27.7.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 245/6
2015 m. gegužės 8 d.Orange, buvusios France Télécom, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-385/12 Orange/Komisija
(Byla C-211/15 P)
(2015/C 245/09)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Orange, buvusi France Télécom, atstovaujama advokatų S. Hautbourg ir S. Cochard-Quesson
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
panaikinti skundžiamą sprendimą,
—
pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį priimti galutinį sprendimą dėl bylos esmės ir patenkinti Orange pirmojoje instancijoje pareikštus reikalavimus,
—
šio reikalavimo nepatenkinus, grąžinti bylą Bendrajam Teismui,
—
priteisti iš Komisijos visas išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama apeliacinį skundą, apeliantė remiasi keliais pagrindais.
Pirma, konstatavęs, kad įvykdyti kriterijai, leidžiantys preziumuoti valstybės pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų. Bendrasis Teismas padarė teisęs klaidą, nes manė, kad Orange gavo naudos, nors pačia priemone siekta pašalinti struktūrinius sunkumus, kilusius dėl galiojusių priemonių, numatytų 1990 m. įstatyme, ir sudaryti sąlygas visapusiškai konkurencijai visiškai liberalizuojant telekomunikacijų rinką. Apeliantė taip pat kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą dėl to, kad, jo nuomone, norint patvirtinti atrankinį ginčijamos priemonės pobūdį šiuo atveju nebuvo būtina patikrinti, ar dėl jos galėjo būti skirtingai vertinami panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje esantys operatoriai, nors esant šio atvejo aplinkybėms jokiai kitai įmonei negalėjo būti taikomas Komisijos pasirinktas bazinis pagrindas. Galiausiai, Bendrasis Teismas pažeidė savo pareigą motyvuoti ir padarė teisės klaidą, nes visiškai nenagrinėjo apeliantės argumentų, kad nagrinėjama priemonė neiškraipė arba negalėjo iškraipyti konkurencijos, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai perėmė Komisijos analizes dėl nagrinėjamos priemonės suderinamumo vertinimo. Viena vertus, Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti ir iškreipė faktus, kai priėjo prie išvados, kad iš dalies pakeisto 1996 m. Įstatymo 30 straipsnis nenumato nieko dėl išimtinės fiksuoto dydžio įmokos paskirties, todėl nepaneigia Komisijos išvados, kad išimtinė fiksuoto dydžio įmoka įmonei nebuvo socialinė našta. Kita vertus, Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes perėmė Komisijos analizes ir paprasčiausiai konstatavo, kad „La Poste“ precedento negalima pritaikyti France Télécom (Orange).
Galiausiai, apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai vertino laikotarpį, per kurį jo sprendime apibrėžtą pagalbą kompensuoja išimtinė fiksuoto dydžio įmoka. Visų pirma, Bendrasis Teismas iškraipė faktus ir vietoj savo motyvų rėmėsi skundžiamo sprendimo motyvais, kai patvirtino, jog kompensacijos ir kompensacijos permokos panaikinimas sudarė dalį valstybės pagalbos, apibrėžtos skundžiamo sprendimo 1 straipsnyje.
Full & Egal Universal Law Academy