22.6.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 205/13
2015 m. kovo 19 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. vasario 13 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-725/14 Aalberts Industries/Europos Komisija
(Byla C-132/15)
(2015/C 205/19)
Proceso kalba: nyderlandų
Šalys
Apeliantas: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, atstovaujamas A. V. Placco ir E. Beysen
Kitos proceso šalys: Aalberts Industries NV, Europos Komisija
Apelianto reikalavimai
—
Panaikinti 2015 m. vasario 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) nutartį byloje T-725/14, Aalberts Industries/Europos Sąjunga, tiek, kiek ja buvo atmesti abu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau –ESTT) prašymo Bendrajam Teismui pagal jo procedūros reglamento 114 straipsnį reikalavimai ir patenkintas Europos Komisijos (toliau – Komisija) prieštaravimas dėl priimtinumo;
—
patenkinti minėtus prašymo reikalavimus, todėl priimti galutinį sprendimą dėl bylos esmės ir pripažinti nepriimtinu Aalberts Industries NV ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes jis pareikštas ESTT (kaip Sąjungos atstovui);
—
priteisti iš Aalberts Industries NV ESTT abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
2015 m. vasario 13 d. nutartimi Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) atmetė ESTT prašymą, pateiktą byloje T-725/14, Aalberts Industries/Europos Sąjunga pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnį. Šios institucijos pateiktu prašymu buvo siekiama pripažinti nepriimtinu Aalberts Industries NV ieškinį, kiek šis buvo pareikštas ESTT kaip Europos Sąjungos atstovui; toks pat ieškinys taip pat buvo pareikštas Komisijai. Ieškiniu Aalberts Industries siekė pagrįsti Europos Sąjungos deliktinę atsakomybę, kad būtų atlyginta žala, kurią ji teigia patyrusi dėl to, kad byloje T-385/06, Aalberts Industries ir kt./Komisija Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo per protingą terminą. Minėtoje nutartyje Bendrasis Teismas, skirtingai nei teigė ESTT ir pripažindamas Komisijos poziciją, priėjo išvadą, kad ESTT, o ne Komisija privalo atstovauti Europos Sąjungą minėto ieškinio atveju.
Šiuo metu ESTT pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį yra pateikęs Bendrajam Teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią nutartį, kiek ja buvo atmestas ESTT prašymas. Grįsdamas apeliacinį skundą ESTT teigia, kad buvo pažeistos, pirma, atstovavimo Sąjungai jos teismuose taisyklės ir, antra, pareiga motyvuoti.
Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su atstovavimo Sąjungai jos teismuose taisyklėmis , ESTT pastebi, kad, nesant aiškios nuostatos dėl atstovavimo Sąjungai jos teismuose pateikus ieškinius, kuriais pagal SESV 268 straipsnį siekiama pagrįsti Sąjungos deliktinę atsakomybę, tokios atstovavimo taisyklės turi būti išvestos iš teismų funkcijų vykdymui taikomų bendrųjų principų, pirmiausia tinkamo teisingumo vykdymo principo bei teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų.
Šis pirmasis ESTT apeliacinio skundo pagrindas sudarytas iš dviejų dalių, t. y. nesilaikymo tinkamo teisingumo vykdymo principo reikalavimų bei nesilaikymo teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų reikalavimų.
Pirmoje dalyje ESTT nurodo, jog Bendrojo Teismo išvada, kad ESTT privalo atstovauti Sąjungai pirmiau minėto ieškinio dėl žalos atlyginimo atveju, aiškiai pagrįsta teismų praktika, suformuluota Sprendime Werhahn Hansamühle ir kt./Taryba ir Komisija (63/72–69/72, EU:C:1973:121, toliau – Sprendimas Werhahn ir kt.). Iš sprendimo toje byloje matyti, kad tais atvejais, kai tuometinės Bendrijos (dabar – Sąjungos) atsakomybė kyla dėl vienos iš jos institucijų priimto akto, Sąjungos teisme jai turėtų atstovauti institucija arba institucijos, dėl kurios (-ių) veiksmų kyla atsakomybė. ESTT nuomone, šis sprendimas negali būti taikomas šioje byloje, nes dėl įvairių priežasčių tai lemtų situaciją, nesuderinamą su tinkamo teisingumo vykdymu, kuris pagal aiškų Sprendimo Werhahn ir kt. tekstą yra šio sprendimo pagrindas. Šiuo klausimu ESTT netiesiogiai taip pat remiasi tuo, jog buvo nepaisoma SESV 317 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 966/2012 (1) 53 straipsnio 1 dalies taikymo apimties, dėl kurios Bendrasis Teismas turėjo pripažinti principą, jog žala galiausiai turi būti atlyginama, kaip reikalaujama šiuo atveju, iš su Komisija susijusios Sąjungos biudžeto dalies.
Pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antroje dalyje ESTT, remdamasis 2008 m. liepos 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu Mihalkov/Bulgarija (Rechtssache Nr. 67719/01), nurodo, kad, nustatydamas, jog ESTT turi atstovauti Sąjungai nagrinėjant Aalberts Industries ieškinį dėl žalos atlyginimo, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į teismų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus. Kadangi šioje byloje, pirma, spėjamai atsakomybę sukeliantys veiksmai atliekami teismo kolegijai vykdant teismines funkcijas ir, antra, teismo kolegija, turinti nagrinėti bylą, i) priklauso tai pačiai teisminei institucijai (Bendrajam Teismui) kaip ir kolegija, dėl kurios veiksmų kyla atsakomybė, ir ii) yra neatskiriama atsakovo sudedamoji dalis (ESTT) byloje, su kuria šios kolegijos teisėjai susiję profesinėje srityje, yra pažeisti nurodyti reikalavimai. Juo labiau tai akivaizdu dėl to, kad, kaip nusprendė Bendrasis Teismas, žala galiausiai turi būti atlyginama, kaip reikalaujama šiuo atveju, iš su ESTT susijusios Sąjungos biudžeto dalies.
Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo ESTT teigia, kad skundžiama nutartimi pažeidžiama pareiga motyvuoti , nes joje konkrečiai nėra paneigiami argumentai, kuriuos ESTT pateikė Bendrajam Teismui dėl įvairių sprendimų – Groupe Gascogne/Komisija (C-58/12 P, EU:C:2013:770), Gascogne Sack/Komisija (C-40/12 P, EU:C:2013:768) ir Kendrion/Komisija (C-50/12 P, EU:C:2013:771) – taikymo apimties.
(1) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy