20.7.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 236/22
2015 m. kovo 30 d.Sächsisches Oberverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Der Bundesbeauftragte für Asylangelegenheiten/N
(Byla C-150/15)
(2015/C 236/31)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sächsisches Oberverwaltungsgericht
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Der Bundesbeauftragte für Asylangelegenheiten
Atsakovė: N
Kita proceso šalis: Vokietijos Federacinė Respublika
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar Direktyvos 2011/95/ES (1) 9 straipsnio 1 dalies a punktas kartu su 10 straipsnio 1 dalies b punktu aiškintinas taip, kad
a)
darytina prielaida, jog yra sunkus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnio 1 dalimi ir Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalimi garantuojamos religijos laisvės pažeidimas, o kartu – persekiojimo veiksmas pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punktą, jei religiniai veiksmai arba elgesio formos, kurie privalomi pagal prašytojo aktyviai išpažįstamos religijos doktriną ir yra viena iš pagrindinių jos dalių arba grindžiami prašytojo religiniais įsitikinimais kaip ypač svarbūs jo religinei tapatybei, atitinkamoje kilmės šalyje yra draudžiami numatant baudžiamąją atsakomybę,
arba
b)
būtina, jog tam tikrą religiją aktyviai išpažįstantis prašytojas dar ir įrodytų, kad pagal šios religijos doktriną kaip viena iš pagrindinių jos dalių privalomi religiniai veiksmai arba elgesio formos, kurie jo kilmės šalyje laikomi draudžiama religine veikla, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, jam yra „ypač svarbūs“ išsaugant savo religinę tapatybę ir dėl to „būtini“?
2.
Ar Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 3 dalis kartu su 2 straipsnio d punktu aiškintina taip, kad,
siekiant nustatyti, ar kyla pagrįsta baimė būti persekiojamam ir realus pavojus (angl. real risk) vieno iš Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nurodytų vykdytojų būti persekiojamam arba patirti nežmonišką ar žeminamą elgesį, arba būti nubaustam
dėl religinių veiksmų arba elgesio formų, kurie privalomi pagal prašytojo aktyviai išpažįstamos religijos doktriną ir yra viena iš pagrindinių jos dalių arba grindžiami prašytojo religiniais įsitikinimais kaip ypač svarbūs jo religinei tapatybei ir kurie jo kilmės šalyje yra draudžiami numatant baudžiamąją atsakomybę,
a)
reikia atlikti santykinį vertinimą, t. y. savo išpažįstamą religiją neleistinai praktikuojančių prašytojo religinės pakraipos pasekėjų skaičių susieti su faktinių persekiojimo dėl šių religinių veiksmų prašytojo kilmės šalyje skaičiumi, atsižvelgiant į galimus valstybės baudžiamojo persekiojimo praktikos neaiškumus ir netikslumus,
arba
b)
pakanka įrodyti, kad kilmės šalies baudžiamojo persekiojimo praktikoje faktiškai taikomos teisės normos, kuriomis, numatant baudžiamąją atsakomybę, draudžiami religiniai veiksmai arba elgesio formos, kurie privalomi pagal prašytojo aktyviai išpažįstamos religijos doktriną ir yra viena iš pagrindinių jos dalių arba grindžiami prašytojo religiniais įsitikinimais kaip ypač svarbūs jo religinei tapatybei?
3.
Ar nacionalinės proceso teisės norma, pagal kurią bylą iš esmės nagrinėjantis teismas privalo laikytis kasacinio teismo teisinio vertinimo (šiuo atveju Verwaltungsgerichtsordnung (VwGO) (Administracinių teismų proceso kodeksas), 144 straipsnio 6 dalis), suderinama su Sąjungos teisės viršenybės principu, jei bylą iš esmės nagrinėjantis teismas tam tikrą Sąjungos teisės normą norėtų aiškinti kitaip negu kasacinis teismas, tačiau net po prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros, atliktos pagal SESV 267 straipsnio 2 dalį, negali to daryti dėl nacionalinės teisės normos, pagal kurią privalo laikytis kasacinio teismo teisinio vertinimo?
(1) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, p. 9)
Full & Egal Universal Law Academy