10 ) 2002 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 314/2002, nustatantis išsamias kvotų sistemos taikymo cukraus sektoriuje taisykles (OL L 50, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 35 t., p. 190), iš dalies pakeistas pirmiausia 2003 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1140/2003, cukraus sektoriuje iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 779/96, nustatantį išsamias taisykles dėl keitimosi informacija, ir Reglamentą (EB) Nr. 314/2002, nustatantį išsamias kvotų sistemos taikymo cukraus sektoriuje taisykles (OL L 160, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 39 t., p. 172).

( 11 ) Apeliacinės tarybos pranešimas dėl Europos Bendrijų cukraus eksporto subsidijų, WT/DS265/AB/R, WT/DS266/AB/R, WT/DS283/AB/R, 2005 m. gegužės 19 d., DSR 2005:XIII, 6365.

( 12 ) 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 58, p. 1), kuris pats nuo 2008 m. spalio 1 d. buvo panaikintas ir pakeistas 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiu bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras BRO reglamentas) (OL L 299, p. 1).

( 13 ) 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 952/2006 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 taikymo taisyklių, susijusių su cukraus vidaus rinkos valdymu ir kvotų sistema (OL L 178, p. 39).

( 14 ) 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 320/2006, nustatantis laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 58, p. 42).

( 15 ) 2006 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 493/2006, nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo reformos ir iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 1265/2001 ir (EB) Nr. 314/2002 (OL L 89, p. 11).

( 16 ) Šio straipsnio formuluotė beveik tokia pati kaip jo pirmtakų Reglamento Nr. 1785/81 27 straipsnio ir Reglamento Nr. 2038/99 32 straipsnio.

( 17 ) Kadangi jokie eksporto mokesčiai nebuvo nustatyti, „bendros grąžinamųjų išmokų sumos ir bendros mokesčių sumos skirtumas“ tiesiog reiškė bendrą grąžinamųjų išmokų sumą.

( 18 ) Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio formuluotė beveik tokia pati kaip jo pirmtakų Reglamento Nr. 1785/81 28 straipsnio ir Reglamento Nr. 2038/99 33 straipsnio (taip pat žr. Sprendimo Eridania zuccherifici nazionali ir kt., 250/84, EU:C:1986:22, 9 ir 10 punktus).

( 19 ) 7 straipsnio 3 dalis susijusi su chemijos pramonėje naudojamu cukrumi. Pirminis 6 straipsnio 4 dalies tekstas buvo labai panašus į 1982 m. birželio 8 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1443/82, nustatančio išsamias kvotų sistemos taikymo cukraus sektoriuje taisykles (OL L 158, p. 17), kuriuo buvo nustatytos Reglamento Nr. 1785/81 įgyvendinimo taisyklės ir kuris buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentu Nr. 314/2002, 5 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą.

( 20 ) Tekste anglų kalba, kuris buvo iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 1140/2003, nėra laužtiniuose skliaustuose pateiktų žodžių. Tačiau iš teksto prieš tai, kai jis buvo iš dalies pakeistas, redakcijos kitomis kalbomis ir vadovaujantis sveiku protu aišku, jog tie žodžiai turi būti įtraukti, kad reikšmė būtų teisinga.

( 21 ) Išsamiau žr. Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 6 „Ar pasiekti cukraus rinkos reformos pagrindiniai tikslai?“ įžangą .

( 22 ) Atitinkamai žr. 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 958/2006 dėl 2006–2007 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (OL L 175, p. 49) ir 2007 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 900/2007 dėl iki 2007–2008 prekybos metų pabaigos vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (OL L 196, p. 26).

( 23 ) Pirmiausia žr. 2008 m. rugsėjo 25 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 947/2008, kuriuo sustabdomas grąžinamųjų išmokų už neperdirbto baltojo cukraus ir neperdirbto žaliavinio cukraus eksportą taikymas (OL L 258, p. 60).

( 24 ) Nustatyta 126,40 EUR už kvotinio cukraus toną 2006–2007 prekybos metais, 173,80 EUR už toną 2007–2008 prekybos metais ir 113,30 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais (Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis; taip pat žr. 1 straipsnį).

( 25 ) 2007 m. vasario 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 164/2007, nustatantis 2005–2006 prekybos metų cukraus sektoriuje taikomas produkcijos mokesčių sumas (OL L 51, p. 17; klaidų ištaisymas OL L 196, 2007 7 28, p. 51).

( 26 ) Atitinkamai 2003 m. spalio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1762/2003, nustatantis 2002–2003 prekybos metams produkcijos mokesčių sumas cukraus sektoriui (OL L 254, p. 4), ir 2004 m. spalio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1775/2004, nustatantis 2003–2004 prekybos metams produkcijos mokesčių sumas cukraus sektoriui (OL L 316, p. 64).

( 27 ) Nutartimi SAFBA, C‑175/07– C‑184/07, EU:C:2008:543, Teisingumo Teismas taip pat paskelbė negaliojančiu 2005 m. spalio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1686/2005, nustatantį 2004–2005 prekybos metams produkcijos mokesčių sumas ir papildomo mokesčio koeficientą cukraus sektoriuje (OL L 271, p. 12).

( 28 ) 2009 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1193/2009, kuriuo ištaisomi reglamentai (EB) Nr. 1762/2003, (EB) Nr. 1775/2004, (EB) Nr. 1686/2005 ir (EB) Nr. 164/2007 ir nustatomos 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais cukraus sektoriuje taikomos gamybos mokesčių sumos (OL L 321, p. 1).

( 29 ) OL C 336, 2010, p. 1.

( 30 ) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1360/2013, kuriuo nustatomi 2001–2002, 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metų cukraus sektoriaus gamybos mokesčiai, 2001–2002 ir 2004–2005 prekybos metų papildomo mokesčio skaičiavimo koeficientas ir suma, kurią cukraus gamintojai turi sumokėti runkelių pardavėjams dėl susidariusio didžiausio mokesčio ir priskaičiuoto 2002–2003, 2003–2004 ir 2005–2006 prekybos metų mokesčio skirtumo (OL L 343, p. 2). Reglamentą Nr. 1360/2013 priėmė Taryba remdamasi SESV 43 straipsnio 3 dalimi, o ne Komisija, nes Reglamentas Nr. 1260/2001 buvo panaikintas ir Komisija nebeturėjo įgaliojimų priimti tokius reglamentus (žr. Komisijos pasiūlymo dėl Reglamento Nr. 1360/2013 aiškinamojo memorandumo 3 punktą; taip pat žr. mano išvados sujungtose bylose Zuckerfabrik Jülich, C‑113/10, C‑147/10 ir C‑234/10, EU:C:2011:701 (Jülich II), 60–72 punktus).

( 31 ) Iš to, ką Saint Louis Sucre teigė teismo posėdyje, palyginti su Komisijos pateiktais skaičiais, galėtų atrodyti, jog ta nemenka suma atspindi, ką Saint Louis Sucre laiko savo dalimi (atsižvelgdama į savo šiek tiek didesnę nei 6 % rinkos dalį) iš visų už cukrų surinktų bazinių mokesčių ir B mokesčių sumų visose valstybėse narėse visais 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metais. Tokiu atveju reikalavimas, regis, būtų gerokai didesnis nei galima korekcija, susijusi su tuo, kad skaičiuojant nebuvo atsižvelgta į 2006 m. birželio 30 d. turėtus atsargų kiekius.

( 32 ) Sprendimo 39 punktas.

( 33 ) Turiu omenyje 2a klausimą, o ne pirmąjį klausimą.

( 34 ) Žr., pavyzdžiui, Sprendimo Melki ir Abdeli, C‑188/10 ir C‑189/10, EU:C:2010:363, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

( 35 ) Žr., pavyzdžiui, Sprendimo Mulders, C‑548/11, EU:C:2013:249, 28 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

( 36 ) Žr., pavyzdžiui, Sprendimo Azienda Agricola Ettore Ribaldi ir kt., C‑480/00, C‑482/00, C‑484/00, C‑489/00– C‑491/00 ir C‑497/00– C‑499/00, EU:C:2004:179, 74 punktą.

( 37 ) Jis buvo priimtas 2009 m. lapkričio 3 d., bet Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas 2009 m. gruodžio 8 d., 6 straipsnyje buvo numatyta, kad jis turėtų įsigalioti kitą dieną po paskelbimo, o 4 straipsnis, kuriuo buvo pakeistas Reglamento Nr. 164/2007 1 straipsnis, turėjo būti taikomas nuo 2007 m. vasario 23 d.

( 38 ) Žr. šios išvados 28 punktą ir 29 išnašą.

( 39 ) Darau prielaidą, kad bent jau anglų ir prancūzų kalbomis vartodama komunikate žodį „obsolescence“ (kai kas nors tampa nebenaudojamas) Komisija tikriausiai turėjo omenyje „desuetude“ (kai kas nors jau tapo nebenaudojamas).

( 40 ) Taip pat žr. Sprendimą Jülich I, ypač 41 ir 43 punktus.

( 41 ) Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies a–c punktai ir 2 dalies a punktas.

( 42 ) Žr. šios išvados 16 išnašą; taip pat žr. Sprendimo Jülich I 30 ir 31 punktus.

( 43 ) Žr. šios išvados 15–17 punktus; patikslinimas buvo tik formalus ir Saint Louis Sucre neginčija, kad dėl jo atsirado kokių nors su jos reikalavimu susijusių pokyčių.

( 44 ) Žr. šios išvados 21–24 punktus.

( 45 ) Tiesa, kad savo išvados sujungtose bylose Zuckerfabrik Jülich, C‑113/10, C‑147/10 ir C‑234/10, EU:C:2011:701 (Jülich II), 94–98 punktuose išreiškiau nuomonę, jog teisės aktų leidėjas neketino „atlikdamas skaičiavimus remtis tik numatomomis eksporto grąžinamosiomis išmokomis, neatsižvelgdamas į tai, ar jos išmokėtos, net tuomet, kai žinomi galutiniai duomenys“. Tačiau tai visai kitoks argumentas. Šiuo atveju svarbu tai, kad turimi galutiniai duomenys rodė laikotarpio pabaigoje sandėliuotus kiekius, kuriuos buvo galima numatyti kaip eksportuotinus ir kurie dėl to buvo eksportuotino pertekliaus dalis; nesiekiama remtis faktiškai eksportuotais kiekiais.

( 46 ) Sprendimo 43 punktas, išskirta mano.

( 47 ) Žr., pavyzdžiui, Sprendimo Agrargenossenschaft Neuzelle, C‑545/11, EU:C:2013:169, 43 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

( 48 ) Reglamento Nr. 1260/2001 14 straipsnio 1 dalis kartu su 10 straipsnio 1 dalimi.

( 49 ) Reglamento Nr. 493/2006 preambulės 9 konstatuojamoji dalis; žr. šios išvados 8 punktą.

( 50 ) Žr. šios išvados 10 punktą.

Full & Egal Universal Law Academy