GENERALINIO ADVOKATO
HENRIK SAUGMANDSGAARD ØE IŠVADA,
pateikta 2016 m. liepos 21 d. ( 1 )
Byla C‑128/15
Ispanijos Karalystė
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Ieškinys dėl panaikinimo — Žuvininkystė — Reglamentas (ES) Nr. 1367/2014, kuriuo nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės — Bukasnukis ilgauodegis grenadierius ir šiaurinis grenadierius — Klaidingų ataskaitų pateikimo rizika — Bendros abiejų rūšių žvejybos galimybės — Paskirstymo būdas — Nacionalinės kvotos — Galiojimas — Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos — 2 straipsnio 2 dalis — Atsargumo principas — 16 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys — Žvejybos veiklos santykinio stabilumo principas — Pažeidimas“
I – Įvadas
1.
Ieškiniu Ispanijos Karalystė prašo panaikinti Reglamentą (ES) Nr. 1367/2014 (toliau – ginčijamas reglamentas) ( 2 ), nes Europos Sąjungos Taryba peržengė savo diskrecijos ribas, kai nustatė ir paskirstė bukasnukių ilgauodegių grenadierių (oryphaenoides rupestris) ir šiaurinių grenadierių (macrourus berglax) vieną bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK), pažeisdama santykinio stabilumo, proporcingumo ir vienodo požiūrio principus.
2.
Dėl toliau nurodytų priežasčių manau, kad pirmajam panaikinimo pagrindui, siejamam su santykinio stabilumo principo pažeidimu, turi būti pritarta, todėl šioje išvadoje nagrinėsiu tik šį pirmąjį ieškinio pagrindą.
II – Teisinis pagrindas
3.
Teisinį pagrindą sudaro, pirma, Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ( 3 ), iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 ( 4 ) (toliau – BŽP reglamentas), ir, antra, ginčijamas reglamentas.
A – BŽP reglamentas
4.
BŽP reglamento 35–37 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(35)
atsižvelgiant į netvirtą žvejybos sektoriaus ekonominę padėtį ir atitinkamų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai valstybei narei tektų prognozuojama išteklių dalis;
(36)
toks santykinis žvejybos veiklos stabilumas, atsižvelgiant į laikiną išteklių biologinę padėtį, turėtų užtikrinti, kad būtų tenkinami konkretūs regionų, kurių vietos bendruomenės yra ypač priklausomos nuo žuvininkystės ir su ja susijusios veiklos, poreikiai, ir į juos būtų visapusiškai atsižvelgta, kaip Taryba nusprendė 1976 m. lapkričio 3 d. rezoliucijoje, visų pirma jos VII priede;
(37)
Todėl siekiamo santykinio stabilumo sąvoką reikėtų suprasti būtent taip.“
5.
BŽP reglamento 2 straipsnis, kuriame nustatyti BŽP tikslai, suformuluotas taip:
„1. Vykdant bendrą žuvininkystės politiką užtikrinama, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą.
2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas [principas] ir siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis.
“
6.
BŽP reglamento 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas apibrėžiamas kaip „principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastis atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims bei netikslinėms rūšims ir jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti“.
7.
Į BŽP reglamento III dalį „Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo priemonės“ įtrauktame 6 straipsnyje nustatyta:
„1. Siekdama 2 straipsnyje nustatytų bendros žuvininkystės politikos tikslų, susijusių su jūrų biologinių išteklių išsaugojimu ir tausiu naudojimu, Sąjunga patvirtina 7 straipsnyje nustatytas išsaugojimo priemones.
2. Taikant šį reglamentą [Europos] Komisija konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis įstaigomis ir atitinkamomis mokslo įstaigomis. Išsaugojimo priemonės patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, [Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK)] ir kitų patariamųjų įstaigų ataskaitas, patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas ir valstybių narių bendras rekomendacijas pagal 18 straipsnį.
“
8.
BŽP reglamento 7 straipsnyje „Išsaugojimo priemonių rūšys“ nustatyta:
„1. Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo priemonės gali, inter alia, būti šios:
e)
žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonės;
“
9.
BŽP reglamento 16 straipsnyje „Žvejybos galimybės“ nustatyta:
„1. Valstybėms narėms paskirtomis žvejybos galimybėmis užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos atžvilgiu. Skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus.
4. Žvejybos galimybės nustatomos atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir jos atitinka kiekybinius tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus pagal 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 1 dalies b bei c punktus.
“
B – Ginčijamas reglamentas
10.
Ginčijamo reglamento 1–4 ir 7 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(1)
[SESV] 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;
(2)
[BŽP] reglamente reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtas ataskaitas;
(3)
Taryba turi patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, prireikus įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas santykinis kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į [BŽP] tikslus, nustatytus [BŽP] [r]eglamentu ;
(4)
[BLSK] turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ir ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su atitinkamomis regioninėmis patariamosiomis tarybomis;
(7)
kalbant apie bukasnukių ilgauodegių grenadierių išteklius visuose keturiuose rajonuose, iš mokslinių rekomendacijų ir Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje [(NEAFC)] neseniai vykusių diskusijų matyti, kad apie sužvejotą šios rūšies kiekį galėjo būti klaidingai pranešta kaip apie sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekį. Tokiomis aplinkybėmis tikslinga nustatyti abiem rūšims taikomą BLSK ir sudaryti sąlygas teikti atskiras ataskaitas apie kiekvieną iš šių rūšių“.
11.
Ginčijamo reglamento 1 straipsnyje nustatyta: „Šiuo reglamentu Sąjungos žvejybos laivams nustatomos 2015 m. ir 2016 m. tam tikrų giliavandenių žuvų rūšių išteklių metinės žvejybos Sąjungos vandenyse ir tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse, kuriuose būtina riboti sužvejojamų žuvų kiekį, galimybės.“
12.
Ginčijamo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos, be kita ko, tokios šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:
„c)
[BLSK]: kiekvienos rūšies žuvų išteklių kiekis, kurį per metus galima sužvejoti ir iškrauti;
d)
kvota: Sąjungai arba valstybei narei skirta BLSK dalis“.
13.
Ginčijamo reglamento 3 straipsnis suformuluotas taip:
„Sąjungos vandenyse arba tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse Sąjungos žvejybos laivų sužvejojami giliavandenių žuvų rūšių BLSK, tokių BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir su tuo funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti šio reglamento priede.“
14.
Ginčijamo reglamento 5 straipsnyje nustatyta:
„Išteklių, kuriems yra nustatyti BLSK, žuvys laikomos laive arba iškraunamos tik jei jas sužvejojo žvejybos laivai, plaukiojantys su kvotą turinčios ir jos neišnaudojusios valstybės narės vėliava.“
15.
Ginčijamo reglamento priedo 2 dalis pavadinta „Metinės žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos žvejybos laivams rajonuose, kuriuose galioja pagal rūšis ir rajoną taikomas BLSK (tonomis gyvojo svorio)“.
16.
Kiek tai susiję su bukasnukiais ilgauodegiais grenadieriais ir šiauriniais grenadieriais Vb, VI ir VII zonų Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse (toliau – atitinkama pirmoji valdymo zona), ginčijamo reglamento priedo 2 dalyje nustatytas BLSK – 4 010 tonų 2015 m. ir 4078 tonos 2016 m. Iš šio BLSK Ispanijos Karalystei paskirta 65 tonų kvota 2015 m. ir 66 tonų kvota 2016 m.
17.
Be to, patikslinama, kad iškraunami bukasnukių ilgauodegių grenadierių kiekiai negali viršyti 95 % kiekvienos valstybės narės kvotos.
18.
Kiek tai susiję su bukasnukiais ilgauodegiais grenadieriais ir šiauriniais grenadieriais VIII, IX, X, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse (toliau – atitinkama antroji valdymo zona), ginčijamo reglamento priedo 2 dalyje nustatytas BLSK – 3644 tonos 2015 m. ir 3279 tonos 2016 m. Iš šio BLSK Ispanijos Karalystei paskirta 2617 tonų kvota 2015 m. ir 2354 tonų kvota 2016 m.
19.
Be to, patikslinama, kad iškraunami bukasnukių ilgauodegių grenadierių kiekiai negali viršyti 80 % kiekvienos valstybės narės kvotos.
III – Ginčo aplinkybės
20.
Iš Tarybos ir Komisijos pastabų matyti, kad bukasnukis ilgauodegis grenadierius ir šiaurinis grenadierius yra dvi giliavandenių žuvų rūšys, kurias plika akimi galima atskirti tik pagal jų galvos formą. Nupjovus šių rūšių žuvų galvas ir žuvis užšaldžius, praktiškai nebeįmanoma jų atskirti.
21.
Komisija pažymi, kad bukasnukis ilgauodegis grenadierius priklauso prie tikslinių rūšių abiejose atitinkamose valdymo zonose ir jo žvejyba jose reglamentuojama nuo 2003 m., kai BLSK buvo nustatytas Sąjungos lygmeniu ( 5 ). Ši institucija priduria, kad šiaurinis grenadierius šiose zonose yra mažiau paplitęs ir iki ginčijamo reglamento priėmimo jo žvejybai nebuvo taikomas BLSK Sąjungos lygmeniu.
22.
Tarybos ir Komisijos teigimu, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) Giliavandenių žuvų išteklių vertinimo ir biologijos darbo grupė, kurios posėdis vyko 2014 m. balandžio 4–11 d., savo 2014 m. ataskaitoje (toliau – ICES darbo grupės 2014 m. ataskaita) pažymėjo, kad jai buvo pateikta informacija apie per pastaruosius kelerius metus Hatono seklumoje visų pirma Ispanijos traleriais sužvejotus didelius šiaurinių grenadierių kiekius. Pasak šių institucijų, šioje ataskaitoje taip pat nurodyti dideli stebėtojų pateiktų duomenų ir Ispanijos oficialių duomenų apie bukasnukių ilgauodegių grenadierių iškrovimą neatitikimai, ir tai kelia tam tikrą nerimą dėl galbūt klaidingų ataskaitų, susijusių su skirtingomis grenadierių rūšimis.
23.
ICES darbo grupės 2014 m. ataskaitos turinys buvo apsvarstytas NEAFC nuolatiniame valdymo ir mokslo komitete 2014 m. rugsėjo mėn. Konkrečiai šis nuolatinis komitetas pažymėjo, kad deklaruotų šiaurinių grenadierių žvejybos rajonų dydis, palyginti su deklaruotų bukasnukių ilgauodegių grenadierių žvejybos rajonų dydžiu, „kelia nuostabą“, nes šiaurinių grenadierių tradiciškai sužvejojama mažiau. ICES buvo paprašyta pateikti, kiek įmanoma, paaiškinimų dėl šių žvejybos rajonų. Jos visų pirma buvo paprašyta išnagrinėti, ar galėjo būti padaryta klaidų sužvejotų žuvų kiekio ataskaitose arba ar šiauriniai grenadieriai buvo žvejojami naujame žvejybos rajone, ar jų staiga padaugėjo.
24.
Tuo pat metu, 2014 m. rugsėjo mėn., Sąjunga, atstovaujama Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato C2 skyriaus, taip pat paprašė ICES pateikti informacijos šiuo klausimu.
25.
2014 m. spalio 3 d. Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Sąjungos žvejybos laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2015 m. ir 2016 m. žvejybos galimybės. Komisija, be kita ko, pasiūlė, kad abiejose atitinkamose valdymo zonose būtų nustatytas vienas bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK. Šio vieno BLSK dydis pagrįstas ICES moksline rekomendacija dėl bukasnukių ilgauodegių grenadierių, tačiau tokia rekomendacija nepateikta dėl šiaurinių grenadierių. Be to, nacionalinės kvotos, kuriomis paskirstytas vienas BLSK, buvo nustatytos, laikantis santykinio stabilumo principo, vien dėl bukasnukių ilgauodegių grenadierių.
26.
Siekdama atsakyti į NEAFC ir Sąjungos prašymus, 2014 m. lapkričio 7 d. ICES pateikė mokslinę rekomendaciją (toliau – 2014 m. lapkričio 7 d. ICES rekomendacija). Iš šios rekomendacijos matyti, kad kyla neaiškumų, kokią deklaruoto sužvejotų bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių kiekio dalį sudaro kiekvienas iš šių išteklių. Kiek tai susiję su abiejų rūšių grenadierių paplitimu ir gausa, ICES pranešė, kad šios rūšys paprastai aptinkamos skirtingų hidrologinių sąlygų vandenyse, nes šiauriniai grenadieriai dažniausiai gyvena šaltesniuose šiauriniuose vandenyse.
27.
2014 m. lapkričio 7 d. ICES rekomendacijoje pažymima, kad buvo pranešta apie didelius sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekius atitinkamoje antrojoje valdymo zonoje, taip pat atitinkamos pirmosios valdymo zonos dalyje. VI ir XII parajoniuose stebėtoje komercinėje žvejyboje sugautų bukasnukių ilgauodegių grenadierių kiekis vidutiniškai yra tūkstanteriopai didesnis nei šiaurinių grenadierių. Tačiau ICES nurodė didelius, daugiau nei dešimteriopai didesnius, skirtumus tarp, viena vertus, bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių santykinių proporcijų, nurodytų oficialiose iškrovimo ataskaitose, ir, kita vertus, stebėjimo duomenų apie sužvejotus kiekius ir mokslinių tyrimų, atliktų zonose, kur žvejojami šiauriniai grenadieriai, rezultatų.
28.
Vis dėlto 2014 m. lapkričio 7 d. ICES rekomendacijoje nurodyta, kad tiek turimi tyrimo, tiek stebėjimo duomenys yra nepatikimi dėl ribotos teritorijos ir laiko aprėpties. Taigi ICES nusprendė, kad reikia surinkti daugiau duomenų apie sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekį ir pastangas juos sužvejoti, jeigu NEAFC ir Sąjunga norėtų reglamentuoti šiuos žvejybos rajonus.
29.
2014 m. lapkričio 10 d., pirmadienį, Taryba svarstė 2014 m. spalio 3 d. Komisijos pateiktą reglamento pasiūlymą. Remdamasi Taryboje vykusiomis diskusijomis, pirmininkaujanti valstybė, susitarusi su Komisija, pasiūlė kompromisinį dokumentą. Iš esmės pagal šį kompromisą BLSK lygis, iš pradžių nustatytas dėl bukasnukių ilgauodegių grenadierių, didinamas taip, kad būtų atsižvelgta į jo išplėtimą šiaurinių grenadierių atžvilgiu.
30.
Iš Tarybos pastabų matyti, kad praktiškai šis priedas buvo apskaičiuotas remiantis iškrautų bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių kiekių vidutiniu santykiu. Kadangi atitinkamos pirmosios valdymo zonos atveju ICES mokslinėje rekomendacijoje pasiūlytas bukasnukių ilgauodegių grenadierių BLSK – 3794 tonos, o šioje zonoje numatomas vidutinis metinis iškrautų šiaurinių grenadierių kiekis – 5,7 % numatomo vidutinio metinio iškrautų bukasnukių ilgauodegių grenadierių kiekio, 3794 tonų kiekis buvo padidintas 216 tonų (arba 5,7 % nuo 3794 tonų), todėl galutinį kiekį sudarė 4040 tonų. Toks pat metodas buvo taikomas atitinkamai antrajai valdymo zonai, kur numatomas vidutinis metinis iškrautų šiaurinių grenadierių kiekis – 25,6 % numatomo vidutinio metinio iškrautų bukasnukių ilgauodegių grenadierių kiekio.
31.
Taip nustatytas BLSK buvo paskirstytas atitinkamoms valstybėms narėms pagal paskirstymo būdą, atitinkantį santykinį stabilumą bukasnukių ilgauodegių grenadierių atžvilgiu. Todėl Ispanijos Karalystės kvotos buvo 1,62 % ir 71,8 % vieno BLSK, nustatyto atitinkamai pirmajai ir antrajai valdymo zonoms.
32.
Remiantis šiek tiek pakoreguotu pirmininkaujančios valstybės pasiūlytu kompromisu, 2014 m. gruodžio 15 d. buvo pasiektas politinis susitarimas. Visos delegacijos pareiškė pritariančios šiam politiniam susitarimui, išskyrus Ispanijos ir Portugalijos atstovus, kurie pateikė pareiškimą ir paprašė jį įtraukti į Tarybos posėdžio protokolą. Šiame pareiškime Ispanijos Karalystė, be kita ko, nurodė, kad vieno nustatyto bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK paskirstymas neatitiko santykinio stabilumo principo, grindžiamo kiekvienos valstybės narės istoriniais sužvejotais kiekiais.
33.
Ginčijamas reglamentas buvo priimtas remiantis po šio politinio susitarimo suformuluotomis nuostatomis ir 2014 m. gruodžio 20 d. paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Jis įsigaliojo kitą dieną po jo paskelbimo.
IV – Šalių reikalavimai
34.
Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti ginčijamą reglamentą ir
—
priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
35.
Taryba Teisingumo Teismo prašo:
—
atmesti visą ieškinį ir
—
priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
36.
2015 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.
V – Dėl ieškinio
37.
Pirmiausia reikia patikslinti Ispanijos Karalystės pareikšto ieškinio apimtį.
38.
Nors Ispanijos Karalystė pareikštu ieškiniu formaliai siekia panaikinti visą ginčijamą reglamentą, jos pateikti panaikinimo pagrindai, kaip teisingai pažymėjo Taryba, susiję tik su šio reglamento priedo nuostatomis, kuriose bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių atžvilgiu nustatomas ir paskirstomas vienas BLSK ( 6 ) (toliau – ginčijamos nuostatos). Per teismo posėdį Ispanijos Karalystė patvirtino, kad jos ieškinys apima tik šias nuostatas.
39.
Ispanijos Karalystė nurodo tris panaikinimo pagrindus, atitinkamai susijusius su santykinio stabilumo, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu.
40.
Pateikdama pirmąjį panaikinimo pagrindą Ispanijos Karalystė nurodo dvi Tarybos padarytas klaidas nustatant bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių žvejybos galimybes.
41.
Kaip nurodyta šio pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, Tarybos sprendimas nustatyti vieną bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK grindžiamas iš esmės netiksliais įrodymais.
42.
Kaip nurodyta šio pirmojo pagrindo antroje dalyje, paskirstymo būdas, kurį Taryba taikė vienam nustatytam bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK, neatitinka santykinio stabilumo principo. Dėl toliau nurodytų motyvų siūlau Teisingumo Teismui šio pirmojo pagrindo antrą dalį pripažinti pagrįsta ir dėl šios priežasties panaikinti ginčijamas nuostatas.
43.
Prieš pradedant nagrinėti šias abi dalis reikia patikslinti, koks yra BŽP reglamento ir ginčijamo reglamento santykis. BŽP reglamente nustatytos bendrosios BŽP taikomos nuostatos, įskaitant tikslus ir pareigas, kurių šioje srityje turi laikytis Sąjungos teisės aktų leidėjas. Ginčijamas reglamentas yra speciali priemonė, kurios šis teisės aktų leidėjas ėmėsi siekdamas įgyvendinti BŽP reglamente nustatytus tikslus, t. y. nustatyti tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2015 m. ir 2016 m. žvejybos galimybes ( 7 ).
44.
Taigi tarp šių dviejų priemonių esama hierarchijos, t. y. ginčijamas reglamentas turi atitikti BŽP reglamente nustatytus tikslus ir pareigas, ir tai patvirtina ginčijamo reglamento 3 konstatuojamoji dalis. Todėl priimdama ginčijamą reglamentą Taryba privalėjo laikytis santykinio stabilumo principo, nustatyto BŽP reglamento 16 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, ir nė viena iš bylos šalių to neginčijo.
A – Dėl pirmojo ieškinio pagrindo pirmos dalies, kiek ji susijusi su tuo, kad Tarybos sprendimas nustatyti vieną bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK grindžiamas iš esmės netiksliais įrodymais
45.
Ispanijos Karalystė tvirtina, kad, priešingai, nei nurodyta ginčijamo reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje, NEAFC mokslinė rekomendacija neturėjo lemiamos reikšmės atsakant į klausimą, ar buvo būtina nustatyti vieną bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK.
46.
Ispanijos Karalystė primena, kad Sąjunga ir NEAFC paprašė ICES pateikti rekomendaciją dėl to, ar gali būti, kad, pirma, šių abiejų rūšių grenadieriai yra kartu paplitę atitinkamose valdymo zonose ir, antra, apie sužvejotų bukasnukių ilgauodegių grenadierių kiekį klaidingai pranešta kaip apie sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekį.
47.
Ispanijos Karalystės teigimu, 2014 m. lapkričio 7 d. ICES rekomendacijoje pažymima, kad, remiantis turimais duomenimis, negalima spręsti, ar egzistuoja šiaurinių grenadierių žvejybos rajonas.
48.
Ispanijos Karalystė iš to daro išvadą, kad Taryba viršijo savo diskrecijos ribas nustatydama vieną BLSK bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių atžvilgiu, nors 2014 m. lapkričio 7 d. ICES rekomendacijoje nurodyta, jog turimi duomenys neįrodo, kad šios abi rūšys yra paplitusios atitinkamose valdymo zonose ir kad todėl jos gali būti sužvejotos kartu.
49.
Manau, kad šį argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą dėl toliau nurodytų priežasčių.
50.
Pirma, primenu nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią Taryba turi atlikti sudėtingą ekonominės situacijos vertinimą, nustatydama BLSK ir paskirstydama valstybėms narėms žvejybos galimybes. Tokiomis aplinkybėmis Taryba turi diskreciją ne tik dėl nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžio ir apimties, bet iš dalies ir dėl bazinių duomenų nustatymo. Kontroliuodamas, kaip buvo pasinaudota tokia diskrecija, teismas turi apsiriboti tyrimu, ar nebuvo akivaizdžių klaidų ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar atitinkama institucija nėra akivaizdžiai peržengusi savo diskrecijos ribų ( 8 ).
51.
Antra, BŽP reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „[p]agal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas [principas]“. Kaip apibrėžta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, šis principas reiškia, kad tinkamų mokslinių duomenų trūkumas neturėtų būti priežastis atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims, taip pat netikslinėms rūšims ir jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti. Be to, minėto reglamento 16 straipsnio 4 dalyje patikslinama, kad žvejybos galimybės nustatomos atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus.
52.
Iš šių nuostatų darau išvadą, kad Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu ( 9 ), turi įgaliojimus, net jei nėra tinkamų mokslinių duomenų, imtis reikiamų valdymo priemonių rūšiai apsaugoti, be kita ko, žvejybos galimybes nustatančių priemonių.
53.
Todėl, priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė, Taryba turi įgaliojimus patvirtinti vieną bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK, net jeigu nėra „įtikinamų“ mokslinių duomenų apie šių abiejų rūšių buvimą ir sugavimą atitinkamose valdymo zonose.
54.
Trečia, šį aiškinimą patvirtina BŽP reglamento 6 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią išsaugojimo priemonės patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas. Pareiga „atsižvelgti“ į tokią rekomendaciją, mano nuomone, nereiškia pareigos nesiimti veiksmų, kai rekomendacija neįtikinama.
55.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas panašiomis aplinkybėmis jau nusprendė, kad išsaugojimo priemonės neturi visiškai atitikti mokslinių rekomendacijų ir kad tai, jog nėra tokios rekomendacijos ar ji neįtikinama, neturi sutrukdyti Tarybai imtis priemonių, kurios, jos manymu, būtinos BŽP tikslams pasiekti ( 10 ).
56.
Ketvirta, pažymėtina, kad Komisija ir Taryba turėjo mokslines rekomendacijas, būtent ICES darbo grupės 2014 m. ataskaitą ir 2014 m. lapkričio 7 d. ICES rekomendaciją, kuriose nurodytos ataskaitos apie didelius atitinkamose valdymo zonose sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekius ( 11 ).
57.
Šiose rekomendacijose nenagrinėjama, ar iš šių ataskaitų matyti, kad atrastas naujas šiaurinių grenadierių žvejybos rajonas ar kad klaidingai pranešama apie sužvejotų bukasnukių ilgauodegių grenadierių kiekį. Tokia praktika, kai apie sužvejotų bukasnukių ilgauodegių grenadierių kiekį pranešama kaip apie sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekį, kelia riziką, kad nustatytas bukasnukių ilgauodegių grenadierių BLSK taps visiškai neveiksmingas. Ši rizika yra labai didelė, nes, kaip pažymėjo Taryba ir Komisija, ir Ispanijos Karalystė to neginčijo, plika akimi neįmanoma atskirti bukasnukio ilgauodegio grenadieriaus nuo šiaurinio grenadieriaus, kai žuvis užšaldoma be galvos ( 12 ).
58.
Kaip teigė Taryba ir Komisija, būtent siekiant išvengti šios rizikos ginčijamame reglamente nustatytas vienas bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK. Šis siekis aiškiai matyti iš šio reglamento 7 konstatuojamosios dalies.
59.
Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į plačią diskreciją, kurią BŽP srityje turi Sąjungos teisės aktų leidėjas, ir į jo pareigą taikyti atsargumo principą ( 13 ), manau, kad, priešingai, nei tvirtina Ispanijos Karalystė, Taryba neperžengė savo diskrecijos ribų patvirtindama vieną bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK.
60.
Todėl, mano nuomone, ieškinio dėl panaikinimo pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
B – Dėl pirmojo ieškinio pagrindo antros dalies, kiek ji susijusi su tuo, kad paskirstymo būdas, kurį Taryba taikė vienam nustatytam bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK, neatitiko santykinio stabilumo principo
61.
Savo pirmojo pagrindo antroje dalyje Ispanijos Karalystė tvirtina, kad nei Komisija, nei Taryba neatsižvelgė į istorinius sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekius nustatydamos paskirstymo būdą, taikomą vienam nustatytam šios rūšies ir bukasnukių ilgauodegių grenadierių BLSK. Taip ginčijamose nuostatose nustačius nacionalines kvotas buvo pažeistas santykinio stabilumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad būtų atsižvelgta į istorinių sužvejotų kiekvienos atitinkamos rūšies kiekių paskirstymą kiekvienos valstybės narės laivynui.
62.
Praktiškai Ispanijos Karalystė mano, kad jai paskirtos bendros bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių žvejybos kvotos turėjo būti didesnės, nes Ispanijos laivynas 2009–2013 m. sužvejojo didelę šiaurinių grenadierių kiekio dalį. Dėl šio tariamo santykinio stabilumo principo pažeidimo Ispanijos laivyno patirta žala yra 346926 EUR.
63.
Nei Taryba, nei Komisija neginčijo aplinkybės, kad nebuvo atsižvelgta į istorinius sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekius nustatant ginčijamą vieną BLSK. Iš tikrųjų neginčijama, kad jis valstybėms narėms buvo paskirstytas pagal paskirstymo būdą, atspindintį santykinį stabilumą vien bukasnukių ilgauodegių grenadierių atžvilgiu ( 14 ).
64.
Todėl telieka nustatyti, ar, kaip teigia Ispanijos Karalystė, pagal santykinio stabilumo principą Sąjungos teisės aktų leidėjas privalėjo atsižvelgti į istorinius sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekius siekdamas paskirstyti šį vieną BLSK.
65.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad BŽP reglamente nėra santykinio stabilumo sąvokos apibrėžties. Vis dėlto pagal šio reglamento 36 konstatuojamąją dalį šis santykinis stabilumas „turėtų užtikrinti, kad būtų tenkinami konkretūs regionų, kurių vietos bendruomenės yra ypač priklausomos nuo žuvininkystės ir su ja susijusios veiklos, poreikiai, ir į juos būtų visapusiškai atsižvelgta“.
66.
Be to, Teisingumo Teismas ne kartą turėjo aiškinti santykinio stabilumo sąvoką. Šiuo klausimu jis yra nusprendęs, kad nacionalinių kvotų tikslas yra užtikrinti įgyvendinant BŽP kiekvienai valstybei narei tenkančio BLSK dalį, nustatomą iš esmės pagal sužvejotus kiekius iki kvotų sistemos įvedimo, kuriais pasinaudota vykdant tradicinę žvejybą ir kuriais pasinaudojo nuo žvejybos priklausomi šios valstybės narės vietos gyventojai ir su žvejyba susijusi pramonė ( 15 ).
67.
Mano nuomone, iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad pagal santykinio stabilumo principą Sąjungos teisės aktų leidėjas privalo atsižvelgti į istorinius valstybių narių sužvejotus kiekius nustatydamas kvotas, kurios kiekvienai valstybei narei paskirstomos po to, kai nustatomas BLSK. Be to, tuo atveju, kai kelių rūšių atžvilgiu nustatomas vienas BLSK, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi atsižvelgti į istorinius kiekvienos sužvejotos atitinkamos rūšies kiekius. Ši pareiga kyla tiek iš BŽP reglamento 16 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio ( 16 ), tiek iš Teisingumo Teismo praktikos ( 17 ), tiek ir iš logikos, kuria grindžiamas santykinio stabilumo principas ( 18 ).
68.
Todėl Taryba pažeidė santykinio stabilumo principą, kai neatsižvelgė į istorinius sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekius nustatydama kvotas, paskirstytas kiekvienai valstybei narei po to, kai buvo nustatytas vienas šios rūšies ir bukasnukių ilgauodegių grenadierių BLSK.
69.
Pažymėtina, kad Taryba ir Komisija aiškiai pripažino, jog istoriniai sužvejoti kiekiai yra vienas iš veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant BLSK paskirstymo valstybėms narėms būdą. Vis dėlto šios dvi institucijos pateikia kelis argumentus, kuriais siekia įrodyti, kad ginčijamomis nuostatomis nepažeidžiamas santykinio stabilumo principas arba bent jau šis galimas pažeidimas yra pateisinamas.
70.
Pirma, bukasnukių ilgauodegių grenadierių išsaugojimo tikslas galėtų pateisinti vieno nustatyto šios rūšies ir šiaurinių grenadierių BLSK paskirstymą laikantis santykinio stabilumo tikslo vien bukasnukių ilgauodegių grenadierių atžvilgiu.
71.
Mano nuomone, šis argumentas nepagrįstas dėl toliau nurodytų priežasčių. Viena vertus, tokiam aiškinimui prieštarauja reikšmingos BŽP reglamento nuostatos. Pagal šio reglamento 16 straipsnio 4 dalį nustatant žvejybos galimybes turi būti paisoma išsaugojimo tikslo ( 19 ). Tačiau šis tikslas yra nereikšmingas paskirstant žvejybos galimybes. Iš tikrųjų minėto reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santykinio stabilumo principo turi būti paisoma atliekant bet kurį žvejybos galimybių paskirstymą valstybėms narėms, neminint šiame etape išsaugojimo tikslo ( 20 ).
72.
Kita vertus, praktiškai tokios rūšies kaip bukasnukis ilgauodegis grenadierius išsaugojimas užtikrinamas nustatant su šia rūšimi susijusį BLSK, o ne paskirstant šį BLSK valstybėms narėms. Rūšies išsaugojimo aspektu iš tikrųjų nėra svarbu, ar bukasnukių ilgauodegių grenadierių sužvejos laivas, plaukiojantis su Ispanijos vėliava, ar laivas, plaukiojantis su bet kurios kitos valstybės vėliava.
73.
Apibendrinant pažymėtina, kad šių abiejų tikslų siekiama dviem skirtingais etapais – nustatant žvejybos galimybes ir jas paskirstant, taigi išsaugojimo tikslu negalima pateisinti santykinio stabilumo principo pažeidimo paskirstymo etape.
74.
Be to, reikia patikslinti, kad Taryba sumažino bukasnukių ilgauodegių grenadierių pereikvojimo riziką, atsiradusią dėl ginčijamo BLSK lygio padidinimo ( 21 ), apribodama iškraunamus bukasnukių ilgauodegių grenadierių kiekius atitinkamai iki 95 % ir 80 % kiekvienai valstybei narei paskirtų kvotų ( 22 ).
75.
Antra, Taryba teigia, kad neprivalėjo peržiūrėti nustatyto bukasnukių ilgauodegių grenadierių paskirstymo būdo, kai ginčijamą BLSK išplėtė šiaurinių grenadierių atžvilgiu, nes dėl šio išplėtimo būtų ne nustatytos naujos žvejybos galimybės, kaip tai suprantama pagal BŽP reglamento 16 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, o veikiau išlaikytos esamos žvejybos galimybės.
76.
Šiuo klausimu primintina, kad BŽP reglamento 16 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatyta, kad skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus ( 23 ). Taigi ši pareiga atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės interesus taikoma tik dėl naujų žvejybos galimybių.
77.
Tačiau BŽP reglamento 16 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio nuostatoje nedaroma jokio skirtumo pagal tai, ar žvejybos galimybės yra naujos, ar esamos. Todėl pareiga laikytis santykinio stabilumo principo taikoma tiek dėl naujų, tiek dėl esamų žvejybos galimybių ( 24 ).
78.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba bet kuriuo atveju privalėjo laikytis santykinio stabilumo principo nustatydama ginčijamą bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK, neatsižvelgiant į tai, ar šis BLSK kvalifikuotinas kaip naujos, ar kaip esamos žvejybos galimybės ( 25 ).
79.
Šiomis aplinkybėmis Taryba taip pat remiasi Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią, pirma, santykinio stabilumo reikalavimas turi būti suprantamas kaip reiškiantis kiekvienai valstybei narei nustatytos procentinės dalies išsaugojimą ir, antra, iš pradžių nustatytas paskirstymo būdas taikomas, kol bus priimtas pakeičiantis reglamentas ( 26 ).
80.
Šioje byloje, mano nuomone, būtų sunku užginčyti, kad buvo priimtas „pakeičiantis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal minėtą teismo praktiką, nes Taryba priėmė reglamentą, kuriuo pakeitė nustatytą bukasnukių ilgauodegių grenadierių BLSK ir jį išplėtė įtraukdama šiaurinius grenadierius. Todėl Taryba negali remtis šia teismo praktika teigdama, kad paskirstymo būdas, iš pradžių nustatytas bukasnukių ilgauodegių grenadierių atžvilgiu, turi būti toliau taikomas, nors ji pakeitė ginčijamą BLSK ir jį išplėtė įtraukdama šiaurinius grenadierius.
81.
Šiuo aspektu šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo bylų, kuriose Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į santykinio stabilumo principą, patvirtino Tarybos praktiką nekeisti iš pradžių nustatyto paskirstymo būdo, aplinkybių. Iš tiesų nė viena iš šių bylų nebuvo susijusi su tokiu Tarybos atliktu esamo BLSK pakeitimu – išplėtimu, kad apimtų kitą žuvies rūšį ( 27 ).
82.
Trečia, Taryba ir Komisija teigia, kad jos privalėjo naudoti paskirstymo būdą, nustatytą bukasnukių ilgauodegių grenadierių atžvilgiu, nes nebuvo patikimų duomenų apie sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekius atitinkamose valdymo zonose.
83.
Šis argumentas manęs neįtikina dėl toliau nurodytų priežasčių.
84.
Viena vertus, neginčijama, kad Taryba ir Komisija turėjo duomenų, susijusių su sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekiais atitinkamose valdymo zonose, pateiktų, be kita ko, ICES darbo grupės 2014 m. ataskaitoje ir 2014 m. lapkričio 7 d. ICES rekomendacijoje ( 28 ); tai Taryba aiškiai pripažino per teismo posėdį.
85.
Ši aplinkybė neginčytina ir dėl to, kad siekdama į BLSK, iš pradžių nustatytą vien dėl bukasnukių ilgauodegių grenadierių, įtraukti ir šiaurinius grenadierius, jo papildomą dalį Taryba apskaičiavo remdamasi iškrautų bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių kiekių vidutiniu santykiu ( 29 ).
86.
Reikia pridurti, kad įgyvendindama šios išvados 50 punkte minėtą diskreciją Taryba bet kuriuo atveju galėjo aiškinti turimus duomenis apie istorinius sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekius. Ji galėjo visų pirma vertinti šių duomenų patikimumą ir prireikus paprašyti Ispanijos Karalystės pateikti informaciją šiuo klausimu. Atlikdama šį vertinimą, Taryba taip pat galėjo atmesti duomenis, dėl kurių jai teisėtai galėjo kilti įtarimų, kad jie pagrįsti melagingomis arba klaidingomis ataskaitomis.
87.
Vis dėlto manau, kad ši diskrecija, ribojama pareigos laikytis santykinio stabilumo principo, neleidžia Tarybai visiškai neatsižvelgti į duomenis apie istorinius sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekius, turėtus nustatant vieno šios rūšies ir bukasnukių ilgauodegių grenadierių BLSK paskirstymo būdą.
88.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad ginčijamas nuostatas reikia panaikinti, nes jose nustatytas vienas bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK buvo paskirstytas pažeidžiant santykinio stabilumo principą.
89.
Kadangi pirmojo ieškinio pagrindo antrą dalį reikia pripažinti pagrįsta, nebūtina nagrinėti kitų dviejų ieškinio pagrindų, kuriuos Ispanijos Karalystė pateikė grįsdama savo ieškinį, pagrįstumo.
C – Dėl ginčijamų nuostatų padarinių palikimo galioti
90.
Nors Taryba to neprašė, manau, kad reikėtų palikti galioti ginčijamų nuostatų padarinius, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų šias nuostatas panaikinti ( 30 ).
91.
Šiuo klausimu primintina, kad pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą, jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie panaikinto teisės akto padariniai lieka galutiniai.
92.
Nagrinėjamoje byloje ginčijamų nuostatų, kuriose nustatomas ir paskirstomas vienas bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių BLSK, panaikinimas galėtų turėti reikšmingą neigiamą poveikį šių rūšių apsaugai, nes jų žvejyba nuo šio sprendimo paskelbimo iki naujų nuostatų, kuriomis būtų įtvirtintos minėtų rūšių žvejybos galimybės, įsigaliojimo nebebūtų reglamentuojama.
93.
Todėl manau, kad šių nuostatų padariniai turi būti palikti galioti protingą terminą, kuris neturėtų viršyti šešių mėnesių, skaičiuojant nuo šio sprendimo paskelbimo, iki įsigalios naujos nuostatos, kuriose, laikantis santykinio stabilumo principo, bus nustatytos ir paskirstytos bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių žvejybos galimybės.
VI – Išvada
94.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui:
—
patenkinti ieškinį, taigi ir panaikinti 2014 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1367/2014, kuriuo nustatomos Sąjungos žvejybos laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2015 m. ir 2016 m. žvejybos galimybės, priedo nuostatas, kuriose nustatomos ir paskirstomos bukasnukių ilgauodegių grenadierių (oryphaenoides rupestris) ir šiaurinių grenadierių (macrourus berglax) metinės žvejybos galimybės Vb, VI ir VII zonų bei VIII, IX, X, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse,
—
palikti galioti šių nuostatų padarinius protingą terminą, kuris neturėtų viršyti šešių mėnesių, skaičiuojant nuo šio sprendimo paskelbimo, iki įsigalios naujos nuostatos, kuriose, laikantis santykinio stabilumo principo, bus nustatytos ir paskirstytos bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių žvejybos galimybės, ir
—
priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas; Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
( 1 ) Originalo kalba: prancūzų.
( 2 ) 2014 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos Sąjungos žvejybos laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2015 m. ir 2016 m. žvejybos galimybės (OL L 366, 2014, p. 1).
( 3 ) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013, p. 22).
( 4 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas, kuriuo dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1069/2009, (ES) Nr. 1379/2013 ir (ES) Nr. 1380/2013 (OL L 354, 2013, p. 86).
( 5 ) Žr. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2340/2002, nustatantį giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2003 ir 2004 metais (OL L 356, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 5 t., p. 439).
( 6 ) Žr. šios išvados 15–19 punktus.
( 7 ) Dėl išsamumo reikėtų patikslinti, kad ginčijamas reglamentas patenka į BŽP taikymo sritį, kuri nustatyta BŽP reglamento 1 straipsnyje.
( 8 ) 1998 m. vasario 19 d. Sprendimas NIFPO ir Northern Ireland Fishermen’s Federation (C‑4/96, EU:C:1998:67, 41 ir 42 punktai), 1999 m. spalio 5 d. Sprendimas Ispanija / Taryba (C‑179/95, EU:C:1999:476, 29 punktas), 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Italija / Taryba (C‑120/99, EU:C:2001:567, 44 punktas) ir 2006 m. kovo 30 d. Sprendimas Ispanija / Taryba (C‑87/03 ir C‑100/03, EU:C:2006:207, 38 punktas).
( 9 ) Šiuo klausimu žr. SESV 43 straipsnio 3 dalį: „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo bei žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.“
( 10 ) Pagal analogiją žr. 1993 m. lapkričio 24 d. Sprendimą Mondiet (C‑405/92, EU:C:1993:906, 30 ir 31 punktai).
( 11 ) Žr. šios išvados 22–28 punktus.
( 12 ) Žr. šios išvados 20 punktą.
( 13 ) Žr. šios išvados 50 ir 51 punktus.
( 14 ) Žr. šios išvados 25 ir 31 punktus.
( 15 ) 1989 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Agegate (C‑3/87, EU:C:1989:650, 24 punktas), 1989 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Jaderow ir kt. (C‑216/87, EU:C:1989:651, 23 punktas) ir 1998 m. vasario 19 d. Sprendimas NIFPO ir Northern Ireland Fishermen’s Federation (C‑4/96, EU:C:1998:67, 47 punktas).
( 16 ) „Valstybėms narėms paskirtomis žvejybos galimybėmis užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos atžvilgiu“ (kursyvu išskirta mano).
( 17 ) 2002 m. balandžio 18 d. Sprendimas Ispanija / Taryba (C‑61/96, C‑132/97, C‑45/98 ir C‑27/99, C‑81/00, C‑22/01, EU:C:2002:230, 39 punktas): „Santykinio stabilumo principo taikymo tikslais kiekvieno žuvų ištekliaus, apibrėžto kaip tam tikroje geografinėje zonoje plaukiojančios konkrečios rūšies žuvys, žvejybos galimybės turi būti vertinamos atskirai. Iš tiesų iš Reglamento Nr. 3760/92 8 straipsnio 4 dalies ii punkto darytina išvada, kad žvejybos veiklos santykinis stabilumas turi būti užtikrintas kiekvienai valstybei narei „kiekvieno atitinkamo ištekliaus atžvilgiu“.“
( 18 ) Kadangi kiekvienos rūšies istoriniai sužvejoti kiekiai skirtingai paskirstomi valstybėms narėms, vien tai, kad atsižvelgiama į vienos iš dviejų rūšių, kurioms taikomas vienas BLSK, istorinius sužvejotus kiekius, neužtikrina su kitos rūšies žvejybos veikla susijusio santykinio stabilumo.
( 19 ) Pagal BŽP reglamento 6 straipsnio 1 dalį šiuo išsaugojimo tikslu taip pat turi būti vadovaujamasi priimant išsaugojimo priemones, išdėstytas šio reglamento 7 straipsnyje.
( 20 ) Pagal analogiją žr. 1993 m. lapkričio 24 d. Sprendimą Mondiet (C‑405/92, EU:C:1993:906, 50 punktas). Tame sprendime Teisingumo Teismas pripažino, kad dreifuojančių žiauninių tinklų naudojimą ribojančios priemonės negalima laikyti nesuderinama su santykinio stabilumo principu, nes šis principas yra susijęs tik su kiekvieno galimo sužvejoti Sąjungoje atitinkamo žuvies ištekliaus kiekio paskirstymu skirtingoms valstybėms narėms.
( 21 ) Žr. šios išvados 29 ir 30 punktus.
( 22 ) Žr. šios išvados 17 ir 19 punktus.
( 23 ) Dėl pareigos atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės interesus paskirstant naujas žvejybos galimybes žr. 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Ispanija / Taryba (C‑141/05, EU:C:2007:653, 87 ir paskesni punktai).
( 24 ) Kitaip tariant, pareiga atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės interesus paskirstant naujas žvejybos galimybes papildo pareigą užtikrinti žvejybos veiklos santykinį stabilumą paskirstant bet kokias žvejybos galimybes, tačiau jos nepakeičia. Aiškinimas, kad santykinio stabilumo principas netaikomas paskirstant naujas žvejybos galimybes, tačiau taikomas paskirstant tik esamas žvejybos galimybes, būtų nelogiškas, nes santykinio stabilumo principui prieštaraujantis paskirstymo būdas galėtų būti panaikintas tik tada, kai atitinkamos naujos žvejybos galimybės taptų esamos.
( 25 ) Papildomai pažymėtina, kad Tarybos argumentas, pagal kurį ginčijamu BLSK paliekamos galioti tik esamos žvejybos galimybės, regis, prieštarauja aplinkybei, kad šis BLSK pirmą kartą apima šiaurinių grenadierių rūšį, ir tai, mano nuomone, yra naujos žvejybos galimybės. Tačiau dėl prieš tai nurodytų priežasčių šis patikslinimas neturi jokios įtakos Tarybos pareigai laikytis santykinio stabilumo principo, nustatyto BŽP reglamento 16 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje.
( 26 ) Žr., be kita ko, 1987 m. birželio 16 d. Sprendimą Romkes (46/86, EU:C:1987:287, 17 punktas), 1992 m. spalio 13 d. Sprendimą Portugalija ir Ispanija / Taryba (C‑63/90 ir C‑67/90, EU:C:1992:381, 26 punktas), 2006 m. kovo 30 d. Sprendimą Ispanija / Taryba (C‑87/03 ir C‑100/03, EU:C:2006:207, 27 punktas) ir 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Ispanija / Taryba (C‑141/05, EU:C:2007:653, 86 punktas).
( 27 ) Šiose bylose Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Taryba neturi pareigos persvarstyti paskirstymo būdo, jeigu kitos valstybės narės neišnaudojo joms skirtų kvotų (žr. 1987 m. birželio 16 d. Sprendimo Romkes, 46/86, EU:C:1987:287, 14 punktą; 1992 m. spalio 13 d. Sprendimo Portugalija ir Ispanija / Taryba, C‑63/90 ir C‑67/90, EU:C:1992:381, 38 punktą), jeigu į Sąjungą įstojo naujos valstybės narės (žr. 1992 m. spalio 13 d. Sprendimo Portugalija ir Ispanija / Taryba, C‑63/90 ir C‑67/90, EU:C:1992:381, 31–35 punktus ir 2006 m. kovo 30 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑87/03 ir C‑100/03, EU:C:2006:207, 28–32 punktus) arba jeigu padidėjo žvejybos galimybės (žr. 1992 m. spalio 13 d. Sprendimo Portugalija ir Ispanija / Taryba, C‑63/90 ir C‑67/90, EU:C:1992:381, 27–30 punktus ir 1992 m. spalio 13 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑73/90, EU:C:1992:384, 27–29 punktus).
( 28 ) Žr. šios išvados 22–28 ir 56–58 punktus.
( 29 ) Žr. šios išvados 29 ir 30 punktus.
( 30 ) Teisingumo Teismas šia galimybe savo iniciatyva nagrinėti būtinybę palikti galioti panaikintų nuostatų padarinius yra pasinaudojęs, be kita ko, 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendime Ispanija / Taryba (C‑310/04, EU:C:2006:521, 138–141 punktai) ir 2013 m. spalio 22 d. Sprendime Komisija / Taryba (C‑137/12, EU:C:2013:675, 78–81 punktai).
Full & Egal Universal Law Academy