7.9.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 294/19
2015 m. gegužės 28 d.Naazneen Investments Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-250/13 Naazneen Investments Ltd/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
(Byla C-252/15 P)
(2015/C 294/25)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Naazneen Investments Ltd, atstovaujama advokatų P. Goldenbaum ir I. Rohr
Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Energy Brands, Inc.
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
Panaikinti 2015 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimą T-250/13,
—
panaikinti Apeliacinės tarybos sprendimą byloje R-1101/2011-2, o nepatenkinus šio reikalavimo, jei reikia, grąžinti bylą Bendrajam Teismui,
—
priteisti iš VRDT jos pačios bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliantė patyrė Teisingumo Teisme, Bendrajame Teisme ir Apeliacinėje taryboje, ir
—
jei Energy Brands, Inc. įstotų į bylą, priteisti iš Energy Brands, Inc. jos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas neteisingai aiškino Reglamento Nr. 207/2009 (1) 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 75 straipsnio taikymo sritį, neatliko teisingo ir išsamaus visapusio pateiktų įrodymų ir visų svarbių bylos aplinkybių vertinimo arba padarė klaidą, nepripažinęs, kad Apeliacinė taryba šiuo klausimu nepateikė motyvų, ir kad jis nepakankamai atsižvelgė į teismų praktikoje nustatytus principus arba netinkamai juos taikė. Be to, atsižvelgiant į kai kurias Bendrojo Teismo išvadas, reikia pabrėžti, kad buvo iškraipyti faktai.
I. Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pažeidimas
Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog Apeliacinė taryba tinkamai motyvavo savo sprendimą. Visų pirma jis nepripažino, kad Apeliacinė taryba visiškai neatsižvelgė į prašymo dėl apeliacijos pagrindų 6 – 22 puslapius ir kad ji nepaisė visų pateiktų įrodymų ir nepateikė savo argumentų. Vertindamas rimtas nenaudojimo priežastis, Bendrasis Teismas padarė procesinę klaidą, nes savo išvadą grindė nauju argumentu, susijusiu su licencijos gavėjo pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti prekių gamybą.
II. Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas
1. Naudojimas iš tikrųjų
Bendrasis Teismas
—
padarė klaidą, kai nusprendė, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į pareiškimus, padarytus prisiekus, nors ji nenagrinėjo šių pareiškimų įrodomosios galios klausimo,
—
savo išvadas grindė neteisingais faktais, kai patvirtino, jog dvylikos palečių butelių užsakymas yra labai nedidelis, kad būtų galima atlikti „bandomąjį pardavimą“ ,
—
neteisingai nustatė ir taikė taisyklę, pagal kurią didelės apimties rinkai, kaip antai butelių kaip plataus vartojimo prekių rinka, automatiškai taikomi griežtesni reikalavimai dėl naudojimo masto,
—
nesilaikė principo, kad nereikalaujama ilgalaikio naudojimo,
—
padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog priežastys, dėl kurių prekių ženklas nebuvo naudojamas plačiau ir per visą atitinkamą laikotarpį, turėjo būti nagrinėjamos tik vertinant, ar buvo nenaudojama dėl rimtų priežasčių,
—
neatsižvelgė į skirtumą tarp „nenaudojimo“ir „riboto naudojimo“,
—
klaidingai nurodė principą, kad jei Apeliacinė taryba vertina prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, ji turi atsižvelgti į tokio naudojimo įrodymus, o ne į įrodymus, pateisinančius tokio prekių ženklo nenaudojimą,
—
klaidingai nusprendė, kad kalbant apie reklamą ir kitą pardavimą skatinančią veiklą, svarbios tik didelės kampanijos,
—
padarė klaidą, kai nepripažino iš prekių ženklo savininko interneto svetainės atspausdintų ištraukų svarbos, ir neatsižvelgė į šiuo klausimu pateiktus paaiškinimus ir įrodymus,
—
neteisingai aiškino žodį „simbolinis“.
Nagrinėdamas, ar svarbi nedidelė pardavimo apimtis (naujos) prekės pateikimo į rinką stadijoje, Bendrasis Teismas:
—
padarė skaičiavimo klaidą,
—
neatsižvelgė į prekių trūkumus ir trečiojo asmens pradėtą registracijos panaikinimo procedūrą kaip į įtikinimą pagrindą, ir
—
padarė teisės klaidą dėl įtikinamų riboto naudojimo priežasčių. Kalbant apie naudojimą iš tikrųjų, reikia nurodyti, jog pagrindai, dėl kurių prekių ženklas nebuvo labiau naudojamas, neturi atitikti nenaudojimo dėl rimtos priežasties reikalavimų, bet turi būti pakankami, kad priežastys, dėl kurių naudojimas nebuvo didesnis, būtų įtikinamos.
2. Rimtos nenaudojimo priežastys
2.1 Problemos, susijusios su gėrimų „SMART WATER“ gamyba
Bendrasis Teismas
—
savo išvadas grindė iškraipytais faktais, nes iš tiesų pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti prekių gamybą buvo vykdoma,
—
neteisingai aiškino TRIPS sutarties 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus „aplinkybės, atsiradusios nepriklausomai nuo prekės ženklo savininko valios“ ir „trukdė naudoti prekių ženklą“, visų pirma nenagrinėdamas klausimo, ar pagrįsta gaminti naujas prekes ir jomis prekiauti, o nagrinėdamas tik klausimą, ar tai yra neįmanoma,
—
nepripažino, kad apeliantė pateikė išsamius paaiškinimus dėl priežačių, dėl kurių nebuvo įmanoma lengvai ir greitai tęsti prekių gamybos ir pristatymo; į tai neatsižvelgė nei Apeliacinė taryba, nei pats Bendrasis Teismas.
2.2 Trečiojo asmens pradėta registracijos panaikinimo procedūra
Bendrasis Teismas
—
nepripažino, kad registracijos panaikinimo procedūra akivaizdžiai nepriklauso nuo prekių ženklo savininko valios,
—
taikė neteisingą kriterijų, grįsdamas savo išvadą tuo, kad registracijos panaikinimo procedūra nekliudo šio prekių ženklo savininkui jo naudoti,
—
nustatė neteisingą „tiesioginių pasekmių“ kriterijų: Bendrasis Teismas pripažino, jog po šios procedūros panaikinus prekių ženklą visada galima pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau jis nurodė, kad tai nėra rimta priežastis nenaudoti prekių ženklo, nes tai nėra registracijos panaikinimo procedūros „tiesioginė pasekmė“. Šiuo klausimu Bendrojo Teismo padaryta išvada prieštarauja naudojimo iš tikrųjų reikalavimo ratio legis. Trumpas pareiškimas, kad prekių ženklo savininkas turi įvertinti ir apskaičiuoti savo riziką ir toliau naudotis savo prekių ženklu, nepaisydamas abejonių dėl žalos atlyginimo sumokėjimo, arba savo prekių ženklo nenaudoti, lemia akivaizdžią mažų ir vidutinių įmonių diskriminaciją. Be to, tai gali lengvai sukelti suinteresuotųjų įregistruotu prekių ženklu trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo riziką.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy