20.4.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 127/13
2015 m. vasario 25 d. likviduojamos Banco Privado Português, SA ir likviduojamos Massa Insolvente do Banco Privado Português, SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-487/11 Banco Privado Português ir Massa Insolvente do Banco Privado Português/Komisija
(Byla C-93/15 P)
(2015/C 127/19)
Proceso kalba: portugalų
Šalys
Apeliantės: likviduojama Banco Privado Português, SA ir likviduojama Massa Insolvente do Banco Privado Português, SA, atstovaujamos advokatų C. Fernández Vicién, F. Pereira Coutinho, M. Esperança Pina, M. Ferreira Santos, R. Leandro Vasconcelos
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliančių reikalavimai
Apeliantės prašo Teisingumo Teismo priimti šį apeliacinį skundą, pripažinti jį pagrįstų ir dėl tos priežasties:
—
panaikinti skundžiamą sprendimą ir pakeisti jį sprendimu, kuriuo panaikinamas visas Komisijos sprendimas (1),
—
jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, panaikinti skundžiamą sprendimą ir pakeisti jį sprendimu, kuriuo Komisijos sprendimas būtų panaikintas tiek, kiek jame pripažįstama, kad valstybės pagalba kaip valstybės garantija yra neteisėta ir nesuderinama laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. birželio 5 d.,
—
jei šis prašymas būtų nepatenkintas, panaikinti skundžiamą sprendimą ir pakeisti jį sprendimu, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas tiek, kiek jame nurodyta susigrąžinti (tariamą) pagalbą, kaip nurodyta 2–4 straipsniuose,
—
jei šis prašymas būtų nepatenkintas, panaikinti skundžiamą sprendimą ir pakeisti jį sprendimu, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas tiek, kiek jame nurodyta susigrąžinti už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. birželio 5 d.,
—
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamos ieškinį apeliantės remiasi šešiais pagrindais:
1.
Pirmasis pagrindas: Bendrasis Teismas siekė kompensuoti Komisijos sprendimo argumentavimo trūkumą ir pateikė savo argumentus bei taip padarė teisės klaidą nagrinėdamas Komisijos argumentus ir pripažindamas juos pakankamais.
2.
Antrasis pagrindas: Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino SESV 107 straipsnio 1 dalį ir neteisingai pritaikė teisę faktinėms aplinkybėms nuspręsdamas, kad BPP buvo suteiktas pranašumas pripažinus garantiją su vidaus rinka nesuderinama pagalba.
3.
Trečiasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir teisės klaidos neatsižvelgdama į išimtis, nustatytas SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte.
4.
Ketvirtasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą patvirtindamas sprendimą susigrąžinti, t. y. jis pritarė sprendimui nurodyti susigrąžinti (tariamą) pagalbą, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, nes BPP neįgijo jokio pranašumo; jis nepadarė išvados, kad Komisijos sprendimu nurodyta susigrąžinti pagalbą dėl procesinių priežasčių ir suklydo nuspręsdamas, kad apskaičiuodama pagalbos dydį Komisija nenukrypo nuo gairėse išdėstytų principų.
5.
Penktasis pagrindas: Bendrasis Teismas nesilaikė teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų patvirtindamas Komisijos sprendimą tiek, kiek juo nurodoma susigrąžinti (tariamą) pagalbą.
6.
Šeštasis pagrindas: Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisija pažeidė BPP teisę vienodą požiūrį, nes šioje byloje buvo taikomas skirtingas požiūris, palyginti su kitomis panašiomis bylomis.
(1) 2010 m. liepos 20 d. Komisijos sprendimas 2011/346/ES dėl valstybės pagalbos C 33/09 (ex NN 57/09, CP 191/09) kurią Portugalija suteikė BPP kaip valstybės garantiją (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4932) (OL L 159, p. 95).
Full & Egal Universal Law Academy