15.6.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 198/24
2015 m. balandžio 8 d.Evonik Degussa GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-341/12 Evonik Degussa GmbH/Europos Komisija
(Byla C-162/15 P)
(2015/C 198/33)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Evonik Degussa GmbH, atstovaujama advokatų C. Steinle, C. von Köckritz ir A. Richter
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė prašo:
1.
panaikinti 2015 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą Evonik Degussa GmbH/Europos Komisija byloje T-341/12;
2.
remiantis SESV 263 straipsnio 4 dalimi, panaikinti 2012 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimą C(2012) 3534 final byloje COMP/38.620 – Vandenilio peroksidas ir perboratas, kuriuo atmestas Evonik Degussa pateiktas prašymas užtikrinti informacijos, pateiktos sprendžiant bylas COMP/38.620 – Vandenilio peroksidas ir perboratas, konfidencialumą; ir
3.
priteisti iš Komisijos padengti apeliantės Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė nurodo tris apeliacinio skundo pagrindus.
Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas klaidingai aiškino 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (1) 8 straipsnį ir padarė teisės klaidą, nes neigė, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti ir kad bylas nagrinėjantis pareigūnas padarė vertinimo klaidą nuspręsdamas paskelbti byloje nagrinėjamą informaciją. Bendrojo Teismo bandymas „suprasti“ atsakingo Konkurencijos generalinio direktorato pareigūno samprotavimus, perkeltus iš jo susirašinėjimo su apeliante į bylas nagrinėjančio pareigūno sprendimą, prieštarauja ne tik aiškiam bylas nagrinėjančio pareigūno sprendimo tekstui ir tokiu būdu pagrindžia akivaizdų skundžiamo sprendimo teksto iškraipymą, bet ir lėmė apeliantės teisės į veiksmingą teisinę gynybą apribojimą.
Antrasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, aiškindamas SESV 339 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 (2) 30 straipsnį. Jis rėmėsi klaidinga prielaida, kad nagrinėjama informacija, gauta iš pareiškimų pagal baudų neskyrimo programą, nepateko į profesinės paslapties apsaugą ir kad jos paskelbimas pagal Reglamento 1/2003 30 straipsnį susijęs su Komisijos nuožiūra. Žodinių ištraukų iš pareiškimų pagal baudų neskyrimo programą paskelbimas Komisijos sprendime yra iš dalies pareiškimų pagal baudų neskyrimo programą atskleidimas, kuris draudžiamas pagal 2002 m. Komisijos pranešimo apie bendradarbiavimą 32 ir 33 punktus ir 2006 m. Pranešimo apie bendradarbiavimą 40 punktą. Be to, Bendrasis Teismas neteisingai įvertino Reglamento Nr. 1049/2001 (3) 4 straipsnio 2 dalies ir dėl šios nuostatos priimtos Teisingumo Teismo praktikos reikšmę, kiek tai susiję su Komisijos sprendimų tekstų paskelbimu.
Trečiasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą vertindamas teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Savo sprendime Bendrasis Teismas neteisingai manė, kad apeliantės teisėtiems lūkesčiams bus nepakenkta pakartotinai paskelbiant sprendimą išplėsta versija. Komisijos administracinė byla, iškelta apeliantei dėl dalyvavimo kartelyje, buvo užbaigta 2007 m. paskelbus nekonfidencialią sprendimo versiją. Išplėstos nekonfidencialios sprendimo versijos paskelbimas užbaigus bylą yra neteisėtas.
(1) OL L 275, p. 29.
(2) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).
(3) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).
Full & Egal Universal Law Academy